Respect for the Things of God #4
John Fenn "Weekly Thoughts" 05/24
Esminė priežastis, kodėl negerbiami Dievo dalykai, - tai apreiškimo
neturėjimas.
Jėzus- vietinis vaikinas
Mt6:1-6 skaitome, kad Jėzus su mokiniais parkeliavo į
savo tėviškę ir mokė sinagogoje. Tekstas sako, kad žmonės jį išgirdę stebėjosi
ir klausinėjo, iš kur pas vietinį vaikiną tokia išmintis.
„Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam
suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?
3 Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės,
Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie
piktinosi Juo.“
Žemesnė, natūrali tiesa, tikrai yra tokia - Jis buvo
vietinio dailidės sūnus. Aukštesnė tiesa - Jis Dievo Sūnus, kuris augo ir
ruošėsi savo galutinei misijai Juozapo
ir Marijos namuose. Žmonės galėjo matyti tik natūralią tiesą.
Frazė:“ jie piktinosi, arba įsižeidė“ yra graikiškas
žodis „eskandalizonto“. Kuris reiškia“ paspęsti spąstus kelyje“, kliūtis, kad
užkliūtum ir būtum pagautas įsižeidimo. Šakninis žodis - „ skandalion“, tai- spąstų
paleidiklis. Taigi žodinis paveikslas sako, kad Jėzaus teiginys būti kažkuo
daugiau, nei vietiniu dailide, pasitarnavo kaip kabliukas įkalinęs juos spąstuose.
Lk4 detaliai aprašo Jėzaus apsilankymą Nazarete. Jėzus pamokslavo sinagogoje apreiškimą, kad Jis pateptas tam, kad
išlaisvintų pavergtuosius. Jie atmetė šitą apreiškimą, pasirinko įsižeidimą ir
laikėsi savo natūralių žinių apie Jį, kad Jis yra tik dailidės sūnus. Įsižeidimas
buvo toks stiprus, kad jie net bandė nustumti Jėzų nuo skardžio krašto.
Mes visada turime pasirinkimą
Iz:55:7-9 Viešpats kviečia žmogų atgailauti, palikti savo kelius ir mintis, ir
pasirinkti Dievo kelius ir mintis, kurie yra daug aukštesni. Tai pakvietimas.
Apreiškimas visada ateina prieš šitą pasikeitimą mąstyme:
iš aukščiau į žemiau. Apreiškimas, asmeninis apreiškimas iš Dievo, skatina
žmogų gerbti ir vertinti Dievo dalykus.
O apreiškimo trūkimas veda į įsižeidimą. Taip atsitiko ir Jėzaus apsilankymo Nazarete metu. Jėzus kalbėjo apie Dievo dalykus,
bet žmonės nepasitikėjo Juo. Žmonės atmetė apreiškimą, kad Jis daugiau nei
vietinis vaikinas. Jie atmetė kvietimą kilti aukštyn į aukštesnius kelius ir
mintis. Dėl to atmetimo ir kilo panieka Jam.
Jn6:40 Jėzus sakė:
„ Tas, kuris mato Sūnų, ir tiki Juo, turės amžiną gyvenimą...“
Atkreipkite dėmesį, kad visų pirma, mes matome Sūnų, o
tada -tikime. Tas pradinis „mato sūnų“ yra apreiškimas ir apšvietimas, tai
momentas, kai suvokiame, kad Jėzus yra daugiau nei žmogus.
44eil.Viešpats toliau tęsia sakydamas, kad asmuo negali ateiti
pas Jį kitaip, tik kai Tėvas jį patraukia, o45eil. paaiškina kaip tas
patraukimas įvyksta: parašyta, „jie bus mokomi
Dievo“. Todėl kiekvienas, kuris išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, ateina pas Mane“. Prieš
tai, kai aš ir jūs įtikėjote Viešpatį, Tėvas mums suteikė apreiškimą apie Sūnų.
Šis pradinis apreiškimas dar kitaip vadinamas „apšvietimu“,
ir tai tikinčiajam yra viso gyvenimo
procesas.
Aš dažniausiai meldžiuosi už kitus ir už save taip, kaip
Paulius meldėsi už Efezo tikinčiuosius Ef1:17-19 : „...kad Viešpaties Jėzaus Kristaus
Tėvas duotų jums išminties ir pareiškimo
Dvasią Jo pažinimui, kad būtų apšviestos jūsų supratimo akys, kad
galėtume pažinti savo pašaukimo viltį...“
Apreiškimas iš Tėvo, apšvietimas trunka visą gyvenimą.
Ar mes
vaikščiojame tame?
Štai viena priežastis, dėl kurios, taip vadinami
tikintieji, pakėlę rankas „priimti Jėzų į savo širdį surinkimo tarnavimo metu
neturi matomų pasikeitimų savo gyvenime - jie pakėlė rankas anksčiau nei gavo
gilų ir asmeninį apreiškimą iš Tėvo apie Jėzų.
Daugelis „tikinčiųjų“, kurie pakėlė savo rankas, turėjo tik protinį sutikimą, kad jiems reikia
„priimti“ Jėzų, keisti savo gyvenimą, arba rasti atsakymą savo gyvenimui-prieš tai nepatyrę asmeninio apšvietimo/apreiškimo
iš Tėvo, kuris traukė juos prie savęs. Taigi jie ir toliau gyveno taip kaip ir
anksčiau- nors kai kurie tai padarė iš apreiškimo. Bet dauguma - ne.
Tyrimai parodė, kad tik 6% tų, kurie išeina į priekį
evangelistiniuose kruzeiduose „priimti Jėzų“, prabėgus metams vis dar Jį
tebeseka. Tai iš dalies vyksta todėl, kad jie apsisprendžia eiti su Kristumi tik protu,
o ne turėdami asmeninį apreiškimą ir apšvietimą iš Tėvo?
Argi mes tyrėtume
versti žmones padaryti sprendimą prieš tai, kai Tėvas patrauks juos prie savęs,
pamokys ir paruoš jų širdis ateiti pas Viešpatį?
Aš nemanau, kad taip reikia daryti. Surinkimo kultūra linkusi užskaityti „apsisprendimą dėl Jėzaus“, bet jie neigia
patį pirmą žingsnį šiame procese - būti pamokytam Tėvo.
Petras neskelbė: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, tol
kol Tėvas jam tai neapreiškė. Tai paaiškino pats Jėzus. Visų pirma eina apreiškiamas, po to skelbimas.
Apreiškimas iš Tėvo, pamokymas iš Jo, leidžia mums palikti natūralų mąstymą apie Jėzų,
kaip dailidę iš Nazareto, ir priimti galimybė, taip kaip Jis skelbia apie save,
kad Jis Dievo Sūnus, ir kad tai tiesa. Bet žmonės kovos su jumis dėl
savo teisės pasilikti žemesnėje tiesoje, kuri yra iš šios žemės. Jie protu
atmes aukštesnę tiesą.
Jūs
galite pastebėti žemyn besileidžiančią spiralę...
Rom 1:20-28 Paulius
kalba apie pamatinį apreiškimą iš Dievo,
tai suvokimas, kad Jis yra visko Kūrėjas. Jis sako, kad netgi nematomos Dievo savybės
gali būti matomos gamtoje, bet kai kurie žmonės, sužinoję apie Dievą, nesirenka
pažinti Jį kaip Dievą, ir pripažinti Jo kaip Dievo, ir nesirenka būti Jam
dėkingi, todėl jų kvailos širdys aptemsta...
Nusisukdami nuo apreiškimo jie leidžiasi žemyn spirale
savo minčių procese. Kai asmuo atmeta Dievą, jis atmeta žmogų, kuris sukurtas
pagal Jo paveikslą. Todėl jie praranda sugebėjimą diskutuoti apie idėjas ir koncepcijas
nepuldami asmens, kuris siūlo kitą požiūrį.
Neturėdami pagarbos Dievui, jie negerbia ir žmogaus kuris yra šalia.
Kaip krikščionys mes turime apreiškimą iš Tėvo. Mes
turėtume būti labiausiai gerbiantys žmonės, nesvarbu ar tas žmogus yra
krikščionis, ar ne – jam Tėvas davė
gyvenimą ir vien dėl to reikia jį gerbti. Pasirinkite aukštesnius Tėvo kelius ir mintis, ieškokime Jo ir Jo supratimo - bet Jis suteikia
tai tik tiems, kurie pažįsta Jį ir vaikščioja su Juo ir su tuo
apreiškimu...pagarba Dievui savaime veda į pagarbą žmogui ir Jo
kūriniui...mintys...
Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu,
John Fenn
www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.