Ar buvo iš anksto nulemta jums tai perskaityti ? 2d. iš 4

 Were You Predestined to Read This 2(4)

Sveiki.

 Praėjusią savaitę baigėme dalindamiesi, kaip šėtono maištas atnešė priešingybių į Dvasios/dvasios sritį. Dievas yra šviesa ir meilė, šėtonas yra tamsa ir neapykanta, Dievas yra ramybė ir užtikrintumas, šėtonas yra baimė ir sumaištis ir t.t. Tamsa,

neapykanta, baimė, sumaištis, nesantaika, pavydas ir visa kita niekada neegzistavo, kol šėtonas sukilo. Buvo tik Dievas.

 Tas maištas paveikė mūsų fizinę visatą ir įgalino laisvą valią.

Mums sakoma, kad fizinė visata (saulė, žemė, žvaigždės) buvo sukurta nematomų jėgų Dvasios sferoje*, ir kai toje nematomoje Dvasios sferoje pradėjo veikti  priešingos jėgos, mūsų visata, iš tikrųjų mes patys, galėjome pradėti egzistuoti. Šėtono maištas ir vietos, kuri buvo priešingybė viskam, kas yra Dievas, paruošimas privertė nematomą dvasios sritį amžiams pasikeisti. *Hebrajams 11:3, II Korintiečiams 4:16, 18

 

Pirmą kartą dvasios/Dvasios sfera dabar turėjo šviesą konfrontuojančią visišką šviesos nebuvimą, meilę prieš neapykantą ir baimę, džiaugsmą prieš kančias, kantrybę prieš bedievišką pyktį, ramybę ir tvarką prieš sumaištį ir netvarką. Moralinis teisumas priešinasi moraliniam sugedimui. Švelnumas konfrontuoja smurtą. Priešingybės. Priešingos jėgos dvasios sferoje. Fizinė visata gali tik atspindėti nematomą sferą, kuri ją sukūrė.

 

Pavyzdžiui, jėgos, kurios neleidžia žemei pasitraukti nuo saulės traukos (gravitacijos), o taip pat neleidžia žemei artėti prie  saulės (išcentrinė jėga ir įcentrinė jėga). Dalykai, dėl kurių mūsų pasaulis yra įmanomas, yra įmanomi tik todėl, kad nematoma karalystė sukūrė regimą sritį ir pirmiausia turėjo priešingas jėgas.

 

Tai, kad mes esame iš Dievo šviesos karalystės, bet kažkada buvome tamsa, galima rasti visame NT ypač:

„Jų supratimas aptemęs, atitolęs nuo Dievo gyvenimo (šviesos)...“ Efeziečiams 4:18

 

„Anksčiau jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje, todėl gyvenkite kaip šviesos vaikai...“ Efeziečiams 5:8

 

„...grumtis su... šio pasaulio tamsybių valdovais...“ Efeziečiams 6:12

 

„... kai jie pažino Dievą, bet nenorėjo Jo pripažinti Dievu, jų mąstymas pasidarė tuščias ir jų kvaila širdis aptemo...“ Romiečiams 1:21

 

„...kuris (Tėvas) išlaisvino mus iš tamsos valdžios ir įvedė į savo brangaus Sūnaus karalystę...“ Kolosiečiams 1:13

 

„...jūs esate šviesos vaikai, dienos vaikai; mes nesame tamsos ir ne nakties...“ 1 Tesalonikiečiams 5:5

 

„Išmintingieji spindės kaip dangaus spindesys, o tie, kurie laimi kitus teisumui, spindės kaip žvaigždės per amžių amžius“. Danieliaus 12:3

 

Iki šėtono kritimo buvo tik Dievo šviesa, meilė, džiaugsmas, ramybė, švelnumas, sąžiningumas, kantrybė. Tiesiog Dievas.

 

Kai Dievas sukūrė žmogų

 

Tačiau su Šėtono maištu dabar dvasinė sfera turėjo priešingybių. Fizinei visatai, sukūrusiai mūsų visatą, reikalingi priešingybių dėsniai. Tai savo ruožtu leido Tėvui sukurti savo galutinį kūrinį: žmones: būtybes, galinčias veikti ir valdyti tiek dvasinėje, tiek fizinėje sferoje.

 

Kadangi kūrinija atspindi dvasios sferą, buvimas pagal Dievo paveikslą ir panašumą į Dievą reikštų, kad žmonės turėtų tokią pat laisvą valią kaip ir jų Kūrėjas – mes turėtume turėti galimybę apsispręsti pasirinkti Šviesą/tamsą, teisingą/klaidingą. Taip buvo su angelais, taip būtų su aukščiausia kūrinija – žmogumi.

 

Pagalvokite, kokie nuostabūs yra žmonės. Sukurdamas mums dvasią, sielą ir kūną, Jis įdėjo dvasines būtybes į fizinį kūną, ko dar niekada nebuvo padaryta. Angelai turi dvasinius kūnus. Dievas Tėvas yra Dvasia ir matomas sėdintis soste visame Apreiškimo 4 skyriuje, o Danieliaus 7 skyriuje matomas kaip Amžinasis, tas sostas ir vyresnieji aplink jį bei skaidrios grindys priešais jį, ir vaivorykštė virš jos yra Dvasios sferoje.

 

Jokūbo 1:2 liepęs mums „laikyti džiaugsmu, kai patenki į įvairias pagundas, išbandymus ir bandymus“, 13 eilutėje jis sako: „Tenesako niekas, kai yra gundomas, išbandomas ar bandomas, kad Dievas tai daro. Nes Dievas nėra gundomas, nemėginamas ir nebandomas blogio, ir Jis nieko negundo, nebando ir nemėgina  piktu.

 

Viena iš priežasčių, kodėl Dievas nėra gundomas blogio, yra ta, kad Jis neturi fizinio šio žemės kūno. Norint susigundyti, reikalingas žmogaus kūnas. Šėtonas užima tamsiąją savo karalystės sritį, bet siekia išplėsti savo ribas, paveikdamas žmones tamsos link.

 

Susigundėte lošti iš savo pinigų? Tai yra žemė ir šis kūnas. Suviliojo priklausomybė? Tai yra šio kūno. Susigundote valgyti per daug ar per mažai? Tai yra žemė ir šis kūnas. Tėvas neturi fizinio kūno, todėl Jis nėra gundomas blogiu, todėl Jis negundo, nebando ir nemėgina žmonių blogiu. Kaip Jokūbas pasakė, kad patvirtintų savo teiginį: „Kiekviena gera  ir tobula dovana nužengia iš šviesos Tėvo, kurio būtybėje nėra nei permainų, nei šešėlio keitimosi“.

 

Sunku apmąstyti idėją kad prieš pradžią buvo „laikas“ (kad būtų pradžia, pirmiausia turi būti laikas, kad „pradžia“ galėtų tapti pradžia), kai tik Dievas ir Jo savybės užpildė nematomą  sritį (-į) sritis (-is).

 

Bet kai mes suprantame, kai Šėtonas maištavo ir atmetė visa, kas yra Dievas, jam paruošė vietą, kuri suteikia jam tai, ko jis norėjo, nematoma Dvasios/dvasios sfera buvo amžiams pakeista. Fizinė visata, kurioje gyvename, galėjo atsirasti tik po to maišto, nes jai reikalingos priešingos jėgos, kad viskas būtų kartu. Tai turėtų įrodyti kiekvienam, kad esame sukurti laisva valia pasirinkti Dievą ar Šėtoną, šviesą ar tamsą, meilę ar neapykantą.

 

Mes čia pratęsime  kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas