Nefilimai 2 iš 6

 Nephilim #2 of 6

Sveikinu visus. Praėjusią savaitę pažvelgėme į tai, kaip Enocho knygos nebuvo laikomos Dievo įkvėptomis ir todėl neįtrauktos į Senąjį Testamentą. Jos buvo parašyti maždaug tuo metu, kai buvo sudarytas Senais Testamentas, maždaug

100 metų iki Jėzaus gimimo.

 Šiandien mes pradedame galvodami apie 2-ojo angelų maišto galimybę Nojaus dienomis.

 Antrasis angelų maištas?

 Kadangi mes atmetame Enocho knygą,  kaip neįkvėptą, sutikdami su rabinu, kuris sudarė Senąjį Testamentą, mes žiūrime tik į Šventąjį Raštą kaip į savo šaltinį. Šventajame Rašte matome tik 1 angelų maištą su vienu to maišto lyderiu, paminėtu Senajame ir Naujajame Testamentuose.

 Yra 2 pagrindiniai šventraščiai, kuriuos naudoja tie, kurie mano, kad įvyko 2-asis angelų maištas, aiškinantis, kad „Dievo sūnūs matė, kad žmonių dukterys buvo gražios...“ reiškia, kad įvyko 2-asis maištas. Vėliau aš jums parodysiu, kad „Dievo sūnūs“ nebuvo angelai, bet pirmiausia panagrinėkime 2 ištraukas, naudojamas pateisinti tikėjimą 2-uoju maištu.

 II Petro 2:4-5. 1 eilutėje prasidedantis kontekstas yra netikri pranašai ir jų galutinis likimas pragare. Tada jis rašo: "Jei Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet įmetė juos į pragarą ir sukaustė juos tamsos grandinėmis, kad būtų saugomi iki teismo, ir nepagailėjo senojo pasaulio, bet išgelbėjo Nojų, Dievo teisumo pamokslininką..."

 Kai kurie tai perskaitę manytų, kad Petras kalba apie angelų maištą iki prieš pat Nojų. Tos eilutės kontekstas, jei skaitote eilutes prieš ir po, rodo, kad Petras lygina teismą ir malonę, nesudėliodamas dalykų chronologine įvykių tvarka.

 Tačiau atminkite, kad Enochas buvo atmestas kaip ne Šventasis Raštas, todėl Petras juo netikėjo – jis buvo mokomas, kas iš tikrųjų yra Dievo sūnūs – tai nebuvo antrasis angelų maištas. Ne, Petras kalbėjo apie Liuciferio kritimą iš dangaus, pirmąjį ir vienintelį angelų maištą. Būtent jis Mato 16 skyriuje buvo sudraustas už siūlymą Jėzui neiti prie kryžiaus; „Atsitrauk nuo manęs, šėtone...“ Petras žinojo, kad Jėzų gundė šėtonas prieš pradėdamas savo tarnystę, o ne Šėtonas ir antrasis lyderis iš kito angelų maišto.

 Atkreipkite dėmesį, kad angelai buvo sukaustyti tamsos grandinėmis.

 Jei daryčiau popierines grandines, sakyčiau, tave surištų popierinės grandinėlės – popierius  būtų grandinė. Taigi „tamsos grandinės“ reiškia būti surištam  tamsa, visam laikui uždrausta patekti į Dievo šviesą, - čia  taip sakoma.

 Jie negali pabėgti nuo grandinių, kurios yra Šėtono karalystės tamsa. Jie niekada nebegali patekti į Dievo šviesą. Ar šėtonas vaikšto kaip riaumojantis liūtas, kaip rašė Petras, taip, bet tamsos karalystėje, kuri yra jo grandinės – ir jis siekia įtempti kitus į tą pačią tamsos vergiją. „(Tėve), kuris išlaisvino mus iš tamsos valdžios ir įvedė į savo brangaus Sūnaus karalystę“. Kol 1:13

 2 ištrauka yra Judo 6 eilutė: „Ir angelus, kurie nesilaikė  savo vietos, bet paliko savo namus, Jis saugojo surištus  tamsos grandinėmis iki didžiosios dienos teismo“. Judas, Jėzaus brolis*, sutinka su Petru, maištaujantys angelai laikomi tamsoje, surišti su tamsa, nes tai yra jų grandinės, apribojančios juos toje sferoje. *Mt 13:55

 Per visą Senąjį Testamentą

 Nuo Jobo iki Dovydo, iki Izaijo 14:12-15, kuriame Liuciferis vadinamas vardu, iki Ezechielio 28:12-19, kur sužinome, kad Liuciferis iš pradžių buvo cherubas, viena iš daugiasparnių angelų būtybių aplink sostą, matomą Apreiškimo 4 skyriuje ir kitur yra 1 maištas, 1 lyderis. Niekada nėra užuominos apie 2-ąjį angelų maištą.

Jėzus buvo ten, ir liudijo , nes matė kaip Liuciferis buvo išmestas iš dangaus

 Pagalvokite apie tai: Luko 10:18, kai 70 grįžo  susijaudinę, kad galėjo išvaryti demonus Jėzaus vardu, Jėzus iš esmės liepė jiems nusiraminti, nes matė, kaip Šėtonas buvo išmestas iš dangaus, ir liepė džiaugtis, nes jie yra dangaus piliečiai, ne todėl, kad jie gali išvaryti demonus. (Jis akivaizdžiai nesakė, kad matė,  šėtoną tą dieną krintantį  iš dangaus, bet teigė, kad jis jau egzistavo ir matė šėtono maištą bei nuopuolį – šėtonas jau buvo kritęs, kai gundė Adomą ir Ievą.)

 Jėzus nesakė, kad matė Liuciferį išmestą iš dangaus ir : „O taip, aš taip pat mačiau tą antrąjį maištą Nojaus dienomis“.

