Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. balandžio 16 d., sekmadienis

Būdai, kaip žmonės prasilenkia su jiems skirta tobula Dievo valia. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 4 d.,

Sveiki visi,
Toliau panagrinėkime trečiajį iš septynių mažų sprendimų, kuriuos padarė Petras ir kurie nulėmė jo likimą. Tai buvo normalūs, kasdieniški bei paprasti sprendimai.

3) Jėzus apsistoja Petro namuose, Morkaus 1:29-39
Parašyta, kad namas priklausė Andriejui bei Petrui ir kad Petro uošvė sirgo. Tačiau Jėzus ją nedelsiant išgydė ir visą tą vakarą, kol nusileido saulė, visas miestas rinkosi prie durų, kad būtų išgydyti ir išlaisvinti.

Parašyta, kad kitą rytą Jėzus pakilo ir vienas pats išėjo į nuošalią vietą melstis. 36-39 eilutėse sakoma, kad Petras ir kiti išėjo ieškoti Jėzaus. Kai tik atrado, Petras pasakė: „Visi Tavęs ieško“, aiškiai turėdamas omenyje, kad „stebuklų ir išgydymų tarnavimas“ tęsis nuo ten, kur vakar vakare užsibaigė. Tai buvo Petro planas. Tai planas, kurį kiti sukūrė Jėzui. Visi to tikėjosi. Visi, išskyrus Jėzų.

„Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs (iš Tėvo)“ (38 eil.). Tai buvo Petro pirmasis didelis savo planų nukryžiavimas dėl Jėzaus. Petras turėjo dienos planą ir papildomai spaudimą iš savo kaimynų. Bet Jėzus pasakė: „Ne“. Jis eis į kitus miestus, kuriuose nebuvo vietos apsistoti, kur niekas jų nelaukė, kur jokia komanda iš anksto nebuvo nuėjusi.

Kiekvienas iš mūsų patyrėme tas akimirkas, kai manėme, jog Dievas ves vienu keliu, o tada įvyko staigus pokytis, kuris mus didžiai nustebino. Petras ir kiti prisitaikė. Priėmė šį mažą sprendimą ir tarė: „Gerai, Jėzau, mes sugalvojome tuos planus, bet aš pasakysiu kitiems, kad nieko daugiau nebedarytų ir su jais atsisveikinsiu“, arba kažkaip panašiai.

Nebuvo jokio pranešimo: „Tai išbandymas, Petrai, kur mes galime pamatyti, ar tu atsisakysi savo planų dėl to, ko nori, kad dėl tavęs padarytų Jėzus, arba jeigu tu seksi Juo niekuom neabejodamas.“ Toks mažas sprendimas prisitaikyti prie Viešpaties krypties pakeitimo, tačiau Petras priėmė teisingą sprendimą, nors jis ir nematė, kas bus iš to.

4-5) Jono 6:22-69 Jėzus pamaitino 5,000 vyrų, moterų ir vaikų
Ir anksti ryte Jis tiesiog perėjo ežerą, kad patektų kiton pusėn. Daugelis iš žmonių, kurie buvo stebuklingai pamaitinti, apėjo ežerą ir tuomet paklausė Jėzaus, kaip Jis čia pateko. Jis nukreipė jų klausimą, neatsakydamas, kaip Jis perėjo vandeniu ar konstatuodamas faktą, kad jie sekė Juo ne dėl to, kad yra tikintieji, bet dėl to, kad galėjo prikimšti savo pilvus; Jis nusprendė išravėti tuos, kurie „tikėjo“, turėdami slaptų motyvų.


Jis padarė tai, mokydamas suprasti palyginimus tokius, kaip „Jūs turite valgyti mano kūną“ ir „gerti mano kraują“. Tokie pareiškimai privertė net daugelį mokinių atsitraukti. Jis paklausė dvylikos, ar ir jie nenori Jo palikti. Petras tiesiai pareiškė, atskleisdamas esminę tiesą, sakydamas: Aš nežinau, apie ką tu kalbi, bet tu turi amžinojo gyvenimo žodžius ir esi Mesijas, taigi, pas ką daugiau mes eisime?

Mes taip pat susiduriame su situacijomis, kai Jėzus mūsų paprašo ko nors, ko mes nesuprantame ir negalime paaiškinti. Tai nebūtinai palyginimas apie Jo kūno valgymą ir Jo kraujo gėrimą, bet mums būna sunku suprasti dvasines tiesas, kurios tiesiogiai susijusios su mūsų gyvenimu. Koks buvo tavo pirmasis klausimas, kai reikėjo apsispręsti sekti Jėzumi, netgi nors ir visko nesupratai? Kas sukėlė pirminę sumaišties reakciją, kai Jis tau kalbėjo ar vedė? Daugelis pasitraukia nuo Viešpaties tame taške, sumišę, įsižeidę, sakydami, kad per sunku būti krikščionimi ir daryti tai, ką Jis liepia.

6) Petras naudojamas velnio, nes išryškėja Jėzaus plano detalės – Jis turi mirti, ir tuomet Petras sako: „Jokiu būdu!“ Mato 16:16-28 (21-28)
Šiuo gyvenimo momentu Petras nemylėjo Viešpaties besąlygiškai. Jis matė Viešpatį per akinius, kaip jis manė, koks Mesijas jam turėtų būti.

Mes visi susiduriame su kitu žingsniu – ištveriame ir priimame gerą sprendimą, išgirdę sumaištį atnešantį mokymą arba Viešpats paprašo mūsų kažko, ko mes nesuprantame tuo metu, arba gyvenimas pasisuka kita vaga, tačiau mes nusprendžiame pasilikti Jo valioje ir sekti Juo. Iki Jėzaus suėmimo, po trijų su puse metų sekimo Jėzumi, Petras VIS DAR nesuprato, kad Jėzus turės mirti. Jėzus pasakė jam, kad Petras myli žmogiškus planus labiau, nei Dievo planus. Štai kur veda Jam skirti tavo planai...

7) Luko 22:60-62 Petras ką tik trečiąjį kartą išsižadėjo Jėzaus, kaip buvo išpranašauta ir sakoma, jog „Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą“.
Tai momentas kiekvieno tikinčiojo, mokinio gyvenime, kai mūsų širdies bjaurumas yra atskleidžiamas mums patiems. Ir tada turime pasirinkimą. Petras nuėjęs karčiai pravirko, kai jo įsivaizdavimai, ką Jėzus, kaip Mesijas, darys, sudužo į šipulius, kuomet jis tris kartus išsižadėjo Jėzaus. Jis buvo sutrikęs, piktas, nekenčiantis savęs ir savo bailumo po to, kai prieš kelias savaites ir mėnesius padarė tokius drąsius pareiškimus. Jis pamatė pačią blogiausią savo širdies dalį ir suvokė, kad Jėzus matė Jo širdį taip pat.

Tokiais momentais žmonės nueina vienu arba kitu keliu, apsvarstę, kaip jų manymu, gyvenimas būtų pasikeitęs ir apgalvoję savo sprendimus, kurie atvedė juos į dabartinę situaciją. Tačiau Petras ir kiti nepasitraukė dėl paskutiniojo pažado – dėl prikėlimo iš numirusių. Ką tai reiškia?

Tai ir yra tiksliai tai, ko Jis prašo ir iš mūsų. Jis leidžia, kad mes patirtume skirtingas sprendimo akimirkas, kurios dalį mūsų nukryžiuoja ir užmuša, tačiau tai turi įvykti, kad patirtume viską pranokstantį prisikėlimą.

Mes pasižiūrėjome į seriją mažų sprendimų, kuriuos priėmė Petras ir kurie buvo esminiai, kad jis išsilaikytų tobuloje Viešpaties valioje. Viešpaties valios apreiškimai mums ateina subtiliai, paprastai ir švelniai. Tai lyg geležinkelio bėgiai, kurie išsidėstę lygiagrečiai pagal ilgą ir tiesų kelią. Tada viena linija bėgių šiek tiek pradeda suktis į šoną, kol pasiekia tašką, kai traukinys nebegali jais daugiau važiuoti dėl to, kad gali nuvažiuoti nuo bėgių. Būtent taip yra su Viešpačiu. Mes esame ant vienų bėgių, o Jis ant kitų, tačiau kai pradedame nusukinėti, mes nuoširdžiai tiriame savo širdis ir pamatome, jog atsivėrė didesnis atstumas tarp to kur mes einame ir kur link Jis eina. Kažkuriuo metu sustojame ir mąstome, kaip tai atsitiko, bet, kai nebesuprantame, reiškia, kad priėmėme po vieną mažą sprendimą per tam tikrą laiko tarpą.

Kitą savaitę nauja tema, o iki tada būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą