Nehemijas 2d.

 Nehemiah #2

 Sveikinu visus,

 Mes palikome Nehemiją , kuris ketino grįžti į Jeruzalę pastatyti apsaugines miesto

sienas. Tai yra pavyzdys apie jūsų  ir mano gyvenimą, stiprinimą to, ką turime, o galbūt kai kuriems „apsauginių sienų“ statymas aplink savo gyvenimą gali būti nauja kryptis.

Kartais tai matome gyvenime pastorių ir kitų žmonių,  kai jie įkuria namų surinkimą. Kartais juos  įspėja, kad jie yra kulte. Kartais jų klausia: „Kas yra tavo stogas“ ar panašiai, nesuprasdami, kad  Naujasis Testamentas buvo parašytas apaštalų, kurie susirinkdavo su kitais žmonėmis   namuose , ir kurie rašo žmonėms namuose esančiuose surinkimuose.

 Kai žmonės keičia gyvenimo kryptį – keičia surinkimą, keičia darbą, susitelkia į santuoką ar vaikų auginimą, pašalindami savo gyvenime trukdžiusius dalykus (įskaitant kai kuriuos žmones), – žmonės reaguos įvairiai pradedant atsargumu ir baigiant pykčiu, todėl šiandien kalbama apie šias šėtono atakas. Jis yra brolių kaltintojas, todėl tai normalus gyvenimas – tu nesi išimtis.

 Išmintis, kai pakeičiate kryptį

 Bet štai kaip bent laikinai sumažinti kažkieno kaltinimus ar pyktį prieš jus. Nehemijo 2:10 pasakojama, kad trys pagrindiniai vyrai, kurie priešinosi miesto sienų atstatymo idėjai, buvo „nuliūdinti“, kai išgirdo, kad kažkas siekia tas sienas atstatyti. Iki to laiko jie galėjo ateiti ir išeiti iš miesto ir dirbti pagal savo planus.

 Tai panašu į žmones, kurie ateina ir išeina iš mūsų gyvenimo, dažnai pasinaudodami mumis savo planams. Jie taip elgiasi, nes mes nepastatėme jokių apsauginių sienų aplink savo širdį, aplink savo emocijas, aplink savo gyvenimą.

 Pirmas žingsnis, diskrecija

 Nehemijo 2:11-16 pasakojama, kad Nehemijas žvalgė miestą 3 dienas, naktį, kad nebūtų pastebėtas. Jis nagrinėjo, ką reikia padaryti, inventorizavo, kas liko, ir planavo atstatyti.

 Jis mums pasakoja, kad nieko vietos vyresniesiems nesakė. Jei svarstote apie krypties pakeitimą , visiškai ar iš dalies atkuriate savo gyvenimą, tyliai savo širdyje pradėkite inventorizuoti, ką tokie pokyčiai reikš. Nehemijas tai darė 3 dienas, tai yra kaip Viešpats , kuris buvo miręs kape ruošdamasis prisikėlimui. Turi būti „tylus metas“, kuris būtų tarsi senų laikų mirtis, nes supranti, kad praeitis amžinai yra praeitis.

Nehemijas planavo sienas atstatyti ir daugiau niekada nebegriauti. Jis planavo gerus ir nuolatinius miesto pokyčius. Tokie turime būti, kai stipriname tai, kas liko, arba keičiame dalykus darydami naujus dalykus – turime būti visiškai tame. Turime būti įsipareigoję. Turime inventorizuoti ir apgalvoti pokyčius, kuriuos mūsų sprendimas reikš mūsų santykiams ir gyvenimui. Jei ketinate atstatyti, atstatykite gerai!

 Atskleiskite planą ir reakciją

 Nehemijas 2:17-18 rašo, kad baigęs apžiūrėti sienas ir surašęs viską, ko reikėjo, jis pasidalino tuo su miesto vyresniaisiais. Tai parodo, kai žinome, ką darome, tiesiog dalinamės su pagrindiniais savo gyvenimo žmonėmis. Jūs dar nesate pasiruošę papasakoti pasauliui, jūs tiesiog dalinatės su savo „mieste“ Jeruzalėje – artimiausiais šeimos nariais, galbūt artimiausiais draugais. Reakcija turėtų būti, kad jie jus palaiko ir padės, o ne trukdys. Jie skirti tau.

 Bet Nehemijas 2:19-20 atskleidžia, kad Sanballatas, Tobijas ir Gešemas „išjuokė jį ir tyčiojosi“, o paskui taip pat apkaltino jį maištu prieš karalių: „Ką tu darai? Ar maištauji prieš karalių?

Akivaizdu, kad jie nežinojo, kad Nehemijas ten buvo pagal karaliaus įsakymą, bet net jei žinojo, jie juokėsi iš jo ir niekino jį, sakoma tekste. Taip dažnai su mumis elgiasi žmonės. Jie juoksis, niekins ir kaltins. Tiesiog pasiruoškite, jei atstatote sienas ar keičiate gyvenimo kryptį tvirtindami save.

 Jei esate piktas, prislėgtas ar nusivylęs, gyvenate praeityje. Jei bijai ar nerimauji, tu gyveni ateitimi. Jei esate ramybėje, šiandien gyvenate Viešpatyje. Rask tą ramybę.

 Nehemijas atsakė į jų kaltinimą 2:20: „Dievas yra su mumis ir mes atstatysime. Tu nedalyvauji tame, ką mes darome. Tu neturi teisės į tai, ką darome. “ Nehemijas judėjo toliau ir jie negalėjo eiti ten, kur jis ėjo.

 Daugelis krikščionių mano, kad jie turi būti aukos

Mato 5:39–41 daugelis skaito Jėzų, liepiantį mums pasiūlyti kitą skruostą, duoti papildomą apsiaustą, nueiti papildomą mylią, o tai reiškia, kad turime leisti žmonėms pasinaudoti mumis, bet Jis to  nesakė.

 Tai, ką pasakė Jėzus, apriboja, kiek turime aukotis patys, kiek turime duoti iš savęs, kiek esame pasirengę eiti dėl kitų. Siūlome 1 skruostą, 1 paltą, 1 papildomą mylią. Mes neturime tapti aukomis, neatiduoti savo drabužių spintos, ne toliau kaip 1 mylia.

 Jėzus sako, kad mūsų atsakomybė prieš kitus turi ribas.

 Po to, kai nueiname tą papildomą mylią su žmogumi, jie turi eiti patys. Mes suteikiame 1 paltą, bet pasiliekame savo drabužių spintą, nes dabar jie turi rengtis patys. Mes siūlome vieną skruostą, bet tada sustabdome juos, nes jie turi susitvarkyti su savo pykčiu patys. Leisk jiems tai padaryti.

 Nehemijas atsakė į jų kaltinimus. Jis stojo už save, nes žinojo, kad tai, ką daro, yra Dievo vadovaujama. Jis neprašė atleidimo, kai jie buvo įžeisti, nes jis buvo teisus ir jiems tereikia susitvarkyti su savo emocijomis.

 Nehemijas suprato, kad jo 3 kaltintojai neturi jam galios. Jiems nebeliko vietos jo mieste. Jie nebeturėjo įgaliojimų pareikšti savo nuomonės apie miestą. Ir jiems nepatiko būti bejėgiais. Nuostabu, kad šie 3 kaltintojai vis dar turėjo savo sritis, kurias jie valdė, tačiau būtent TAS darbas juos vargino.

 Ar ne taip dažnai būna? Žmonės, kurie jus kaltina arba nemėgsta krypties, kuria einate, turi gyventi savo pilnavertį ir užimtą gyvenimą. Bet dėl kokių nors priežasčių (dažnai demonų įkvėpti) jie sutelkia dėmesį į jus, kad jus suplėšytų – liūdna, bet toks yra žmogaus ir šėtono būdas.

 Kitą savaitę baigiame matydami, kad kai Nehemijas persikėlė į darbą, jis turėjo visiškai naujų draugų, kurie prisijungė prie jo ir siena buvo pastatyta per 52 dienas.

Iki kitos savaitės, laiminu,

 

Džonas Fenas