What "Is Risen" Means #1 of 3
Sveikinu visus,
Pirmieji Romos
krikščionys buvo palaidoti už miesto katakombose. Katakomba
yra požeminė
laidojimo kamera, sujungta tuneliais, o aplink Romą jų yra mažiausiai 40. Nors
ten palaidoti kai kurie pagonys ir kitų religijų šalininkai, didžioji dauguma
yra krikščionys.
Mano skaičiavimais,
katakombose buvo palaidota nuo 200 000 iki 600 000 žmonių, o šiandien galite
apsilankyti keliose vietose ir leistis į ekskursijas. Kaulai ir kaukolės
sukrauti į lentynas, įkastas į uolą, ir abu kartus, kai ten lankiausi, buvau
labai sujaudintas, paveiktas to, ką mačiau , galvojau apie visus tuos žmones,
kurie dabar danguje ir apie tai, ką jiems
teko patirti.
Tarp tų šimtų
tūkstančių laidojimo kamerų ir praėjimų yra ankstyviausias krikščionių menas.
Lygiai taip pat šiandien ant antkapio užrašome asmens vardą, pavardę, gimimo ir
mirties datą bei trumpą mintį, jie puošė kapo sienas bibliniu menu.
Įprastos Adomo ir
Ievos, Gerojo ganytojo scenos, ypač duonos kepalai ir žuvys. Dažnai
vaizduojamas prisikėlęs Viešpats, valgantis duoną, žuvį ir bičių korius (Lk
24:42, Jėzus valgė korius, kad įrodytų, jog prisikėlė). Didžioji jų kapų meno
dalis buvo sutelkta į prisikėlimą ir prisikėlusį Viešpatį.
Visuose menuose
visuose tunelių myliose, visuose šimtuose tūkstančių kapų yra tik 3 kryžiai, o
tie, kurie datuojami beveik pasibaigus katakombų naudojimui kaip laidojimo
vietai. Tik 3 kryžiai. Dauguma likusiųjų yra susitelkę į prisikėlusį Viešpatį.
Pagalvokite apie
šiandienines kapines. Kiek šimtų kryžių ant antkapių matome. Kaip mūšio lauke
žymimi krikščionių kapai ir tai buvo šimtmečiais? Kryžius. Kodėl jie taip
susitelkė į prisikėlimą, o mes į kryžių?
Pirmasis su laidojimais
nesusijęs kryžius matomas ant koplyčios durų Vatikane 500 m. AD – praėjus
beveik 500 metų po Apaštalų darbų 2:4 Sekminių. 500 metų mūsų broliai ir
seserys buvo susitelkę į prisikėlimą. Jie buvo orientuoti į „gyvenimą“, o ne
„mirtį“.
Kaip dėmesys persikėlė
nuo prisikėlimo prie kryžiaus?
Krikščionybė Romos
imperijoje buvo įteisinta 313 m. Milano ediktu, praėjus kiek mažiau nei 300
metų po Sekminių. 380 metais ji tapo valstybine religija.
Sklido gandai, kad
imperatoriaus Konstantino motina Helena per kasinėjimus Jeruzalės mieste aptiko
kryžiaus gabalų. Konstantinas pastatė didelę bažnyčią virš Jėzaus kapo,
vadinamo Martyrium. Tą rugsėjį, kai buvo švenčiamas bažnyčia vadinamo pastato
užbaigimas, ji tapo žinoma kaip „Kryžiaus išaukštinimo“ šventė ir iki šiol
tebėra Romos katalikų šventė.
Imperatoriui paskelbus Kryžiaus išaukštinimą ir šventę,
Kristaus surinkimas visoje imperijoje nukreipė dėmesį nuo prisikėlimo ir
„išaukštino kryžių“. Krikščioniškoji kultūra nuo tada įstrigo prie kryžiaus.
Ankstyvoji bažnyčia buvo sutelkta į prisikėlimą. Mes sutelkiame dėmesį į kryžių.
Kodėl mes švenčiame
prisikėlimą tik vieną savaitgalį per metus, kai pirmuosius 500 metų tai buvo
tiesa, kuri valdė jų dvasinį gyvenimą ir augimą Kristuje?
Ar orientuojatės į
kryžių, ar į prisikėlimą? Vienas yra susitelkimas į save, o kitas – į Jo galią.
Pasiklausykite giesmių per krikščioniškąjį radiją, giesmių rinkinius ir patikrinkite į savo grojaraštį.
Kiek daug kalbama apie tai, kokie buvome kritę, kaip mus išgelbėjo kryžius, o
dabar daugelis apie Dievo jėgą, kuri veikia mumyse, keičia mūsų gyvenimus ir
suteikia mums galių? Girkime Dievą už kryžių, bet Jėzus nepasiliko kape, miręs.
Kodėl mes taip
sutelkiame dėmesį į kryžių?
Kodėl mes dvasiškai
sustabdome savo augimą Kristuje 15 val. tą ketvirtadienio popietę, kai Jėzus
mirė, o ne pereiname į sekmadienio rytą? Ankstyvasis surinkimas nesustojo prie
kryžiaus. Jie gyveno prisikėlimo pažadu ir galia.
Jie žinojo, ką
Paulius rašė Efeziečiams 1:18-20: „...o kokia beribė Jo (Tėvo) jėgos didybė
mums, tikintiems, kurią Jis panaudojo prikeldamas Jėzų iš numirusių...“
Į tai turėtų būti sutelktas mūsų dėmesys, į prisikėlimo jėgą, kurią Tėvas lieja į mūsų gyvenimą. Tai yra
transformuojanti jėga; tai ne kryžiaus, o prisikėlimo jėga – pagal Efeziečiams
1:18-20. Atnaujinkime savo mąstymą pagal tai, kas iš tikrųjų sakoma Šventajame
Rašte, užuot sutelkę dėmesį į „kryžiaus jėgą“, sutelkime dėmesį į prisikėlimo
jėgą, liejamą mums mūsų Tėvo ir todėl veikiančią mumyse.
Šis vidinis dėmesys į mūsų „aš“ iš dalies yra dėl mūsų
bažnyčios kultūros, kuri sutelkia dėmesį tik į kryžių ir ignoruoja prisikėlimą.
O kas, jei grįžtume į krikščionišką gyvenimą prieš 500 m. O kas, jei dėkodami
už Kristaus kryžių, kur Viešpats sumokėjo už mūsų nuodėmes, ir ten nesustotume?
O kas, jei sutelktume dėmesį į prisikėlusį Viešpatį ir Jo prisikėlimo jėgą?
Prisikėlė ar yra
prisikėlęs?
Terminą „Jis prisikėlęs“
angelai vartojo prie kapo Jėzui apibūdinti. Kodėl jie vartojo „yra prisikėlęs“,
o ne "prisikėlė? Mt 28, 6, Mk 16, 6, Lk 24, 6.
Frazė „yra prisikėlęs“
yra aoristinio laiko forma, t.y. Jėzus prisikėlė, yra prisikėlęs ir visada bus prisikėlęs. Kitaip tariant, tai
yra užbaigimas, būties būsena, o ne tik įvykis. Tai yra egzistavimo sąlyga, o
ne tik kažkas, kas atsitiko tą sekmadienį auštant.
Angelai moterims,
atėjusioms balzamuoti Jėzaus kūno, sakė, kad Jėzus yra naujoje egzistavimo
būsenoje – užbaigta egzistencija: prisikėlęs iš numirusių. Tai baigtas darbas,
kurio tobulinti nereikia ir jo niekada nebus galima patobulinti. Jis amžinai
išliks nepakitęs; Jėzus amžinai yra prisikėlimo būsenoje.
Taip pat svarbu
pažymėti, kad graikų kalba parašyta pasyviuoju aoristu, o tai reiškia, kad
Jėzus neįvykdė savo prisikėlimo. Jis buvo prikeltas ne savo jėga.
Tai sutampa su
Romiečiams 6:4: „...Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove...“ Tai buvo Tėvo šlovė, kuri prikėlė
Jo Sūnų iš numirusių, ir ta jėga tokia stipri , tokia galinga, tokia amžina, kad
Jėzus yra amžinai egzistavimo būsenoje,
žinomoje kaip prisikėlimas, žinomas kaip „prisikėlęs“.
Jėga, kurią Tėvas
naudojo prikelti Jėzų į „prisikėlusio“ būseną, yra ta pati jėga jumyse ir manyje, kad
mes dabar ir per amžius taip pat būtume „prisikėlę“ – amžinai dabar, amžinybėje
dabar, Dievo šeimoje dabar, danguje
dabar kaip piliečiai. Nuostabi malonė!
Kaip prisikėlimas
pakeitė Tėvo ir Sūnaus santykius, bus kitą savaitę... iki tol, palaiminimai,
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.