Emocinis arba racionalus mąstymas 2d.

John Fenn. Weekly Thoughts. Emotional Reasoning or Rational Thinking #2      11/10/19

Sveiki,

Senovės Izraelis įsikūrė žemėje, pastatė šventyklą, miestai augo, išaugo ir poreikis miestiečiams įsigyti gyvulių aukojimui, ir tai tapo dideliu verslu. Jei gyvenai pagal Senojo Testamento Įstatymą mieste, iš kur gi tu gausi Pashos avinėlį? Jei nusidėdavai arba norėjau paaukoti kažkokią kitą auką, kur gi tau pirkti avinėlį, ožį ar balandžius aukojimui?

Levitai buvo kunigų giminė, bet šventykloje buvo ribotas skaičius darbo vietų, taigi, kai jų skaičius išaugo, ir daugiau žmonių ėmė gyventi miestuose, levitai pradėjo auginti gyvulius miestiečiams skirtus aukojimui, ypač aplink Betliejų, kur buvo didelės ganyklos. Be abejo, būtent jiems pasirodė angelai, kai gimė Jėzus. Tai reiškė, kad pirmiausia buvo pranešta vadovaujantiems, jog mieste jau gimė paskutinės aukos  Avinėlis.

Kai miesto gyventojai ateidavo prie šventyklos, ten rasdavo turgų, kur buvo pardavinėjami gyvūnai aukojimui, taip pat-pinigų keitėjus, paminėtus Jn2:13-19 ir Mt21:11-13.  Šią grupę Jėzus užpuolė išvartydamas jų stalus ir pasidaręs bizūną iš virvių sakydamas: “Parašyta; Mano namai bus maldos namai visoms tautoms. Bet jūs pavertėte juos vagių landyne.“

Iš30:11-16 buvo reikalaujama „šventyklos mokesčio“, pusės šekelio, kurį mokėjo žmonės ateidami aukoti aukas. Bet evangelijos sako, kad tada buvo Pasha, taigi  žydai atvykdavo iš visos Romos imperijos, tai reiškė, kad jie naudojo  valiutą(monetas), kurios turėjo pagonių dievų atvaizdus,o tai buvo nepriimtina. Taigi jie pasikeisdavo pagoniškus pinigus į žydiškus šekelius.

Pinigų keitėjai ir gyvūnų pardavėjai miestiečiams ir iš lankytojų, atvykstančių švęsti į miestą Paschos reikalavo nepaprastai didelių pinigų už gyvūnus, ir pinigų keitimą, dėl to Jėzus supyko -o  ištremti žmones, neturėjo kito pasirinkimo, nes jie turėjo aukoti, kad būtų teisūs Dievo akivaizdoje, todėl mokėjo tuos pinigus. Pinigų keitėjai pasipelnydavo iš tokios situacijos.

Pateisintas pyktis nėra emocinis mąstymas - nei nuodėmė

Jėzus buvo išteisintas savo pyktyje, nes tai buvo neteisinga, kad šventyklos teritorijoje žmonės pelnytųsi iš aukotojų. Šventyklos vieta skirta melstis ir susitelkti į Dievą, o jie atidarė ten kavinę...atsiprašau- turgų, ir visi galėjo kelti pinigų keitimo kainas, pasipelnydami iš tų, kurie ateidavo garbinti ir aukoti aukas Dievui 😊 

Jei tu ar aš matau neteisingą situaciją ir supykstu, tai labai gali būti teisingas pyktis. Bet šiomis dienomis riba tarp pykčio pagrįsto amžinais principais, kas yra gerai, ir kas yra blogai buvo pakeista pykčiu: „pykstu todėl, kad jaučiu pyktį“.

Draugystė baigėsi, nes viena draugė neatleido ir nesigailėjo kitos draugės, nes ji svetimavimo. Ji pateisino savo romaną su vedusiu vyru, nes jo santuoka buvo nelaiminga ir irstanti, jis planavo skirtis, ir buvo nelaimingas.  O ji ir tas romanas tarp jų padarė jį labai labai laimingu, taigi ji manė svetimavimas buvo Dievo būdas atsikratyti nelaimingos santuokos.

Kai jos draugė pavadino tai tikruoju vardu-svetimavimu ir šoke pratrūko pykčiu, kai jos draugė teisinosi, draugė greitai pasitraukė  ir nutraukė visus kontaktus. Svetimautoja buvo emocinė mąstytoja, supykus ant savo draugės, kuri laikėsi principų to, kas teisinga ir to, kas neteisinga. Ji pateisino savo svetimavimą tuo, kaip ji jautėsi, ir sakė, kad Dievas vedė ją taip pasielgti. 

Užkietėjusios širdies sluoksniai

Kita situacija, kai Jėzus supyko, nutiko Mr3:1-5, tai buvo dėl žmogaus su padžiūvusia ranka išgydymo. Jis paklausė religinių lyderių, ar teisinga daryti gera per Sabatą, bet jie jam neatsakė.

Tekstas mums sako :“ Jėzus apsidairė nuliūdęs dėl jų širdies kietumo.“ Graikiška šaknis „poroo“ panaudota apibūdinti jų širdies kietumą. Bendrame naudojime tai buvo statybinis terminas, naudotas tinkavimo ar baltinimo  sluoksnių klojimui ant sienos apibūdinti. Pirmas tinkavimas, ir leidžiama išdžiūti. Tada antras tinkavimas , ir t.t Terminas dar buvo naudojamas apibūdinti kalcio tepimą ant pūslėtos odos, kol ji tampa kieta. 

Jėzus buvo piktas ant tų, kurie leido tokiam procesui vykti savo mintyse ir gyvenime. Jie žinojo, koks teisingas atsakymas - taip, yra teisinga daryti gera per Sabatą - bet jie nenorėjo susitvarkyti su neteisumu savo mintyse ir emociniu mąstymu, todėl tylėjo. Atsakydami teisingai jie turėtų susitvarkyti su užkietėjusios širdies sluoksniais - o tai jiems per didelis darbas. Jie turėtų pripažinti ir atidengti gilius užkietėjimo, neteisingo mąstymo  ir blogų emocijų sluoksnius - o jie nenorėjo to daryti.

Jėzus darė tai, kas buvo teisinga, bet kokiu atveju, ir išgydė žmogų, palikdamas mums pavyzdį , kad visada elkis teisingai, nesvarbu, kaip kiti priima tai. Kaip Jn3:20 sako: „ Tie, kurie daro bloga, nekenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jų pikti darbai nebūtų apšviesti.“

Pritaikant tai šiandien dienai, mes turėtume ištirti save, pažiūrėti, ar mūsų pyktis yra  pateisinamas (teisingas), ar ne. Ar mūsų pyktis yra paremtas emocijomis dėl kelio reakcijos ir nelogiško mąstymo bei problemų, kurias giname pykdami ant to, kuris priartėja?

Ar tai kažkas paprasto, kaip spyris šuniui, kai grįžti namo piktas ant kažko kas atsitiko darbe? Ar tu pyksti ant kažko bet išlieji tai ant savo vaikų? Ar tu supyksti tik dėl to, kad taip jautiesi, o ar tu nori išanalizuoti savo širdį , pažiūrėti kokia yra tikroji  priežastis?

Daugiau kitą savaitę...iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com

www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com