Nefilimai Nr. 1 iš 6

 Nephilim #1 of 6

 Sveikinu visus,

 Pradžios 6 , Nefilimai, NSO ir panašiai dabar yra labai populiari tema, ir „ten“ yra

daug painiavos bei klaidų.

 Raštinis ir loginis tiesos paaiškinimas užtruks ilgiau nei mano įprasta 2–4 dalių serija. Tačiau norint, kad kiekvienas segmentas nebūtų ilgesnis nei 3 puslapiai, kad būtų lengviau skaityti ir mąstyti, serija truks 6 savaites. Tikiuosi, kad tema jus domina.

 Populiarus mokymas teigia....

 ...kad Nojaus laikais danguje įvyko antrasis angelų maištas; ir kad angelai paliko dangų poruotis su moterimis periode kuris tęsėsi iki potvynio. Iš to kilo daug klaidingų mokymų, įskaitant: Šėtonas susilaukė kartu su Ieva palikuonių driežo akimis, pusveislių žmonių, kurie dabar valdo pasaulį. Kai kas sako, kad iliuminatus sudaro šie pusiau veisliniai žmonės ir (arba) kad NSO yra  šio antrojo maišto produktas ir daug daugiau.

 Ši serija atskirs faktus nuo fantastikos ir atneš pusiausvyrą. Parodęs klaidas, parodysiu skyrių ir eilutę, kas iš tikrųjų sakoma Šventajame Rašte.

 Negana to, ji suteiks skaitytojams logikos ir Rašto patikimo ir subalansuoto supratimo apie tai, kas iš tikrųjų vyko dienomis prieš Nojaus potvynį.

 Aš visada sakau žmonėms, kad ne taip svarbu, kad jie su manimi sutiktų, o kad jie gerai apgalvotų, kuo tiki ir kodėl, ir sugebėtų paaiškinti, kodėl tiki tuo, kuo tiki. Kitaip tariant, jei sakote, kad kažkuo tikite, sugebėkite apginti, kaip padarėte savo išvadą ir kodėl.

 Mokyklos dienos – knygų reportažai, bibliografijos

 Prisimenu, kai pirmą kartą mokykloje mums buvo pavesta rašyti referatą su pridedama bibliografija. Bibliografija , tai- asmens parašytas laiškas ar referatas, kur jis cituoja kitą autorių, kad tai padėtų  išreikšti jo nuomonę. Kad ir koks būtų tos citatos šaltinis, jis turi būti  nurodytas ataskaitos ar dokumento pabaigoje. Prisimeni tas dienas?

 Cituoti  čia ir ten išorinius šaltinius,  pasiskolinant citatą, yra šimtmečių senumo patirtis.

 Štai kodėl Mato 7:29 pažymima, kad žmonės stebėjo Jėzų: „...Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto aiškintojai“. Rašto žinovai retai pateikdavo savo nuomonę – jie visada citavo kitus. Užduodant tiesioginį klausimą, raštininkas atsakydavo: „Rabinas (toks ir toks) sako...“ (Tai vis dar galite pamatyti žydų straipsniuose bei knygose ir šiandien)

 Tada neturėtų stebinti...

 66 Biblijos knygose autoriai dažnai cituodavo kitus, jei tai padėdavo  išreikšti jų nuomonę. Lygiai taip pat  ginčo metu žmona pasakiusi, ką galvoja,  gali pareikšti vyrui: „Net tavo mama su manimi sutinka...“ (lol ) Ji cituoja kitą šaltinį, kad sustiprintų savo mintį. Viršininkas gali konfrontuoti darbuotoją dėl kažko, nurodydamas ką nors iš kito skyriaus, cituodamas jo žodžius  savo teiginiui pagrįsti.

 Luko 13:32 Jėzus pavadino Erodą gudria lape, tuo metu tai  buvo plačiai vartojamas palyginimas  (net tarp romėnų) Erodui apibūdinti. Naudodamas tą įprastą Erodo apibūdinimą, Jėzus parodė, kad pritaria romėnų komentarams apie Erodo charakterį. Bet Jis nei vieno  nepatvirtino, tik vartojo įprastus terminus, kad visi galėtų suprasti.

 Apaštalų darbų 17:28 Paulius cituoja graikų pranašus: „Jame mes gyvename, judame ir esame“, o tai graikams reiškė Apoloną. Bet Paulius jiems pasakė, kad tai tiesa apie Kūrėją, kuris nebuvo Apolonas, tačiau jis citavo jiems pažįstamus teiginius, norėdamas išreikšti savo mintį.

 Titui 1:12 Paulius cituoja pagonį pranašą Epimenedą, sakydamas, kad kretiečiai visada yra melagiai ir tinginiai, o 1 Korintiečiams 15:33 jis cituoja Menandrą (graikų dramaturgas), sakydamas: „Bloga draugija gadina geras manieras“. Paulius sėmėsi iš išorės ir  skaitytojams žinomų šaltinių  kad sustiprintų savo žinią jiems.

 Enochas ir Judas

 Tikrai  yra daugybė pavyzdžių, kai Biblijos autoriai cituoja kitus, kad pagrįstų savo nuomonę, kaip tai šiandien daro mokiniai mokykloje ir suaugusieji laikraščiuose bei pranešimuose . Tačiau tai, kad vartoja citatą, nereiškia, kad autoriai tą kitą autorių pakelia į šventraščio lygį. Kai asmuo, rašo baigiamąjį darbą, arba moksleivis , kuris rašo  ataskaitą, vien išorinio šaltinio citavimas nereiškia, kad jie sutinka su viskuo, ką tas autorius parašė – jie tiesiog naudoja vieną eilutę ar pastraipą, kuri atitinka jų poreikius.

 Paulius citavo pagonį pranašą, nes vienas jo pasakytas dalykas padėjo Pauliui išreikšti jo mintį, bet jis neteigė, kad tas pranašas yra Dievo pranašas.

 Enochas cituojamas Judo 1:14-15, kaip pranašaujantis, kad Viešpats ateina su tūkstančiais savo šventųjų, kad įvykdytų teisingumą ir teismą visiems. Enocho citavimas nereiškia, kad Judas pakėlė Enocho knygą į Šventojo Rašto lygį – jis tiesiog panaudojo nedidelę jos dalį (3 tomus), kad išreikštų savo mintį.

 Šiandien yra mokymo srovė...

 ...kuri pakelia Enocho knygą į lygį, prilygstantį Šventajam Raštui, paprastai tai pateisinama sakant, kad Judas citavo Enochą, ir iš to stato visą mokymą apie Enochą, kuris yra teisus ir tikslus apie antrąjį angelų maištą ir panašiai.

 Žmonės, kurie savo įsitikinimų sistemą kuria remdamiesi ta viena citata iš Enocho neatsižvelgia į tai, kad daugelis autorių citavo daugybę šaltinių, nepriklausančių Raštui, norėdami pareikšti savo mintis, jokiu būdu neaukština savo šaltinių kaip lygių Šventajam Raštui.

 3 Enocho knygos nėra senos knygos

 3 tomai buvo parašyti iš 3 dalių nežinomų autorių nuo 300 iki 100 metų prieš Kristų – maždaug 100 metų prieš gimstant Jėzui. Apsvarstykite, kad maždaug 1400 m. pr. Kr. Mozė parašė Pradžios knygą Pakartoto Įstatymo. Tai yra 1200 metų +/- anksčiau nei Enocho knygas parašė nežinomi žmonės maždaug per 200 metų.

 Tai parašė ne Enochas. Pagalvokite apie šį faktą. Kiti sudarė žodinę tradiciją ir pasakojimus apie tai, ką, jų manymu, Enochas pasakė ar matė, ir pavadino tai Enocho vardu.

 Taip pat apsvarstykite

 Enocho knygos buvo ką tik parašytos, kai rabinai rengė Senojo Testamento Raštą. Rabinai, kurie yra išmintingesni už mus, kalbant apie tai, kas ką ir kada parašė, sudarydami Senojo Testamento šventojo rašto kanoną nusprendė, kad Enocho knyga nebuvo įkvėpta literatūra.

 Apsvarstykite tai. Vyrai, gyvenę seniai, arčiau tikrųjų autorių ir tos kultūros dalis, nusprendė, kad Henocho knygos nebuvo įkvėpta literatūra. Tai labai svarbu.

 Kodėl šiandien žmonės mano, kad žino daugiau apie tai, kas yra įkvėptas raštas, nei tie, kurie sudarė ST?

 Taigi tai yra pirmasis logikos teiginys – Judas citavo Enochą apie Viešpaties sugrįžimą vykdyti keršto, ką sako ir kitos mūsų Biblijos eilutės.

 Tačiau vien pacitavimas nekanoninio teksto, kuris yra už Šventojo Rašto ribų nepakelia tos citatos į Dievo Žodžio lygį. Ir tie, kuriuos Dievas pasirinko sudaryti Senąjį Testamentą, atmetė Henocho knygą, todėl šiandien jos nėra mūsų ST.

 O kaip antrasis angelų maištas?

 Štai kur mes pratęsime kitą savaitę.

 Iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas