Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

CWOWI liepos mėn. naujienlaiškis


July 2019 Newsletter. John Fenn


Sveiki,
Kai kurie dalykai išaiškėjo tik šį penktadienį, tai gi noriu jais pasidalinti ir paprašyti melstis už tai šią savaitę.

Penktadienį kardiologas nusprendė, kad pirmadienį ryte man darys angiogramą, kad ištirtų mažąsias arterijas (4 mm) ir nustatytų ar kuri nors nėra užsikimšusi, kadangi tai gali būti priežastimi  arba prisidėti prie mano prieširdžių virpėjimo ir kairiosios šakos pluošto blokavimo, o tai reiškia, kad elektros signalai nepilnai praeina pro apatinę širdies dalį, ir tada širdies dūžiai tampa neritmingi.
Jie žino, kad mano didžiosios arterijos yra švarios ir sveikos, tačiau jeigu jie rastų užsikimšusias (-ią) mažąsias arterijas, jie įkištų ten kaiščius, kad jas išplėstų ir pagerintų kraujo tekėjimą. Jeigu jie rastų kamščius ir įdėtų kaiščius (-į), jie turėtų stebėti širdies veiklą kokias 90 dienų ir tik tada priimtumėm sprendimus.

Tačiau tokiu atveju, jeigu mano mažosios arterijos būtų tokios pat švarios, kaip ir didžiosios, jie mane išsiųstų namo pirmadienį po pietų, o ketvirtadienį ryte, 18-tą dieną man turėtų būti įstatytas defibriliatorius – širdies stimuliatorius, kuris liktų per naktį. Jeigu nebus trukdžių, reikš, kad mano širdies elektrinės problemos, tai vienintelė problema ir nėra kitų faktorių turinčių įtakos širdžiai. Taip veiks defibriliatorius – širdies stimuliatorius.
Mano kardiologas sako, kad jis greičiausiai ir liks mano krūtinėje neveiklus visą likusį gyvenimą, kuris tikimasi bus normalios trukmės. Tačiau, jeigu sutriktų širdies ritmas, stimuliatorius jai neleistų sustoti. Kardiologas tai pavadino apsidraudimu, jeigu kiltų „tobula“ elektrinių impulsų audra, kuri iššauktų širdies smūgį bei greitą mirtį.

Būčiau dėkingas, jeigu pasimelstumėte šią savaitę – esu ramus, tačiau jeigu jie įstatys stimuliatorių ketvirtadienį/penktadienį, tai apribos mano pajėgumą visam mėnesiui, kas įtakos mūsų galimybes pasiimti Krisą iš namų grupės ir daug kitų dalykų. Krisas gali suprasti tik tiek, kad tėčiui durs adatą (paims kraujo).
Tuo pat metu, Brian, mūsų jauniausias sūnus, kuris yra mūsų komandoje, kurį daug kas pažįsta, taip pat turės vizitą pas gydytoją pirmadienį ryte dėl išvaržos apatiniuose nugaros slanksteliuose. Išsikišę slanksteliai matosi pažvelgus į jo apatinę nugaros dalį (dėkui JAV armijai už didžiulius nešulius, ilgas keliones su sunkiais nešuliais ir t.t.)

Tai gi...prašau pasimelskite už mus abu, nes ir jam šią savaitę darys operaciją! Cha, visa ką galime padaryti, tai melstis ir juoktis...

Konferencija rugpjūčio 15-18 Wiskonsine jau užpildyta, štai kodėl jau nėra nuorodos apie ją viršuje.
Į mūsų konferenciją spalio 11-13 Naujojoje Anglijoje vis dar yra vietos, nors kiekvieną savaitę kas nors į ją užsirašo. Ji vyks Mančesteryje, Naujajame Hempšyre, kuris yra 2 valandos kelio mašina nuo tarptautinio Logano oro uosto Bostone. Kai data priartės, mes išsiųsime savaitgalio programą dalyviams elektroniniu paštu. Dėl kitos informacijos, kurios nėra nuorodoje viršuje, rašykite mums cwowi@aol.com ir mes užpildysime spragas. 

Ramybė, sveikata, Dievo kelio prisiminimas tebūna su jumis.

Geras draugas priminė man šią Augustino, gyvenusio 354 – 430 metais, prieš kokius 1600 metų, citatą:
„Dvasia veikia iš vidaus, tai gi, kai gydymas taikomas iš išorės, gali gautis geras rezultatas.“ Kai padarote visa kas įmanoma dvasiškai, kaip mano atveju, ir šiokius tokius fizinius pakeitimus, pasitikiu Tėvo ir Viešpaties įsikišimu, ir tada aplanko gili ramybė. Atrasti ramybę – išmokau iš praktinės patirties, patikėkit manim!

