Ką reiškia „prisikėlęs“ 1 iš 3

 

What "Is Risen" Means #1 of 3

 Sveikinu visus,

 Pirmieji Romos krikščionys buvo palaidoti už miesto katakombose. Katakomba

yra požeminė laidojimo kamera, sujungta tuneliais, o aplink Romą jų yra mažiausiai 40. Nors ten palaidoti kai kurie pagonys ir kitų religijų šalininkai, didžioji dauguma yra krikščionys.

 Mano skaičiavimais, katakombose buvo palaidota nuo 200 000 iki 600 000 žmonių, o šiandien galite apsilankyti keliose vietose ir leistis į ekskursijas. Kaulai ir kaukolės sukrauti į lentynas, įkastas į uolą, ir abu kartus, kai ten lankiausi, buvau labai sujaudintas, paveiktas to, ką mačiau , galvojau apie visus tuos žmones, kurie  dabar danguje ir apie tai, ką jiems teko patirti.

 Tarp tų šimtų tūkstančių laidojimo kamerų ir praėjimų yra ankstyviausias krikščionių menas. Lygiai taip pat šiandien ant antkapio užrašome asmens vardą, pavardę, gimimo ir mirties datą bei trumpą mintį, jie puošė kapo sienas bibliniu menu.

 Įprastos Adomo ir Ievos, Gerojo ganytojo scenos, ypač duonos kepalai ir žuvys. Dažnai vaizduojamas prisikėlęs Viešpats, valgantis duoną, žuvį ir bičių korius (Lk 24:42, Jėzus valgė korius, kad įrodytų, jog prisikėlė). Didžioji jų kapų meno dalis buvo sutelkta į prisikėlimą ir prisikėlusį Viešpatį.

 Visuose menuose visuose tunelių myliose, visuose šimtuose tūkstančių kapų yra tik 3 kryžiai, o tie, kurie datuojami beveik pasibaigus katakombų naudojimui kaip laidojimo vietai. Tik 3 kryžiai. Dauguma likusiųjų yra susitelkę į prisikėlusį Viešpatį.

 Pagalvokite apie šiandienines kapines. Kiek šimtų kryžių ant antkapių matome. Kaip mūšio lauke žymimi krikščionių kapai ir tai buvo šimtmečiais? Kryžius. Kodėl jie taip susitelkė į prisikėlimą, o mes į kryžių?

 Pirmasis su laidojimais nesusijęs kryžius matomas ant koplyčios durų Vatikane 500 m. AD – praėjus beveik 500 metų po Apaštalų darbų 2:4 Sekminių. 500 metų mūsų broliai ir seserys buvo susitelkę į prisikėlimą. Jie buvo orientuoti į „gyvenimą“, o ne „mirtį“.

 Kaip dėmesys persikėlė nuo prisikėlimo prie kryžiaus?

 Krikščionybė Romos imperijoje buvo įteisinta 313 m. Milano ediktu, praėjus kiek mažiau nei 300 metų po Sekminių. 380 metais ji tapo valstybine religija.

 Sklido gandai, kad imperatoriaus Konstantino motina Helena per kasinėjimus Jeruzalės mieste aptiko kryžiaus gabalų. Konstantinas pastatė didelę bažnyčią virš Jėzaus kapo, vadinamo Martyrium. Tą rugsėjį, kai buvo švenčiamas bažnyčia vadinamo pastato užbaigimas, ji tapo žinoma kaip „Kryžiaus išaukštinimo“ šventė ir iki šiol tebėra Romos katalikų šventė.

 Imperatoriui paskelbus Kryžiaus išaukštinimą ir šventę, Kristaus surinkimas visoje imperijoje nukreipė dėmesį nuo prisikėlimo ir „išaukštino kryžių“. Krikščioniškoji kultūra nuo tada įstrigo prie kryžiaus. Ankstyvoji bažnyčia buvo sutelkta į prisikėlimą. Mes sutelkiame dėmesį į kryžių.

 Kodėl mes švenčiame prisikėlimą tik vieną savaitgalį per metus, kai pirmuosius 500 metų tai buvo tiesa, kuri valdė jų dvasinį gyvenimą ir augimą Kristuje?

