Emocinis arba racionalus mąstymas

John Fenn. Weekly Thoughts. Emotional Reasoning, or Rational Thinking. 4/10/19

Sveiki,

 Jau pačioje pradžioje leiskite man apibūdinti emocinį mąstymą:

Emocinis mąstymas yra procesas, kai asmuo tiki, kad jo emocinė reakcija yra teisinga, nepriklausomai nuo akivaizdžių įrodymų, kurie kalba priešingai. Tai procesas, kurio metu mes formuojame savo mintis, nuomonę, idėją, ar įsitikinimą remdamiesi tuo, kaip mes jaučiamės.

Tai reiškia, kad logika, akivaizdumas, ir faktai nedaro įtakos emocijų valdomam asmeniui, nes jis tiki, tuo ką jaučia, ir todėl galvoja, kad jis yra teisus. Joks faktų kiekis ir akivaizdumas negali pakeisti  jų nusistatymo.  Net jeigu jis stebi dalykus, prieštaraujančius jų jausmams, jis to nepriims, nes dėl savo jausmų sąmoningai atmeta logiką.

Jie tai  jaučia, todėl tai jiems - tiesa. Stulpelis, paragrafas. Vėl ir vėl.

Emocijų valdomas asmuo atmeta šalin logiką ir minčių procesą, kuriame yra analizė, apmąstymai, kontempliacija ir samprotavimas dėl to, kaip jis jaučiasi dėl kurio nors asmens ar situacijos. Emocinis samprotavimas nuveda asmenį į disfunkciją ir netgi į savęs sunaikinimo kelią.

Leiskite apibendrinti: Jūs niekada neaugsite dvasiškai labiau nei augsite emocinėje sveikatoje.

Raštas pakartotinai mums sako, paimti  mintis į nelaisvę, galvoti apie tai, kas gera, tikėti geriausiu ir dar daugiau, tačiau krikščioniška kultūra pilna emocijų valdomų žmonių.

Jie  dvasiniai kūdikiai, netgi jeigu jau metų metasi pažįsta Viešpatį; surišti emociniu sąstingiu, emocinės stagnacijos dėl patirtų gyvenime įvykių.

Jų problemos nėra emocijos, bet- jų gyvenimo būdas. Daugelis pasirenka pasilikti emocinėje rutinoje, nes daug kartų buvo įskaudinti, arba jie tiesiog nekovoja mintyse su savo emocijomis. Kai kurie niekada neišmoko kaip galvoti, kaip pajungti savo emocijas Kristui, Jo keliams ir Jo mintims- jie niekada neišmoko aukštesnių kelių.

Mintys turi kontroliuoti emocijas, ne emocijos mintis. Paulius nesako paimti nelaisvėn  mąstymą, bet įsivaizdavimus. Tai reiškia emocijas.

  

Yra laikas, kai mes paklūstame emocijoms, o geriausiu atveju emocijos ir samprotavimai veikia kartu. Galiausiai, ligoninėje, skubios pagalbos skyriuje reikia seselių ir gydytojų, kurie emocionaliai reaguoja į situaciją, bet taip pat sugebėtų padėti pacientui, kad jo gyvybė būtų išgelbėta.

Kai kurie pavyzdžiai

Pavyzdžiai apie nesugebėjimą , ar nenorą padaryti sprendimus.

Žmogus galbūt susiduria su finansiniais sunkumais, bet negali prisiversti susirasti darbą, nes iš tiesų, jam labiau patinka mėgautis Veidaknyge ir kitais socialiniais tinklais. Tai, ką mūsų seneliai vadintų tinginyste, mes pridengiame dvasiniu ar kitokiu dangalu ir faktiškai nenorime rasti darbo.

  

„Aš kenčiu nuo depresijos, taigi (todėl) mano santuoka yra “. Asmuo, kuris  jaučiasi saugiai depresijoje, pasirenka depresijos saugumą  santuokos sąskaita, užuot paieškojęs konsultanto ir įveikęs sunkumus. Jo jausmai verčia susimąstyti, ar jis nori sumokėti kainą, kad išgelbėtų santuoką. Emocijos trukdo jam atlikti sunkų dalyką, kuris padėtų  išsaugoti ir pakeisti jų santuoką. Jis geriau pasiliks saugioje situacijoje, tame ką jaučia, nes tai pažįstama, ir nėra rizikos nesėkmei. Tas asmuo iš tiesų gyvena nesėkmėje, tik negali to suprasti.

Jeigu jus kada nors išmetėte iš draugų FB-e, kai asmuo supyko ant jūsų, tai gali būti, kad jis emocinis samprotautojas. Jūs gal būt paspaudėte jų „jautrų mygtuką“, ir tada buvote išmestas iš draugų FB-e. Tas pat vyksta realiame gyvenime taip pat - tu gal būt susiginčijai su draugu, bandai paaiškinti, bet tavo požiūris valdomas emocijų, kurios visai nelogiškos, ir jūsų draugystė tada ir pasibaigia.

Asmuo susižavėjęs asmenine pranašyste, kurią gavo iš taip vadinamo pranašo: „vykti į Kiniją“, susideda daiktus ir po 2 savaičių išvyksta, nes mano, kad taip sakė Viešpats. Jis atmetė mąstymą, logiką, planavimą, pagalbą ir nuskrido į Hon Kongą. Po mėnesio  jo surinkimas jau rinko aukas bilietui atgal. Jis vadovavosi tik  emociniu samprotavimu, bet palaikė jį tikėjimu. Tai nebuvo tikėjimas, bet spėliojimas ir kvailumas.

Realiame gyvenime ar socialiniuose tinkluose, jūs galite pamatuoti emocinį samprotavimą  stebėdami, asmens reakciją , jei ji didesnė nei situacijai derėtų . Ar jų reakcija neproporcinga situacijai? Kitais žodžiais, ar jie sprogsta kaip atomas jei situacija iš tiesų mikroskopinė? Ar jie palieka logiką , kai jūs „prieinate per arti“, gal būt ima šaukti ant jūsų, pratrūksta ašaromis ar kaltinimais? Jie- emocijų valdomi žmonės.

Kitas emocijų valdomo žmogaus pavyzdys yra vengimas atsakyti į klausimą. Užuot pasivedus jų nerišliai logikai, tas emocijų vedžiojamas žmogus  kalba apie tai, kaip jis jaučiasi, kaip kiti blogai elgėsi ir taip toliau. Jo emocijos trukdo atsakyti į klausimą, nes  jiems nepatogu atsakyti.

Kartais asmuo tikrai negali kažkokia tema kalbant pakankamai greitai sutvarkyti savo minčių ir jausmų diskusijos metu, todėl emocinis protrūkis greitai diskusiją nutraukia, ir tuo nieko nepasiekiama.

„Aš nesijaučiu išgelbėtas, todėl aš ir nesu (Dievas ant manęs pyksta). Tai asmuo, kuris gali skaityti skyrių ir eilutę, kad yra išgelbėtas, bet jis tiki savo emocijomis labiau nei Dievo Žodžiu.

Kaip Jėzus išvalė šventyklą, apversdamas stalus ir pasidaręs botagą, bet nenusidėjo. Kaip Paulius ir Barnabas nesutarė taip intensyviai, kad net išsiskyrė, tik liko draugais ir tapo bendradarbiais praėjus jau daug laiko po to? Kaip Petras susitvarkė su savo emociniu protrūkiu, kai išsižadėjo Kristaus ir tapo didžiu apaštalu?

Rašysiu apie tai kituose straipsniuose šioje serijoje...daugiau kitą savaitę, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com