Laiške filipiečiams 4:6-7 Paulius sako, kad ramybė sergės, pažodžiui „įsispaus į“ jūsų širdis ir mintis, kadangi mes visiškai pasitikime Juo. Šias instrukcijas aš suskirstau žingsniais (1, 2, 3).
Prieš kelis dešimtmečius puldavau į neviltį dėl savo maldos gyvenimo, kadangi po maldos paprastai aš būdavau toks pat nelaimingas ir susirūpinęs ir išsigandęs, kaip ir prieš pradėdamas melstis. Vis galvodavau: „Ką aš darau negerai?“, kad negaliu rasti ramybės, kurią turėčiau rasti maldoje, kaip sakoma Biblijoje. Aš niekada nesilaikydavau formulių, nei to, kas virto iš Viešpaties maldos: laikymasis žingsnių 1, 2 formulės, - man nepatiko, nesilaikiau nei kitų knygų, žmonių, mokymų paliepimų, sakančių „daryk tai“ ar „daryk taip“.
Pažinojau pakankamai gerai Tėvą ir Viešpatį, tad žinojau, kad jie nėra „formulių“ mėgėjai, jeigu galiu taip išsireikšti. Tačiau vieną dieną skaičiau Pauliaus žodžius laiške filipiečiams 4:6-7, kur sakoma: „Nieko nesibaiminkite, tačiau maldomis ir prašymais su padėka, jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
Pirmą kartą aš skaičiau tai instrukciją žingsnis po žingsnio – ne kaip formulę, bet labiau kaip vidinį širdies patikrinimą, kaip įeiti į maldą. Tai pakeitė mano gyvenimą.

Pirmiausia sakoma; nieko nesibaiminkite. Skaičiau tai, lyg darbą su susirūpinimu, baime, su tuo „kas jeigu“. Ir iš pradžių tai užėmė nemažai laiko, kartais iki 3 savaičių, kuomet dirbdavau su tuo ir nieko neprašydavau maldoje (tuo konkrečiu klausimu), kol galiausiai susitvarkydavau su baimėmis. Atrodo, kad Paulius moko mus nesinešti savo baimių, rūpesčių ir streso į maldą, tačiau susitvarkyti su jomis prieš ateinant prie sosto.

Panašiai kaip einant į susitikimą su prezidentu arba ministru pirmininku ar karaliumi – pirmiausiai jūs susitvarkote su antraeilėmis problemomis ir niekada negalvojate pateikti šių nesvarbių problemų kartu su savo prašymu prezidentui, ministrui pirmininkui arba karaliui – jūs pateikiate vien trumpai suformuluotą prašymą.

Tai reiškia, kad turime susidoroti su baime, rūpesčiu, įsivaizdavimu „kas jeigu“, kol tampame tikrai nieko nebijančiais. Aš tai dariau, prisimindamas Tėvo kelią savo gyvenime, žvelgdamas į Jo ištikimybę ir ritmą, ir tada baimė pasitraukdavo. Mintimis sugrįžtu prie Jo istorijos mano gyvenime – kai paskutiniaisiais laikais Jis atėjo čia dėl mūsų, įsivaizduoju, kur būčiau be Jo ir panašiai. Apsijuosus šiais Jo ištikimybės prisiminimais, rūpestis ir baimės dingsta, juos pakeičia pasitikėjimas...tikėjimas...abi šios kokybės.
Žingsnis 2 yra „malda ir prašymu su padėka tegul tavo troškimai tesidaro žinomi Dievui“. Tai lengva, ir aš susitelkiu ties padėka – ne tam, kad Juo manipuliuočiau, tačiau tikrai dėkoti, kadangi prisimenu Jo ištikimybę mano gyvenime – dėl to, kad pažįstu Tėvą ir Viešpatį.
Tada Paulius sako, žingsnis 3 – tai kad Dievo ramybė nusileis ant manęs ir įsispaus į mane. Graikų kalboje apsaugoti ir apgaubti „prouros“ reiškia saugoti, stovėti sargyboje, apjuosti lyg apsaugine siena. Man reikia šios ramybės, kad ji saugotų mano mintis!

Net gi dabar aš esu ten, ramybės debesyje dėl savo gyvenimo, mano 3 sūnų ir jų gyvenimo, Barbaros ir jos gyvenimo, tarnystės Jo kūne, kur Viešpats siunčia mus dirbti – visur ramybė. Tačiau aš prašau jūsų maldos, ir kaip visada, mes dėkingi už jūsų palaikymą visose srityse – ačiū jums!
Laiminu! Dėkojame, kad esate mūsų gyvenime,

John & Barb

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą