Moralinio sužeidimo išgydymas 2(4) Liūdesys dėl sužalojimo

John Fenn. Weekly Thoughts.Healing a moral injury #2 of 4, Mourning my injury

March 20, 2020 

Sveiki,  

Aš retai dalinuosi savo Savaitės mintyse ta pačia tema, kaip ir savo mėnesinėse mokymo serijose, bet moralinis sužalojimas toks dažnas surinkimuose ir apie tai nerašoma, kad pamaniau, jog tai bus naudinga. Audio mokymas leidžia geriau įsigilinti į temą, bet šitos Savaitės Mintys taip pat atskleis gerus dalykus šia tema.

Taigi vėl, moralinė trauma, tai sužeidimas to, ką mes savo viduje laikome teisingu arba neteisingu. Tai kaip mes galvojame apie save patį, bendraujame su pasauliu ir žmonėmis,  tai sukuria mūsų požiūrį į pasaulį. Kai mūsų esybės moralinis pagrindas pažeidžiamas to, kuo mes tikėjome ar pasitikėjome, mūsų pasaulis dūžta, ateina sumaištis ir jaučiamės, lyg tam pasauliui nepriklausytume ir nežinome, kas esame.

Kai mes tampame krikščionimis, mes supiname tai, ką patys manome esant teisinga, su Dievo morale, taigi kai patiriame moralinę traumą, mes jaučiamės, lyg Dievas leido tai ir Jis turi dalį tame. Tai reiškia, kad milijonai žmonių myli Jėzų, bet nepažįsta Tėvo, ir dar daugiau- Juo nepasitiki.

Populiarus Mega bažnyčios pastorius mirė būdamas dar gana jaunas. Atsisveikinimo tarnavime  kalbėjo žymus TV pamokslininkas. Tūkstančiai pasipiktino, jų tarpe  buvo velionio našlė su vaikais, nes Biblijos mokytojas barė juos, kad jie buvo nuliūdę dėl savo pastoriaus, vyro, tėvo mirties. Jis pasakė, kad jie visi turi džiaugtis , nes pastorius išėjo namo, ir liūdėti dėl krikščionio mirties yra ne biblinė praktika.

Suprantant tų tūkstančių pyktį, galima pasakyti, kad tai atspindi bažnyčios kultūrą, jos požiūrį į sielos kančią- taigi visi žiūrėkime į dangų, jei negalime uždėti rankų ir išgydyti, negalime išvaryti, ar duoti pinigų , kad pakeistume situaciją, taigi laukime, kol žmogus paklius į dangų, kai viskas bus gerai. Nelieskime tikrų problemų.

Kaip atstatyti savo moralinį pagrindą, kai asmuo valdžioje, kuriuo jis pasitikėjo išdavė tai, ką jis laikė esant teisinga?

Žingsnis 1 išgydymui: gedėjimas, sielvartavimas, įvertinimas žalos, suteikimas laiko jausmams.

Biblijoje yra praktikos, kai pripažįstamas praradimas, trauma sielai ar moraliniam mūsų esybės pagrindui. Ji moko mus priimti praradimo jausmą, suteikti laiko liūdėti, gedėti, ir įvertinti praradimą ir sielos sužeidimą.

Romiečiams 12:15 mums liepia  džiaugtis su tais, kurie džiaugiasi, ir liūdėti su tais, kurie  liūdi.

Pr 23:2 mums sako, kad Abraomas gedėjo dėl Saros mirties.

 Pr50:2-4 sako, kad Jokūbas (Izraelis) mirė ir jo šeima gedėjo 40 dienų, o egiptiečiai gedėjo 70 dienų.

Ezekielio2:10 paaiškina mums gedėjimo tikslą:“ 10 Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: „Raudos, dejonės ir vargai“.

Moralinis sužeidimas, apie kurį rašė Ezekielis, buvo Jeruzalės sugriovimas, kai ji buvo užpulta  babiloniečių pajėgomis, ir tai, kad tūkstančiai žydų buvo ištremti į Babiloną. Nebuchadenesoro armija per kelis mėnesius atakavo ją 3 kartus, kiekvieną kartą išsivesdavo žmones ir išsigabendavo su savimi jų turtą, plėšė netgi šventyklos inventorių ir turtą iš jos sandėlių.

