Why Doesn’t God Heal More Often? The Key to it All #4 of 4
September 4, 2020
Sveiki,
Paulius buvo pripildytas ir įkvėptas Šventosios Dvasios, kai įsakė laikinai apakinti burtininką Elimą Apd 13, 9–11. Apaštalų darbų 20: 8–10 jis prikėlė iš numirusių Eutichą, kai tas iškrito pro 3 aukšto langą. II Korintiečiams 12:12. jis kalbėjo apie kitus didžius savo
tarnavimo ženklus, stebuklus ir „galingus darbus“ .
Jėzaus vardas yra įprastas vardas iki šiol naudojamas įvairiomis
formomis visame pasaulyje. Ispanų kalba tai Jes’us (hay-sus), arabų kalba Isa,
hebrajų kalba Džošua, o graikų kalba, iš kurios kilęs angliškas žodis „Jesus“,
yra Iseous. Daugelis krikščionių kreipiasi į Jį kaip į Ješua ar vieną iš jo
formų.
Mūsų Viešpaties Jėzaus išskirtinumas yra tai, kad Tėvas patvirtino Jo vardą, paversdamas jį aukščiausiu ir garbingiausiu vardu visatoje, prieš kurį vieną dieną „… kiekvienas kelis sulinks ir kiekvienas liežuvis pripažins, kad Jėzus Kristus yra Viešpats. Dievo Tėvo šlovė “. Filipiečiams 2:11
Tėvo patvirtinimas reiškia, kad Jo Dvasia amžinai yra to
Vardo dalis. Taigi Žodis (Jėzus) ir Dvasia yra susitarę - ir jei nori, kad jie veiktų, taip ir turi būti.
Bandymas veikti dvasios srityje be Vardo atveria klaidą, taip kaip ir bandymas naudoti vardą be Dvasios reiškia
nesėkmę.
Sąlyga yra Tėvo valia, ir kaip jis veikia Savo Dvasia, kai vardas naudojamas Jo tikslams, tačiau jei tas naudojimas neatitinka Tėvo valios ir tikslo, jo Dvasia neveiks naudojant šį vardą.
Vardas nėra vaistas nuo visų bėdų
Šiandien turime žmonių, kurie naudoja Jėzaus vardą kaip prakeiksmo žodį, tačiau Šventoji Dvasia su tuo nesusijusi.
Apd 19, 13-18 kai kurie naudojo Jėzaus vardą bandydami išvaryti demonus, tačiau Šventosios Dvasios juose nebuvo, todėl demonai nepakluso, ir juos sumušė žmogus, kuriame tie demonai siautėjo.
Pasitaiko ir krikščionių, kurie neturi nė menkiausio
supratimo apie tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, todėl jie mano, kad gali įsakyti
tam ar anam Jo vardu, jie nepamokyti, kad visų pirma turi žinoti, kur Tėvas veikia
savo Dvasia, nes tik tada, kai Žodis ir Dvasia sutaria, žemėje pasireiškia stebuklinga jėga ir
stebuklai. Vis dar yra sena Tikėjimo Žodžio liekana, pagal kurią manoma, kad
mes tiesiog turime pasakyti vardą ir komandą, ir tai įvyks, jie niekada nebuvo
mokomi, kad Dvasia ir Žodis veikia
sutartinai. Tikėjimas niekada nėra nepriklausomas nuo Tėvo valios.
„Bet jei aš išvarau demonus Šventąja Dvasia, tai reiškia, kad Dievo karalystė atėjo
pas jus“.
Reikia apreiškimo
Mato 16: 16-17, kai Petras paskelbė: „Tu esi Kristus,
gyvojo Dievo Sūnus“, Jėzus pasakė, kad Tėvas jam tai parodė ir tęsė sakydamas,
kad jis buvo tik Petras (Kefas, mažas akmuo) , bet ant šios uolos (graikų klb.
Petra, kalnas) Jis pastatys savo surinkimą(vert.gr. Ekklesia).
Kalnas (uola), apie kurį kalbėjo Jėzus, yra Tėvo
apreiškimas, kad Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. Apreiškimas plaukia iš
Tėvo per Jo Dvasią į Jėzų (Kristų mumyse), į žmoniją. Visa Dievo karalystė yra
pagrįsta Tėvo apreiškimu Jo Dvasia, kad Jėzus yra Viešpats, ir visa tai teka iš
ten.
Aš rašiau apie kliūtis išgydymui, tačiau neabejotinai
didžiausia priežastis, kodėl žmonės nemato daugiau stebuklų savo gyvenime, yra
dėl to, ką čia aptariu, būtent apreiškimo trūkumas.
Maždaug po mėnesio mes surengsime konferenciją „Broken
Arrow“ (Tulsos priemiestyje) ir tuo metu ant kiekvieno žmogaus, kuri s norės,
bus uždėtos rankos. Jis atsisės ant kėdės, o keli susirinks aplinkui, tada mes visi lauksime Viešpaties akivaizdoje,
norėdami suprasti, ką Jis tam asmeniui pasakys. Ką mes darome? Ar mes siūlome savo
padrąsinimo žodžius? Ne. Mes laukiame Tėvo Artume, Jo Dvasioje, kuri yra tarp
mūsų ir mumyse, kad gautume apreiškimą, kuris ateina kaip paranašystė, pažinimo
ar išminties žodis, mini regėjimas
skirtas tam asmeniui ar išgydymas.
Tai įprastas namų surinkimas - kai kažkam reikia maldos, mes renkamės, laukiame, kol
išgirsime, ko nori Tėvas, TADA tariame Jėzaus vardą. Apie tai sužinojau maždaug
1974 m., Būdamas paauglys, dalyvavęs „maldos susirinkimuose“ charizmatiškame
atsinaujinime - ir tai padarė jį tokį gyvą, dinamišką, patiriantį stebuklus -
žinojome, kaip susirinkti, laukti ir
pamatyti, ką Tėvas nori daryti, kokia kryptimi Jis nori tekėti.
Mes esame Kristuje, panašu, į tai, kaip sūnus
vykdo tėvo nurodymą, kur nukreipti
vandenį – kurią automobilio dalį reikia nuplauti. Mes skiriame laiko žmogui,
kad galėtume iš savo „tėčio“ išgirsti, kur Jis nori nukreipti „vandenį“, kad
išvalytų žmogų, išgydytų jį, ar tekėtų per jį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.