Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Gerbkime Dievo dalykus 4d.

Respect for the Things of God #4
John Fenn "Weekly Thoughts" 05/24

Esminė priežastis, kodėl negerbiami Dievo dalykai, - tai apreiškimo neturėjimas.


 Jėzus- vietinis vaikinas
Mt6:1-6 skaitome, kad Jėzus su mokiniais parkeliavo į savo tėviškę ir mokė sinagogoje. Tekstas sako, kad žmonės jį išgirdę stebėjosi ir klausinėjo, iš kur pas vietinį vaikiną tokia išmintis.

 „Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?
3 Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi Juo.“

Žemesnė, natūrali tiesa, tikrai yra tokia - Jis buvo vietinio dailidės sūnus. Aukštesnė tiesa - Jis Dievo Sūnus, kuris augo ir ruošėsi savo galutinei misijai  Juozapo ir Marijos namuose. Žmonės galėjo matyti tik natūralią tiesą.

Frazė:“ jie piktinosi, arba įsižeidė“ yra graikiškas žodis „eskandalizonto“. Kuris reiškia“ paspęsti spąstus kelyje“, kliūtis, kad užkliūtum ir būtum pagautas įsižeidimo. Šakninis žodis - „ skandalion“, tai- spąstų paleidiklis. Taigi žodinis paveikslas sako, kad Jėzaus teiginys būti kažkuo daugiau, nei vietiniu dailide, pasitarnavo kaip kabliukas įkalinęs juos spąstuose.

Lk4 detaliai aprašo Jėzaus apsilankymą  Nazarete. Jėzus pamokslavo  sinagogoje  apreiškimą, kad Jis pateptas tam, kad išlaisvintų pavergtuosius. Jie atmetė šitą apreiškimą, pasirinko įsižeidimą ir laikėsi savo natūralių žinių apie Jį, kad Jis yra tik dailidės sūnus. Įsižeidimas buvo toks stiprus, kad jie net bandė nustumti Jėzų nuo skardžio krašto.


Mes visada turime pasirinkimą  
Iz:55:7-9 Viešpats kviečia žmogų  atgailauti, palikti savo kelius ir mintis, ir pasirinkti Dievo kelius ir mintis, kurie yra daug aukštesni. Tai pakvietimas.

Apreiškimas visada ateina prieš šitą pasikeitimą mąstyme: iš aukščiau į žemiau. Apreiškimas, asmeninis apreiškimas iš Dievo, skatina žmogų  gerbti ir vertinti Dievo dalykus. O apreiškimo trūkimas veda į įsižeidimą. Taip atsitiko ir Jėzaus apsilankymo  Nazarete metu. Jėzus kalbėjo apie Dievo dalykus, bet žmonės nepasitikėjo Juo. Žmonės atmetė apreiškimą, kad Jis daugiau nei vietinis vaikinas. Jie atmetė kvietimą kilti aukštyn į aukštesnius kelius ir mintis. Dėl to atmetimo ir kilo panieka Jam.

 Jn6:40 Jėzus sakė: „ Tas, kuris mato Sūnų, ir tiki Juo, turės amžiną gyvenimą...“

Atkreipkite dėmesį, kad visų pirma, mes matome Sūnų, o tada -tikime. Tas pradinis „mato sūnų“ yra apreiškimas ir apšvietimas, tai momentas, kai suvokiame, kad Jėzus yra daugiau nei žmogus.

44eil.Viešpats toliau tęsia sakydamas, kad asmuo negali ateiti pas Jį kitaip, tik kai Tėvas jį patraukia, o45eil. paaiškina kaip tas patraukimas įvyksta:  parašyta, „jie bus mokomi Dievo“. Todėl kiekvienas, kuris išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, ateina pas Mane“. Prieš tai, kai aš ir jūs įtikėjote Viešpatį, Tėvas mums suteikė apreiškimą apie Sūnų.
Šis pradinis apreiškimas dar kitaip vadinamas „apšvietimu“, ir tai tikinčiajam  yra viso gyvenimo procesas.

Aš dažniausiai meldžiuosi už kitus ir už save taip, kaip Paulius meldėsi už Efezo tikinčiuosius Ef1:17-19 : „...kad Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas duotų jums išminties ir pareiškimo  Dvasią Jo pažinimui, kad būtų apšviestos jūsų supratimo akys, kad galėtume pažinti  savo pašaukimo viltį...“ Apreiškimas iš Tėvo, apšvietimas trunka visą gyvenimą.