Gerų ir teisių žydų piliečių moralinė struktūra buvo sugriauta. Visa , ką jie mąstė apie Dievą- kad Jis apgins ir aprūpins- buvo sudrebinta. Taip,  buvo išpranašauta, kad tai įvyks, jei visa tauta neatgailaus, bet teisiųjų, kurie turėjo viltį, kad taip neįvyks, gyvenimai buvo sugriauti.

  

Dievas davė Ezekieliui ritinį, ant kurio buvo parašyta apie gedėjimą.

Yra vertinga priimti ir įvertinti sielos sužeidimą. Ne tam, kad gyventum su juo, bet kad pripažintum traumą, smurtą ir praradimą. Yra vertė tame, kai pripažįsti, kad „tai“ nutiko būtent  tau.

Moralinis sužeidimas yra dalinė mirtis žmogaus viduje.  Nekaltos, geros dalies mirtis. Ta dalis, kuri vylėsi geriausio ir tikėjosi, kad Dievas apsaugos. Bet dabar jaučiamės taip, lyg Jis būtų mus pavedęs. Priimk, pripažink tai. Tikėjimas leidžia mesti Dievui iššūkį, svarstyti kartu su juo, klausti kodėl tai įvyko. Būk realus. Tai ne tik nekaltybės praradimas, ar jausmas kad esi nešvarus savo viduje, arba net brutalus pažeidimas visko, kas gera ir teisinga. Tai tavo sielos dalies mirtis.  Dievas  užrašė tai Ezekieliui, kad jis galėtų matyti ir jausti tai. Jis pasakė Ezekieliui suvalgyti ritinį, ir jis buvo kartus. Dievas Tėvas pažįsta sielos kartumą, kurį sukelia moralinis sužeidimas, bet Jis nenori, kad mes pašluotume jį po kilimu, paslėptume nuo žvilgsnio, lyg to niekada nebūtų nutikę.

Užrašyk tai

Mes turime Biblijoje „Raudų knyga“, kurią Jermijas parašė maždaug tiksliai tuo pačiu laiku kaip ir Ezekielis, nes jis jautė lygiai tokią pat savo moralinės sistemos traumą. Tai gedėjimo veiksmai, įvertinimas kainos, sumišimo ir sužeidimo  detalus suvokimas, netekties jausmas širdyje.

Tai užrašyti yra sveika, jei tai padaryta teisingu būdu. Dievas sako, susitvarkys su tuo, priimk tai, įvertink savo netekimą ir sužeidimą.  Bet negyvenk tame.  Gedėti Mozės Izraeliui buvo skirta 40 dienų, po to jie grįžo atgal į gyvenimą. Yra laikas raudoti, ir laikas susilaikyti nuo raudų.

Šiandien tai, ką Dievas padarė dėl Ezekielio vadiname „užrašymu“. Praeities dienomis  buvo populiarūs dienoraščiai, kur buvo galima saugiai išreikšti kiekvieną sužeidimą ir sielvartą, kiekvieną pergalė ir pralaimėjimą. Žodis “raudos“ naudojamas apibūdinti raudotojų giesmę, dažnai kai mušamasi į krūtinę, giliame skausme ir netektyje.

Raudų knyga1:1 pradeda gedėjimo procesą, suvokiant Jeremijo praradimą:“ 1 Koks vienišas miestas, kuris pirma buvo pilnas žmonių! Jis buvo garsus tarp tautų, o dabar lyg našlė. Buvo lyg kunigaikštienė, o dabar lyg vergė!”

Tai sukuria nuotaiką visai Raudų knygai, bet vėliau raudų užrašymas padeda atskleisti Dievo ištikimybę ir viltį tose raudose. Jis pakeičia kryptį.

Raktas nėra pasilikti gedėjime, ir nėra susitelkti į sąrašą to, kas yra bloga, į tuos visus  sužeidimus, kurie užrašyti. Ps56:8 Dovydas prisimena sužeidimą, savo moralinių pagrindų traumą, tai, ką jis sau padarė, ir ką kiti jam padarė, konstatuoja tai ir klausia:“ Visos mano ašaros surinktos į tavo butelį: negi jos nesurašytos į tavo knygą?“

Viešpats užrašė visus mūsų kentėjimus, ir visas dėl to išlietas ašaras. Užrašyk tai, bet žinok, kad Jis taip pat tai užrašė, ir kad žinios padeda mums nusigręžti nuo pavojaus gyventi tame sudužime, moralinės sistemos griuvėsiuose. YRA teisingumas pabaigoje. Kitą savaitę pratęsiu, iki tada, laiminu.

John Fenn