Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2023 m. birželio 2 d., penktadienis

Kodėl Sekminės?

 Why Pentecost? 

Sveikinu visus, 

Dauguma žmonių apie Sekminių dieną žino iš Apaštalų darbų 2 skyriaus, kai


Šventoji Dvasia nužengė ant 120 besimeldžiančių. Jie išėjo į gatvę, kalbėjo kalbomis, kurių niekada nebuvo išmokę, bet girdėjusieji patvirtino, kad tos kalbos yra paplitusios Romos imperijoje.

 Kodėl pradžioje buvo Sekminių šventė? Ir kodėl jie kalbėjo kalbomis, kurių niekada nemokėjo? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, turime turėti pagrindinį supratimą apie 7 Dievo duotas šventes, įskaitant 1-ąsias Sekmines.

 Šventės yra  repeticija dalykų, kurie turi įvykti

 Kunigų 23 skyriuje aprašomos 7 šventės, kurias Dievas skyrė Mozei, 6 šventes ir 1 pasninkas.  4 šventės pavasarį ir 3 rudenį. 4 pavasarį yra tokios: Neraugintos duonos šventė, Pascha, Pirmieji vaisiai, Sekminės. Visos 4 išsipildė  tiksliai joms skirtą dieną (-omis). 3 rudens šventės: Trimitų šventė, Atpirkimo diena, Tabernakuliai. Tai dar turi išsipildyti.

 Kiekviena iš jų yra vadinama „moed“, tariamas „mow-ed“, Levitų 23. Žodžio šaknis yra susijusi su vestuvių datos nustatymu. Kai pora nustato vestuvių datą, tai yra paskirtas laikas, pašventintas, specialus susitikimas. „Moedas“. Tai Izraelio šventės.

 Iš esmės šie 7 yra dieviški susitikimai, todėl buvo suprantama, kad kiekvienas iš jų turės tiesioginį išsipildymą. Vestuvėse yra repeticija prieš tikrąsias. Teatre repeticijos vyksta tikruoju „tikrojo“ laiku. Judaizme daug rašoma, kad šios šventės yra repeticijos, kol įvyks tikrosios.

 Daug daug repeticijų

 Tai reiškia, kad kai jie švęsdavo  Neraugintos duonos ir Paschos šventę, papjaudami  ėriuką ir būdami po jo kraujo apsauga,  tai buvo repeticija, kol Kristus ją įvykdys.

 Pirmieji vaisiai buvo švenčiami sekmadienio rytą po Paschos, ši šventė buvo įvykdyta, išsipildė tiksliai jai skirtą dieną , kai Jėzus buvo pirmasis prikeltas iš numirusių. Jis yra pirmasis vaisius tarp tų, kurie bus prikelti iš numirusių. Sekminės buvo praėjus 50 dienų po pirmųjų vaisių.

 Rudens šventės

 Rudenį , kai jie švenčia Trimitų šventę (Rosh haShanah) jaunaties fazėje ir pučia „paskutinį trimitą“, kad švęstų teisiųjų mirusiųjų prisikėlimą, jie repetuoja tam „natzalui“, ką mes, pagonys, vadiname paėmimu.

 Tai reiškia, kad kai jie pasninkauja Apmokėjimo dieną (Yom Kippur), norėdami atgailauti už savo nuodėmes ir atsiskaityti su Dievu, jie repetuoja dieną, kurią ateis Mesijas ir surinks prieš save tautas atsiskaityti už savo nuodėmes.

 Kai jie švenčia Palapinių šventę ir stato mažas pašiūres, kuriose nakvoja ir  švenčia Dievą, gyvenantį su žmogumi, jie repetuoja tiesioginio Mesijo gyvenimo su žmogumi išsipildymą. Mums sakoma Zacharijo 14 skyriuje: 16 Tūkstantmečio metais kasmet bus švenčiama Palapinių šventė  skirta pagarbinti  Karalių Mesiją, valdantį žemę iš Jeruzalės.

 Ką jie repetavo per Sekmines?

 Žodis „sekminės“ reiškia „penkiasdešimtoji“ (50). Tai šventė, kai Dievas davė savo žodį Mozei, kai Izraelis buvo 50 dienų išvykęs iš Egipto. Pirmoji Paschos šventė, kai mums buvo pasakyta, papjauti  ėriuką 15 val. (tiesiogine prasme tarp vakarų) ketvirtadienį, 14 d., o Egiptas privertė juos iš karto išvykti, ankstų penktadienio rytą jie atvyko į Sukotą*, o vėliau penktadienio vakarą į Etame*. Šeštadienio vakarą Viešpats pastatė jiems stovyklą ant jūros kranto*.

 *Išėjimo 12:6, 27. Išėjimo 13:20, 14:2

 Jie praleido 3 dienas dykumoje po to, kai buvo nužudytas Paschos ėriukas, kaip Mesijo pavyzdys, kuris praleido 3 dienas mirtyje.

 (Ketvirtadienį nukryžiuotas 9 val./miręs 15 val., ir buvo miręs visą dieną penktadienį/šeštadienį. Kadangi ketvirtadienio vakarą/penktadienį jie valgė ėriuką, prasidėjo apeiginis šabas, o kita diena buvo įprastas šeštadienio šabas, tai reiškia 2 sabatus iš eilės, kai buvo neleidžiama moterims eiti prie kapo iki sekmadienio ryto, Pirmųjų vaisių šventės. Nesuprasdami judaizmo 2 iš eilės šabų šimtmečiais surinkimas(bažnyčia) manė, kad Jėzus mirė penktadienį.)

 Atgal į Išėjimo

 Šeštadienio naktį pūtė stiprus vėjas*, jūra buvo atskirta ir jūros dugnas išdžiovintas, todėl Izraelis galėjo būti pakrikštytas mirtimi iš Egipto per vandenį, o sekmadienio rytą išplaukė iš kitos pusės kaip pirmasis vaisius iš mirusiųjų, visiškai naujas „žmogus“, naujoji Izraelio tauta. Priešo kariuomenė buvo mirusi , o jie buvo laisvi. Priešas nebegalėjo daugiau jiems grasinti. *Išėjimo 14:21-22

 Jie keliavo 47 dienas iki Kalno papėdės ir ruošėsi 3 dienas*, kad būtų atvesti Viešpaties akivaizdon, iš viso 50 dienų. 50 dieną Dievas davė Mozei 10 įsakymų. *Išėjimo 19:11

 Kai Dievas davė 10 įsakymų, žydų komentaras Midrash sako: "Kai Dievas davė savo Žodį, jie ne tik girdėjo Viešpaties balsą, bet ir matė garsus kaip bangas, sklindančias iš Dievo burnos. Tai buvo ugninė medžiaga. Kiekvienas įsakymas, išėjęs iš Jo burnos, keliavo pas kiekvieną žydą atskirai, klausdamas, ar jis paklus“.

 Kitas rabinas sako: „Dievo balsas toks, koks buvo ištartas, buvo suskirstytas į 70 kalbų, kad suprastų visos tautos“.

 Pirmą pirmą Sekminių dieną  Dievo balsas buvo padalintas į tuometines 70 žemės kalbų, be hebrajų, ir davė visoms tautoms 10 įsakymų. Dabar visi giliai žino, kad reikia poilsio dienos, ir teisinga gerbti tėvus, neteisinga tuščiai tarti Dievo vardą, vogti, žudyti, meluoti, svetimauti ar geisti to, kas nepriklauso. Taip pat  kiekvienas turi  garbinti Kūrėją ir nedaryti stabų.

 Komentarai apie pirmines Sekmines yra patvirtinti, kaip matyti iš Apaštalų darbų 2:1-12. Matome, kaip 120 gauna Šventąją Dvasią, sklindančią ugnį ant jų, kai jie prabilo jiems nežinomomis žemės kalbomis, tiesiogiai įvykdydami pirminę Sekminių dieną.

 Mes vis dar tebegyvename tenai

 Kai pora susituokia savo „moed“ dieną, likusią santuokos dalį jie gyvena neperžengdami tos dienos. Jiems nereikia iš naujo duoti įžadų kiekvienais metais per savo jubiliejų, nes jie kiekvieną dieną eina tos datos įvykdymo link. Dabar jiems ta diena priklauso ir jie  eina į ją.

 Kai asmuo apmoka automobilį ar namą, dabar jis turi sutartį. Jiems nereikia nuolat atlikti mokėjimų kaip paskutinio mokėjimo repeticijos. Jie atliko paskutinį mokėjimą, todėl dabar jiems priklauso sutartis, priklauso hipoteka.

 Jėzus buvo Paschos Avinėlis, todėl, jei norite, galite švęsti Paschos šventę, bet mes gyvename jos išsipildymo ant kryžiaus tikrovėje. Mūsų naujas gimimas yra įrodymas, kad mes ir toliau gyvename tame, ką mums suteikė  Pascha.

 Jis buvo pirmasis prikeltas iš numirusių per Pirmųjų vaisių šventę, ir mes vis dar tebegyvename prisikėlimo jėgoje. Šventoji Dvasia atėjo per Sekmines, ir mes vis dar gyvename su  viskuo, ką ji atnešė – Šventąją Dvasią žmogui, kalbas, išgydymą ir dar daugiau!

 Štai kur mes pratęsime kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.