Pagarba dieviškiems dalykams 2d.

John Fenn "Weekly Thoughts"
Respect for the Things of God #2

Praeitą savaitę aš rašiau apie Paulių, kuris liepė korintiečių žmonoms vėl užsidėti savo vualius, kad nebūtų rodoma nepagarba vyrams ir, kad angelai galėtų saugoti jų namus.

Jos buvo laisvos Kristuje nusiimti savo vualius- ženklą, kad jos yra ištekėjusios - bet jis prašė jų to nedaryti, kad būtų pagerbta dieviška tvarka.

Paulius tai  rašo, lyg tai buvo bendras supratimas-  pakanka joms priminti dievišką tvarką santuokose, įskaitant angelų apsaugą, ir tai turi pakeisti  jų elgesį.  Pamąstykime apie tai. Pagarba dieviškiems dalykams.  Pagarba Dievo tvarkai. Pagarba angelams, kurie saugo jūsų šeimą. Paulius tikėjosi, kad tas priminimas pakeis juos ir atrodo, kad  tai įvyko, nes jis jau daugiau negrįžta prie tos pačios temos kitame laiške.

Prisiminkime Apd12:10-15

Petras buvo antgamtiškai angelo  išlaisvintas iš kalėjimo, ir mums pasakyta, kai jis pabudo ir suvokė, kad nesapnuoja, jis nuėjo į  evangelisto Jono Morkaus motinos Marijos namus. Tai galėjo būti vėlus laikas, arba labai ankstus rytas, bet namas buvo pilnas žmonių, kurie meldėsi už Petrą.
Kai mergina vardu Rodė atsakė į Petro beldimą, ji buvo taip apstulbusi, kad net nepažiūrėjo, ar tai Petras, ir palikusi jį už durų, nubėgo į vidų pasakyti visiems apie tai.  Žmogaus prigimtis niekada nesikeičia: jie visi meldėsi už jo išlaisvinimą, bet kai tai įvyko, jie nepatikėjo. Tai padrąsina mus melstis ir tada, kai mes iki galo nežinome Viešpaties valios.

Kai Rodė tvirtino, kad tai Petras, jie atsakė:- „ tai jo angelas“.

Aš prisimenu, skaičiau tai būdamas paaugliu,  ir sakiau Tėvui, kad noriu taip atnaujinti savo protą, kad pasigirdus beldimui į duris iš kart pagalvočiau, kad tai galėtų būti angelas.  Aš vis dar to nepasiekiau to,  bet turėkime galvoje faktą, jie manė, kai pasigirdo beldimas,  kad prie durų galėjo būti angelas, kuris gal būt paaiškins kažką apie Petro situaciją.

1Kor4:9 Paulius sako, kad apaštalai padaryti tarsi žemiausiais Viešpatyje, jų gyvenimai tapo reginiu pasauliui, angelams, ir visuomenei.

1Tim3:16 Paulius sako: didi dievotumo paslaptis, kad Kristus tapo žmogumi, Šventąja Dvasia paskelbtas teisiu, matomas angelų ir pamokslaujamas visame pasaulyje.

1Kor6:2 jis sako, kad ateinančiais  amžiais mes teisime (valdysime, administruosime) pasaulį ir angelus.

Pastaba: aš prisimenu vieną iš ankstyvųjų Viešpaties aplankymų, ir to, ką aš vadinu“ mano angelu“. Man buvo leista ir aš paklausiau angelo:“

kaip tu jautiesi, kad aš administruosiu tave ateinančiame amžiuje?“. Žvilgsnis jo veide staiga pasikeitė ir jame pasirodė didžiulis nustebimas. Su dideliu užsidegimu ir užtikrintumu jis atsakė.

„Tai teisinga! Tai teisinga!(“Kodėl? Aš paklausiau) “Prisimink: mes pažįstame jį kaip Kūrėją. Bet jūs pažįstate Jį kaip Gelbėtoją.”Palyginkime pirmojo amžiaus pagarbą angelam ir šiuolaikinę krikščionišką kultūrą

Šiandien plačiame šiuolaikinio surinkimo sluoksnyje kalba apie angelus sutinkama aikčiojimais, tarsi pamatyti vieną iš jų būtų gyvenimo tikslas, arba nusileidžiama iki Naujojo Amžiaus mokymo ir praktikos  apie  dvasią-vedlį.

Bet kur gi pagarba, baimė, angelų ir dieviškos tvarkos baimė gyvenime, kurią matome NT puslapiuose? Gerai, kad domimasi, žavimasi, bet nereikia pamiršti, kad šiame amžiuje, jie galingesni už mus. Vienas dalykas , kurį išmokau iš tų daugelio Viešpaties ir angelų aplankymų, yra tai, kad jie tik tarnai-pasiuntiniai nuo Dievo Tėvo.

Jie neturi emocinio prisirišimo prie mūsų, jiems patinka, tas, kurį jie saugoja, nes jie vaikščioja meilėje, bet jeigu  Viešpats pasakytų atimti mums gyvybę , nuteistų mus, jie tai padarytų nedvejodami. Tai panašu, kaip aš sakydavau savo berniukams, kai jie gavo arklius: „Jūs galite mylėti juos ir galvoti, kad jie jus myli, bet niekados  neužmirškite, kokią jėgą jie turi.“ Tas pat su Tėvu, Viešpačiu, ir angelais. 

Aš jau dalinausi, kaip aplankymo metu Viešpats mokė mane apie angelus ir demonus. Aš paklausiau, ar teisinga įsakinėti angelams. Jis atsakė: „Jūs net nežinote, kaip teisingai melstis. Kodėl manote, kad žinote, ką turi daryti angelas?“

Aš tučtuojau prisiminiau  iš Rom8:26 :“ Šventoji Dvasia padeda mums mūsų silpnume, nes mes nežinome, kaip turėtume melstis. Dvasia užtari a mus  neišsakomais maldavimaiskuriuos negalima ištarti artikuliuota kalba.“

Aš pasakiau Viešpačiui, kad daugelis žmonių įsakinėdavo angelams ir mokė, kad mes galime tai daryti, remdamiesi Ps103:20, kuri  sako, kad jie paklūsta Žodžiui. Idėja buvo cituoti  šią eilutę ir įsakinėti jiems tai daryti. Jo atsakymas buvo toks:

„Paskaityk pastraipą ir tu pamatysi, kad kontekstas ne toks, kad žmogus gali cituoti eilutę, bet palyginimas  žmogaus mirtingumo (15eil.) su Viešpačiu, kuris myli juos taip, kad duoda įsakymus angelams jų labui ir naudai. AŠ ESU Žodis pastraipoje. Aš esu Tėvo jėgos žodis.“

„Argi neskaitėte , kad kūno dienomis sode, aš galėjau paprašyti Tėvą ir Jis būtų davęs man12 legionų angelų? Angelai priklauso Tėvui.

Argi neskaitėte, ką aš pasakiau Sardų surinkimui? Jei jie atgailaus, jie stovės su Manimi, ir aš pripažinsiu juos prieš Tėvą ir Jo angelus. Angelai priklauso Tėvui. Bet atsakau į tavo klausimą: ne, jūs neturite tokios teisės.“ (Mt 26:53; Apr3:5)

Aš atsakiau:“ Bet Viešpatie, būna kartais, kai esu Dvasioje ir meldžiuosi už kažką,  jaučiu, kaip angelai išvyksta ir yra  panaudojami toje srityje, už kurią meldžiuosi, nors aš jiems neįsakiau, aš būnu tuo užtikrintas ir gerai suvokiu, kad jie tada veikia. „ Jis atsakė: „ tuo metu, kaip sakai, tu esi Dvasioje ir gali jausti tokius dalykus, ir gerai padarei, kad neėmei tikėti klaidingu mokymu, bet teisingai įvertinai tuos dalykus. Daugelis tų , kurie praktikuoja tą klaidą, turi geras širdis, taigi darau, ką galiu dėl jų, nors Šventoji  Tiesos Dvasia pasilieka tiesos ribose ir neveikia kartu su ta kvailyste.

. 

Tai išsamiausias liudijimas, kuriuo pasidalinau apie aplankymą, ir mano  tikslas nėra atkreipti  dėmesį į aplankymą, bet kad mes turime gerbtume ir turėtume šventą baimę Dievo dalykams. Tiek daug žmonių prarado pagarbą angelams bei Dievo dovanoms ir galvoja apie save, kad jie kažkas, kokie iš tiesų jie nėra. Liūdna.

Kitą savaitę aš kalbėsiu apie tai, kaip familiarumas Jėzaus atžvilgiu ir matymas Jo kaip dailidės sūnaus neleido jo miestelio gyventojams suvokti svarbesnės tiesos apie Jį , ir kaip šiandien daugelis krikščionių yra  per daug familiarūs su Tėvu ir Viešpačiu, todėl neturi tikro teisingo supratimo apie Jų didybę ir dievišką jėgą. Tikro apreiškimo trūkumas bažnyčios kultūroje nuvedė į tokią didelę klaidą.

Iki tada,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com