John Fenn, 2017 m. balandžio mėn. 1 d.,
Sveiki visi,
Šios serijos yra apie meilės istorijas Biblijoje, kurios yra
Viešpaties ir Bažnyčios įvaizdžiai bei šešėliai, arba vaidina svarbų vaidmenį
Izraelio ar netgi Jėzaus istorijoje. Aš manau, kad jūs niekada nebežiūrėsite į
šias Biblijos istorijas visiškai taip pat kaip anksčiau. Kiekvienos savaitės
paskutinis skirsnis šioje serijoje vadinsis „Posūkis“, taigi skaitykite...
Pasipiršusi mergina
Rūtos 1:1 mums pasakoja istoriją, įvykusią teisėjų valdymo laikais.
Teisėjai valdė (jie yra išvardinti Teisėjų knygoje) daugiau nei 300 metų po
Jozuės mirties, iki Sauliui tampant karaliumi. Samuelis buvu paskutinis
teisėjas ir jis paskyrė Saulių karaliumi. Tai buvo garsūs teisėjai, tokie kaip
Gideonas, Samsonas ir Debora.
Mirus Mozei, Jozuė įvedė Izraelį į Pažadėtąją Žemę, pirmiausia
užimdamas Jerichą, padedant prostitutei, vardu Rahaba, kuri paslėpė Izraelio
žvalgus, o tada pamelavo apie tai Jericho vadovybei ir buvo Dievo pagerbta dėl
savo poelgio. Ji pageidavo, kad dėl jos gerumo būtų pasigailėta visos jos
šeimos, nes ji patikėjo Izraelio Dievu. Išorine siena ji nuleido raudoną virvę
per langą ir kai Jericho sienos ėmė griūti, jos namas liko stovėti. Jozuės 6:25
mums sako, kad Rahaba gyvena Izraelyje 'iki šių dienų' (kai buvo rašoma Jozuės
knyga).
Rūtos knyga buvo parašyta tada, kai Izraelis apsigyveno toje žemėje.
Pirmosiose eilutėse mums pasakojama, kad dėl Izraelyje prasidėjusio badmečio
šeima turėjo pasitraukti į Moabą - netoli Jericho esančią sritį. Po kažkiek
laiko miršta vyras ir palieka savo žmoną Naomę našle, o abu jų sūnūs veda dvi
moabites moteris: Orfą ir Rūtą.
Praėjus maždaug 10 metų miršta abu vyrai, palikdami visas 3 moteris
našlaujančias ir skurstančias. Orfa nusprendžia pasilikti savo tėviškėje,
tačiau Rūta primygtinai prašosi kartu su Naome grįžti į Izraelį ir ištaria
vienus žinomiausių Rašto žodžių: „Neversk manęs tave
palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu.
Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas – mano Dievas.“ (1:16)
Piršly, piršly, parink man porą, sugauk man grobį...
Skyrius prasideda teigimu, jog Naomė turi tolimą giminaitį Boazą,
kuris yra labai turtingas. Izraelio įstatymas sakė, kad jeigu brolis ar artimas
giminaitis miršta ir palieka našlę, mirusiojo giminaitis turi atsakomybę, jeigu
jis ieško žmonos, pirmiausia susiieškoti mirusiojo brolio žmoną, kad jo broliui
pažadintų palikuonių. Jeigu nėra brolio, tada našlės vyru turi tapti tolimas
giminaitis – taip sakant, dėl savęs ir savo vaikų geriau likti šeimoje, nei
būti priverstai nutraukti giminystės ryšius.
Kitas įstatymas Izraelyje nurodė nuimant javų laukus palikti
suapvalintus kampus kaip auką Viešpačiui, kad vargšai galėtų rasti sau maisto,
nes Dievas pažadėjo, kad jeigu izraelitai tai darys, Jis laimins tą ūkininką ir
visą Izraelį dėl parodyto rūpinimosi kitais. Būtent į tokią situaciją pateko
Rūta ir Naomė, jos buvo pakankamai suvargusios, kad eitų pasirinkti varpų nuo
Boazo lauko pakampių.
Tačiau Naomės galvoje gimsta planas ir ji pataria Rūtai eiti tik į
Boazo laukus. Ji pamoko Rūtą, kad ši prieitų ir jam pasakytų, jog ji čia rinksis
varpas. Boazas atpažįsta ją kaip giminaitę ir primygtinai reikalauja, kad ji
liktų su juo ir jo laukuose... Siužetas plėtojasi būtent taip, kaip Naomė ir
tikėjosi. Paaiškėja, kad Boazui Rūta 'patinka', nes jis pakviečia ją valgyti su
juo ir jo samdiniais. (2:6-17)
Pasipiršimas ir ne tik
Trečias skyrius prasideda Naomės patarimais Rūtai, kurių mes nebesuprantame,
nes mes, skaitytojai iš pagoniškų tautų, žvelgiame į šią istoriją po kokių
3.200 metų. Naomė duoda Rūtai patarimus kaip pasipiršti Boazui. Ji liepia Rūtai
išsimaudyti, apsirengti švariais drabužiais ir atrodyti dailiai bei lūkuriuoti
nepastebėtai iki vakaro, o derliaus nuėmimo šventei pasibaigus ir Boazui
užmigus nueiti pas jį. Naomė tarė: „Priėjusi atidenk
jo kojas ir atsigulk. Jis tau pasakys, ką daryti." (4 eil.)
TAI, mano draugai, yra pasipiršimo ceremonija. Šiandien
žydai vestuvėse dažnai nuotaką ir jaunikį pastato po „čupah“ (palapine), ir
tada (su šiokiomis tokiomis variacijomis) jaunikis tam tikru momentu uždengia
šydu savo žmoną kaip simbolį to, kad jie nuo šiol yra viena ir kad ji yra po jo
priedanga. Aš pasakiau, kad praėjus 3.200 metų yra variacijų, tačiau mes
matome, jog Rūta, paimdama Boazo apklotą ir juo apsigaubdama bei miegodama po
jo drabužiu prie kojų, tikrai buvo suprasta kaip besiperšanti. Mes tai žinome,
nes...
7 eilutė sako, kad ji tai padarė, o 8 sako: „Vidurnaktį
pabudęs vyras nusigando, pamatęs moterį, gulinčią prie jo kojų.“ Aš manau, kad
tai juokinga! Kai Rūta pasisakė, kas ji tokia, ji parodė didelę drąsą, tęsdama
savo piršimąsi 9 eil.: „Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant
savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis.“
Geroji naujiena yra ta, kad jis priėmė jos pasipiršimą! Pažvelkite į
Rūtos drąsą bei jos išradingumą!
Posūkis
Turėtume savęs paklausti, kodėl Boazas panorėjo vesti moabitę moterį
ir kodėl jis ją pamilo? Kodėl iš visų Izraelio moterų būtent Rūtos drąsa,
pirmiausia pasireiškusi jai atėjus tiesiai prie jo, kad pasisakytų, jog ji
rinks varpas jo lauke, jį taip patraukė? Gal jis matė tai anksčiau kokioje
kitoje moabitėje moteryje? Kai kas gali net paklausti, kodėl Rūtos istorija iš
viso yra Biblijoje? Tai nei mokymas, nei pamokymas, o tik meilės istorija.
Posūkis pasirodo kitose Rūtos knygos eilutėse, kur vardijama šeimos
geneologija. 21-22 eilutėse pasakojama, kad Boazo tėvo vardas yra Salmonas
(Sal-mon), tačiau tik pažvelgę į Mato 1:5, į tos pačios šeimos sarašą, į
sąrašą, kur Matas sako, jog ne tik Salmonas buvo Boazo tėvas, tačiau jo motina
buvo ne kas kita, kaip Rahaba, buvusi prostitutė iš Jericho. Tikrai taip –
Boazo motina buvo Rahaba – moabitė moteris, lygiai taip pat kaip ir Rūta,
atsivertusi į Izraelio Dievą.
Dabar paaiškėja meilės istorija: Boazo tėvas kažką pamatė Rahaboje,
moabitėje, atsivertusioje į Izraelio Dievą. Taigi kaip ir jo tėvas, pamatęs
Rahaboje, Boazo motinoje, tą pačią meilę Dievui, išradingumą ir drąsą, kaip ir
jo tėvas, kuris nekreipė dėmesio į senąjį Rahabos, kaip prostitutės, gyvenimą,
nes Dieve visi dalykai yra nauji, taip ir Boazas pasielgė su Rūta. Tai bent
kokių istorijų ši šeima galėtų papasakoti – sunkiai galiu išlaukti, kai
susitiksiu juos danguje ir išgirsiu viską tiesiai iš jų.
Baigiamieji Rūtos knygos žodžiai pratęsia šeimos liniją: Boazas ir
Rūta turėjo sūnų, vardu Obedas, kuris užaugo ir turėjo sūnų, vardu Jesė, kuris
užaugo ir turėjo sūnų, vardu Dovydas – būsimą Izraelio karalių. Taip Rūta ir
Boazas tapo Dovydo prosenele ir proseneliu, o Rahaba – Dovydo proprosenele.
Rūtos istorija prasideda su Rahaba ir tai yra išganymo Kristuje
istorija bei patvirtinimas, kad sprendimai, kuriuos padarėme Viešpatyje dabar,
gali turėti toli siekiančią įtaką, kuri pasimatys tik po to, kai jau būsime
iškeliavę. Negalime pamiršti, kad abi šios moterys, Rahaba ir Rūta, yra Jėzaus
žemiškų tėvų Marijos ir Juozapo šeimos linijoje.
Kitą savaitę –
kita meilės istorija, iki tada būkite palaiminti,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.