Ar orientuojatės į kryžių, ar į prisikėlimą? Vienas yra susitelkimas į save, o kitas – į Jo galią. Pasiklausykite giesmių per krikščioniškąjį radiją, giesmių  rinkinius ir patikrinkite į savo grojaraštį. Kiek daug kalbama apie tai, kokie buvome kritę, kaip mus išgelbėjo kryžius, o dabar daugelis apie Dievo jėgą, kuri veikia mumyse, keičia mūsų gyvenimus ir suteikia mums galių? Girkime Dievą už kryžių, bet Jėzus nepasiliko kape, miręs.

 Kodėl mes taip sutelkiame dėmesį į kryžių?

 Kodėl mes dvasiškai sustabdome savo augimą Kristuje 15 val. tą ketvirtadienio popietę, kai Jėzus mirė, o ne pereiname į sekmadienio rytą? Ankstyvasis surinkimas nesustojo prie kryžiaus. Jie gyveno prisikėlimo pažadu ir galia.

 Jie žinojo, ką Paulius rašė Efeziečiams 1:18-20: „...o kokia beribė Jo (Tėvo) jėgos didybė mums, tikintiems, kurią Jis panaudojo prikeldamas Jėzų iš numirusių...“

Į tai turėtų būti sutelktas  mūsų dėmesys, į  prisikėlimo jėgą,  kurią Tėvas lieja į mūsų gyvenimą. Tai yra transformuojanti jėga; tai ne kryžiaus, o prisikėlimo jėga – pagal Efeziečiams 1:18-20. Atnaujinkime savo mąstymą pagal tai, kas iš tikrųjų sakoma Šventajame Rašte, užuot sutelkę dėmesį į „kryžiaus jėgą“, sutelkime dėmesį į prisikėlimo jėgą, liejamą mums mūsų Tėvo ir todėl veikiančią mumyse.

 Šis vidinis  dėmesys į mūsų „aš“ iš dalies yra dėl mūsų bažnyčios kultūros, kuri sutelkia dėmesį tik į kryžių ir ignoruoja prisikėlimą. O kas, jei grįžtume į krikščionišką gyvenimą prieš 500 m. O kas, jei dėkodami už  Kristaus kryžių, kur Viešpats  sumokėjo už mūsų nuodėmes, ir ten nesustotume? O kas, jei sutelktume dėmesį į prisikėlusį Viešpatį ir Jo prisikėlimo jėgą?

 Prisikėlė ar yra prisikėlęs?

 Terminą „Jis prisikėlęs“ angelai vartojo prie kapo Jėzui apibūdinti. Kodėl jie vartojo „yra prisikėlęs“, o ne "prisikėlė? Mt 28, 6, Mk 16, 6, Lk 24, 6.

 Frazė „yra prisikėlęs“ yra aoristinio laiko forma, t.y. Jėzus prisikėlė, yra prisikėlęs  ir visada bus prisikėlęs. Kitaip tariant, tai yra užbaigimas, būties būsena, o ne tik įvykis. Tai yra egzistavimo sąlyga, o ne tik kažkas, kas atsitiko tą sekmadienį auštant.

 Angelai moterims, atėjusioms balzamuoti Jėzaus kūno, sakė, kad Jėzus yra naujoje egzistavimo būsenoje – užbaigta egzistencija: prisikėlęs iš numirusių. Tai baigtas darbas, kurio tobulinti nereikia ir jo niekada nebus galima patobulinti. Jis amžinai išliks nepakitęs; Jėzus amžinai yra prisikėlimo būsenoje.

 Taip pat svarbu pažymėti, kad graikų kalba parašyta pasyviuoju aoristu, o tai reiškia, kad Jėzus neįvykdė savo prisikėlimo. Jis buvo prikeltas ne savo jėga.

 Tai sutampa su Romiečiams 6:4: „...Kristus buvo prikeltas iš numirusių  Tėvo šlove...“ Tai buvo Tėvo šlovė, kuri prikėlė Jo Sūnų iš numirusių, ir ta jėga tokia stipri , tokia galinga, tokia amžina, kad  Jėzus yra amžinai egzistavimo būsenoje, žinomoje kaip prisikėlimas, žinomas kaip „prisikėlęs“.

 Jėga, kurią Tėvas naudojo prikelti Jėzų į „prisikėlusio“  būseną, yra ta pati jėga jumyse ir manyje, kad mes dabar ir per amžius taip pat būtume „prisikėlę“ – amžinai dabar, amžinybėje dabar,  Dievo šeimoje dabar, danguje dabar kaip piliečiai. Nuostabi malonė!

 Kaip prisikėlimas pakeitė Tėvo ir Sūnaus santykius, bus kitą savaitę... iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas