Naujoji karalystė, Pranašiškas Nr. 2 iš 4

 The New Kingdom, Prophetic #2 of 4

Sveiki, Praėjusią savaitę baigiau pasidalijimą apie kai kurių Kristaus kūne būklę, dvasiškai kalbant apie svetimautojus, nes šiuo metu Viešpats kviečia neištikimus tikinčiuosius atgal pas save. Jis tai daro sukeldamas dvasinį alkį daugeliui

tikinčiųjų, jiems matant griūvant pasaulį.

 Tęsiu iš ten , kur pabaigiau ...

Jis skleidžia Dvasios kvietimą dvasiniame žmoguje išgirsti tai, ką Jis daro. Atrodo, kad viduje kažkas giliai rezonuoja, nors protas bando suprasti, ką tai reiškia. Bet tai suvokiama giliai žmogaus viduje.

 

Jis pabrėžia savo vidinį darbą daugelio širdyse, iš dalies parodydamas Kristaus kūnui didėjantį atotrūkį tarp Jo kultūros ir pasaulio kultūros. Įdomu tai, kad Jokūbo skyriuje 4:4 jis vadina kai kuriuos „svetimautojais ir svetimautojomis“ dėl jų meilės pasauliui, teigdamas, kad kas myli pasaulį, yra Dievo priešas.

 

Graikų kalba vartojamas tik žodis „svetimautojos“, o Karaliaus Jokūbo versijoje taip pat įterpiamas žodis „svetimautojai“. Galbūt vertėjai norėjo įsitikinti, kad skaitytojai suprato, kad Jokūbas kalba apie vyrus ir moteris, mes nežinome. Tačiau tai, kaip Jokūbas rašė graikiškai, yra teisinga doktrinos požiūriu. Štai pažodžiui graikų kalba Jokūbo 4:4:

 

"Svetimautojos. Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Todėl, kas pasirinko būti pasaulio draugu, tampa (pasidaro) Dievo priešu."

 

Šaukia neištikimuosius į namus

 

Žodis „svetimautojos“ nuoroda į  Jėzaus svetimavimo apibrėžimą Mato 5 skyriuje, kaip buvo pasakyta praėjusią savaitę, tai apie   širdies, vaizduotės reikalą. Žodis, čia vartojamas „draugystei“, turi  šaknį „phileo“, tai reiškia  geriausių draugų meilė vienas kitam, o žodis „pasaulis“ čia yra „kosmosas“, reiškiantis pasaulio sistemą ir kultūrą.

 

Ir kaip galima perskaityti graikiškai, jame labai aiškiai parašyta "kas pasirinko būti pasaulio draugu" - tai priklauso nuo mūsų. Esame ten, kur esame dabar dėl priimtų sprendimų. Pertvarkome savo gyvenimus dėl Jo prasideda nuo širdies pertvarkos, prioritetų pertvarkymo ir tada tai daroma.

 

Dvasinis svetimavimas yra tas, kuris laiko save Kristaus nuotaka, tačiau nusprendė mylėti pasaulio kultūrą. Jie užmezgė širdies reikalą su pasaulio sistema, taip nusiteikdami prieš tai, ką Dievas daro pasaulyje ir ką Jis bando padaryti jų širdyse. Tai žmogus, kuris nenori, kad Viešpats ateitų, nes myli pasaulį ir visa, kas jame yra. Tai atskleidžia jų pirmąją meilę.

 

Ateinančiu laiku, kurį pradėsime matyti kitais metais, apima dvasiškai svetimaujančių tikinčiųjų pašaukimą iš meilės pasauliui ir grįžimą prie pirmosios meilės. Šis teismas, prasideda Dievo namuose, ty Viešpats, prašo juos teisti save, teismas, ateina tokiu greičiu, kuris proporcingas pasaulio nusileidimui į tolesnę tamsą.

 

Tai pirmasis „pasidalinimas“ iš aplankymo, ir tai, kad Viešpats tai padarys, supažindindamas su savo kultūra, kuri yra priešinga žlugusiai pasaulio kultūrai. Daugelis ieškos tikros draugystės namų tikinčiųjų bendruomenėje ir daugiau nei tikinčiųjų , bet mokinių. Mokinystė netrukus žengs milžinišką žingsnį į priekį, nes vis daugiau tikinčiųjų nuspręs tapti mokiniais (besimokančiaisiais, žmonėmis, kurie stengiasi gyventi tuo, kuo tiki).

 

Apsilankymas tęsiasi: Ką Jis pasakė apie tai, ką daro

 

"Ką pamatysite ateinančiais metais yra tai, kad mano kūnas vis labiau suvoks Karalystės kultūrą: Tėvo kelius. Mano kelius. Tiems, kurie turi ausį girdėti, tai bus jaučiama kaip stiprus vidinis potraukis, kylantis iš jų dvasios, sustiprėjęs, troškimas, kurio niekuo kitu nepatenkins“.

 

"Kai pasaulis tęs eiti  savo keliu, daugelis matys, kaip auga praraja* tarp jų ir to, kaip eina pasaulis.  Net ir dabar jau nebėra to, ką jie manė esant stabilu ir patikimu pasaulyje, ir jie tai mato, ir daugelis kaip ta kultūra byra ir persitvarko aplink juos, jie ieškos Manęs ir Mano kultūros, ir jie ją suras, nes aš niekada nepasikeisiu. *(Praraja: gilus kanjonas, tarsi žemė, prasivertų tarp žmonių, vis labiau juos atskiriantis,  bedugnei didėjant)

 Tuo metu mano mintys bangavo, nagrinėdamos, kaip Jis „gausiai atleis“ turint galvoje  faktą, kad visos nuodėmės buvo teisiškai atleistos ant kryžiaus, nors ir ne gyvybiškai svarbios (gyvybiškai reiškia „gyva tikrovė“ – turime panaudoti savo valią, kad galėtume prieiti ar „padaryti“. gyvu“, kas buvo padaryta dėl mūsų ant kryžiaus.) Taigi aš nagrinėjau tai, ką Jis pasakė, ir man  atrodė gana keistai, dėl doktrininės klaidos , galvojau apie visas galimybes, kad galėčiau suprasti Jo žodžių pilnatvę.

 

Jis nutraukė mano tylų analizuojantį klausymą, nes žinojo mano mintis: „tu žinai, ką sakiau 7 surinkimams; „Kas turi ausį klausyti, teklauso, ką Dvasia sako surinkimams.“ Taip yra ir dabar. . Tai kvietimas dalyvauti tame, ką darau. AŠ ESU."

 Tai, ką Jis jiems pasakė ir kaip Jis tai pasakė, yra  taip pat kaip naudodamas „AŠ ESU“ apibūdinant save , aš supratau, kad Jis sako, jog Jis niekada nesikeičia. Iš karto supratau, kad tai, kas vyksta dabar, yra lygiai taip pat, kaip Jis elgėsi ir kalbėjo kiekvienam iš 7 Apreiškimo knygos 2 ir 3 skyriuose esančių surinkimų. Jis ieško  širdies vienybės, kurios prašė iš jų.

 

Jo laiškai buvo kvietimai išklausyti. Turėčiau pažymėti, kad frazė „turi ausį girdėti“ yra gilesnė, nei skamba iš pradžių.

 

Vartojami žodžiai yra „echo ous akousato“ arba „ears to hear“. Frazėje galite pamatyti pagrindinius žodžius „aidas“ ir „akustinis“. Tai yra skirtumas tarp garso ir pranešimo girdėjimo. Kristaus kūne yra daug žmonių, kurie girdi garsą, bet mažiau kas išgirs žinią ir įgyvendins tą žinią savo gyvenime. „Kas turi ausį, teklauso“, reiškia ne tik girdėti garsą, bet ir suprasti bei daryti tai, ką Jėzus pasakė.

 

Taip pat atkreipkite dėmesį, kaip įtakoja mūsų laisva valia. „Tas, kuris turi ausis girdėti“, reiškia, kad tai nėra iš anksto nustatyta – tai 100% mūsų atsakomybė. Viešpats yra l toks pat, kaip tada, kai Jis pasirodė Jozuei su ištrauktu kardu, kaip kariuomenės vadas prie Jericho, tai skaitome Jozuės 5:13-15. Jozuė tuoj pat parpuolė ant kelių ir pagarbino, jam buvo liepta nusiauti batus, nes jis buvo ant šventos žemės , o tai daroma tik prieš Dievą, o ne angelą.

 

(Jei turite kokią nors knygą ar liudijimą  asmens, kuris moko, kad Jozuei pasirodė angelas, turite rimtai suabejoti jo patirties ir (arba) mokymo teisingumu, nes tai atskleidžia, kad jis nelabai gerai išmano  savo teologiją, ir apie  savo Viešpatį. , kad suprastumėte, kas tai buvo, skaitykite Bibliją 101.)

 

(Priežastis, kodėl VT žmonės turėjo nusiauti batus prieš Dievą (niekada priešą angelą), yra ta, kad batai yra žmogaus sukurti ir niekas negali ateiti pas Dievą savo pastangomis, savo sumanymu. Dėl tos pačios priežasties jie statė aukurą Dievui jie niekaip negalėjo suformuoti uolų, turėjo jas naudoti tokias, kokias rado gamtoje. Naudoti įrankį prie uolos  Dievo aukurui  statyti reikštų ateiti pas Dievą jų pačių pastangomis, naudoti savo dizainą.)

 

Tu už mus ar prieš mus?

Jozuė klausia Viešpaties, ar Jis skirtas „mums ar mūsų priešams?“, o Viešpats atsakė: „Nei jums nei jiems“ arba „Ne“, priklausomai nuo jūsų vertimo: „Bet aš atėjau, kaip Viešpaties armijų vadas“. Galime pasakyti taip: "Ne, jūs nesupratote esmės. Aš čia atstovauju ne izraelitų ar kanaaniečių kariuomenei, bet esu Viešpaties armijų vadas."

 

Esmė ta, kad Viešpaties ištikimybė yra Tėvui, Jam pačiam, dangaus kultūrai ir Karalystei. Jis nori, kad mes turėtume tokią pačią širdies ir tikslo vienybę. Taip yra ir šiandien – kas turi ausis girdėti, tegirdi.

 

Bet jei ne, Viešpats vis tiek darys tai, ką darys Viešpats, o Dvasia kalba surinkimams, nesvarbu, ar kas atkreipia dėmesį, ar ne. Jis yra iš dangaus, o ne iš žemės, todėl kviečiame prisijungti prie Jo ir ką Jis daro, bet jei ne, tai priklauso nuo mūsų. Toks yra Kristaus kūno kvietimas dabar. Tikintieji tampa mokiniais. Prašau.

 

Bet jei ne, Viešpats žygiuoja toliau, darydamas tai, ką darys žemėje. Jis nesitiki tobulumo, o tik augimo, o tai prasideda širdyje, o paskui turėti stuburą jame  priimant stiprius ir dažnai sunkius sprendimus.

 

Kitą savaitę aptarsiu, ką Jis turėjo omenyje kalbėdamas apie  savo kultūrą, Dievo Karalystės kultūrą.

 

Iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

 

www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com