 Kai Izaijo 14:13-14 kalbama apie 5 Liuciferio teiginius:  „Aš padarysiu“*, Izaijas nesako: „Ir to antrojo maišto Nojaus laikais lyderis taip pat pasakė...“ Ne, įvardytas tik Liuciferis. Ezechielio 28:12-19 jis mini, kad buvo kažkada buvęs cherubu priešais sostą, kuris buvo pakeltas dėl savo grožio ir valdžios, bet niekada nesako: „ir tas kitas angelas , kuris maištavo Nojaus laikais“.

 (*Pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo angelų, sėdėsiu valdymo vietoje, pakilsiu virš debesų, būsiu kaip Aukščiausiasis.)

 Ir Apreiškimo knygoje 12, kai kalbama apie karą danguje, neminimas 2-asis angelų karas, to kuris nekenčia Dievo ir Izraelio bei Dievo tautos – minimas tik  vieno karas -  Šėtono.

 Išvada – Danguje įvyko 1 angelų maištas, nes tai yra viskas, ką paminėjo Šventasis Raštas, o Judo ir Petro teiginiai, kilę iš išsilavinimo ir teologijos, kuri atmetė Enocho knygą, kaip neįkvėptą iki Šventojo Rašto kanono lygio, jie tai suprato.

 Apsilankymas: ką Jėzus pasakė apie angelus ir demonus...

 Tai, ką aš čia dalinuosi, iš dalies yra dalykų, kuriuos sužinojau Viešpaties aplankymų metu. Vienas iš dalykų, apie kurį klausiau Viešpaties, tai angelai  – mat mačiau daug daug demonų (apie juos nekalbu) ir daug daugiau angelų. Demonai savo išvaizda labai skiriasi nuo angelų, ir aš paklausiau Viešpaties, ar kas nors iš to yra susiję su (1) maištu.

 Jis manęs paklausė: „Kai tu matai demonus, kaip jie atrodo? Aš atsakiau, kad jie visada nuogi, kad ir kokie dideli, jie visada yra nuogi, o daugelis yra tarsi susitraukę individai, sugniuždyti nuodėmės ir tamsos, kaip buvusio savęs apvalkalas.

 Artimiausias dalykas, kurį galiu palyginti su natūraliu...

 ..tai žmogus, kuris yra pagyvenęs ir dėl nuovargio, jo oda ir veidas atrodo pasenę, pavargę, susiraukšlėję prieš laiką, susidėvėję. Tai mažytė dalis to, kaip atrodo demonai – visi atrodo nusidėvėję  ir bjaurūs.

 Kai aš pasakiau: „Jie visada nuogi ir nuvalkioti“, jis paklausė: „O kaip atrodo angelai? Ir aš sakiau, kad jie visada yra aprengti kokiais nors gražiais drabužiais, mantijomis, plačiomis kelnėmis, ant kurių dėvimos mantijos, įvairių spalvų ir dekoracijų ir pan. Jis sakė: "Angelai, kaip ir žmonės, turėjo laisvą valią, o tie, kurie pasirinko mane, buvo užantspauduoti teisumo rūbais, o iš puolusių angelų buvo atimtas visas teisumas. Štai kodėl jie yra nuogi ir atrodo taip, kaip atrodo."

 Tai, kad mes Dvasioje esame apsirengę teisumo rūbais, matome keliose vietose. Efeziečiams 5 skyriuje kalbama apie vyrą ir žmoną kaip apie Viešpaties pavyzdį, norintį parodyti, kad mūsų drabužiai „neturi dėmės, raukšlių ar sutepimo“. Apreiškimo 6:11, 19:8, 14 mums sakoma, kad švarūs ir balti plono lino drabužiai yra šventųjų teisumas.

 Jis konkrečiai paminėjo Apreiškimo 3:15-19...

 ...ir ką Jis pasakė drungnai Laodikijos bažnyčiai. Jie sakė, kad jiems nieko netrūksta, nes jie turtingi ir klesti, bet Jis pasakė jiems, kad jie dvasiškai nuogi, ir paragino  atgailauti, „kad nebūtų atskleista jūsų nuogumo gėda“, ir patarė atgailauti ir apsivilkti baltus teisumo drabužius. Jis panaudojo šias eilutes, kad paaiškintų, kodėl demonai yra nuogi, o angelai apsirengę – ir platesnį mokymą apie teisumą, kuris nėra susijęs su šiandienos tema.

 Šalutinė pastaba: Žmonės manęs klausia, ar po 10 000 metų jie galėtų maištauti ir atkristi  nuo Viešpaties, nors dabar myli Viešpatį – ir aš paaiškinu, kad ne, nes mes esame užantspauduoti Šventąja Dvasia,  ir dar  gausime pašlovintus kūnus.  Pašlovinti kūnai pagaminti iš dangiškos medžiagos, o tai reiškia, kad nebus nuodėmės ir šėtonas negundys, nes esame jau  pasirinkę, visa mūsų esybė yra 100% skirta Dievui, be galimybės ar valios kada nors vėl maištauti.

 Mūsų pašlovinti kūnai, pagaminti iš dangiškos medžiagos, ir gali ilgėtis tik Dievo dalykų. Priešingai, mūsų žemės kūnai, sudaryti iš žemės, ilgisi žemės dalykų ir juslinės sferos,  nors žmonės tuo stebisi. Bet mes padarėme savo pasirinkimą ir gavome teisumo drabužius, kaip ir angelai, kurie pasiliko su Dievu, o ne nuėjo su Liuciferiu.

 Kitą savaitę – kodėl Dievas turėjo dalyvauti antrajame angelų maište, kad tai įvyktų. Iki tol, palaiminimai,

  Džonas Fenas