Ar mes vaikščiojame tame?
Štai viena priežastis, dėl kurios, taip vadinami tikintieji, pakėlę rankas „priimti Jėzų į savo širdį surinkimo tarnavimo metu neturi matomų pasikeitimų savo gyvenime - jie pakėlė rankas anksčiau nei gavo gilų ir asmeninį apreiškimą iš Tėvo apie Jėzų.

Daugelis „tikinčiųjų“, kurie pakėlė savo rankas,  turėjo tik protinį sutikimą, kad jiems reikia „priimti“ Jėzų, keisti savo gyvenimą, arba rasti atsakymą savo  gyvenimui-prieš tai nepatyrę asmeninio apšvietimo/apreiškimo iš Tėvo, kuris traukė juos prie savęs. Taigi jie ir toliau gyveno taip kaip ir anksčiau- nors kai kurie tai padarė iš apreiškimo. Bet dauguma - ne.

Tyrimai parodė, kad tik 6% tų, kurie išeina į priekį evangelistiniuose kruzeiduose „priimti Jėzų“, prabėgus metams vis dar Jį tebeseka. Tai iš dalies vyksta todėl, kad  jie apsisprendžia eiti su Kristumi tik protu, o ne turėdami asmeninį apreiškimą ir apšvietimą iš Tėvo?

Argi  mes tyrėtume versti žmones padaryti sprendimą prieš tai, kai Tėvas patrauks juos prie savęs, pamokys ir  paruoš jų širdis ateiti pas Viešpatį? Aš nemanau, kad taip reikia daryti. Surinkimo kultūra linkusi užskaityti  „apsisprendimą dėl Jėzaus“, bet jie neigia patį pirmą žingsnį šiame procese - būti pamokytam Tėvo.

Petras neskelbė: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, tol kol Tėvas jam tai neapreiškė. Tai paaiškino pats Jėzus. Visų pirma eina  apreiškiamas, po to skelbimas.  

Apreiškimas iš Tėvo, pamokymas iš Jo,  leidžia mums palikti natūralų mąstymą apie Jėzų, kaip dailidę iš Nazareto, ir priimti galimybė, taip kaip Jis skelbia apie save, kad Jis  Dievo Sūnus, ir  kad tai tiesa. Bet žmonės kovos su jumis dėl savo teisės pasilikti žemesnėje tiesoje, kuri yra iš šios žemės. Jie protu atmes aukštesnę tiesą.


Jūs galite pastebėti žemyn besileidžiančią spiralę...
 Rom 1:20-28 Paulius kalba apie  pamatinį apreiškimą iš Dievo, tai suvokimas, kad Jis yra visko Kūrėjas. Jis sako, kad netgi nematomos Dievo savybės gali būti matomos gamtoje, bet kai kurie žmonės, sužinoję apie Dievą, nesirenka pažinti Jį kaip Dievą, ir pripažinti Jo kaip Dievo, ir nesirenka būti Jam dėkingi, todėl jų kvailos širdys aptemsta...

Nusisukdami nuo apreiškimo jie leidžiasi žemyn spirale savo minčių procese. Kai asmuo atmeta Dievą, jis atmeta žmogų, kuris sukurtas pagal Jo paveikslą. Todėl jie praranda sugebėjimą diskutuoti apie idėjas ir koncepcijas  nepuldami asmens, kuris siūlo kitą požiūrį. Neturėdami pagarbos Dievui, jie negerbia ir žmogaus kuris yra šalia.

Kaip krikščionys mes turime apreiškimą iš Tėvo. Mes turėtume būti labiausiai gerbiantys žmonės, nesvarbu ar tas žmogus yra krikščionis, ar ne – jam  Tėvas davė gyvenimą ir vien dėl to reikia jį gerbti.  Pasirinkite aukštesnius Tėvo kelius ir mintis,  ieškokime Jo ir Jo supratimo - bet Jis suteikia tai tik tiems, kurie pažįsta Jį ir vaikščioja su Juo ir su tuo apreiškimu...pagarba Dievui savaime veda į pagarbą žmogui ir Jo kūriniui...mintys...
Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn


www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą