Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Meilės istorija su posūkiu. 1 dalis. Pasipiršusi mergina

John Fenn, 2017 m. balandžio mėn. 1 d.,

Sveiki visi,
Šios serijos yra apie meilės istorijas Biblijoje, kurios yra Viešpaties ir Bažnyčios įvaizdžiai bei šešėliai, arba vaidina svarbų vaidmenį Izraelio ar netgi Jėzaus istorijoje. Aš manau, kad jūs niekada nebežiūrėsite į šias Biblijos istorijas visiškai taip pat kaip anksčiau. Kiekvienos savaitės paskutinis skirsnis šioje serijoje vadinsis „Posūkis“, taigi skaitykite...

Pasipiršusi mergina
Rūtos 1:1 mums pasakoja istoriją, įvykusią teisėjų valdymo laikais. Teisėjai valdė (jie yra išvardinti Teisėjų knygoje) daugiau nei 300 metų po Jozuės mirties, iki Sauliui tampant karaliumi. Samuelis buvu paskutinis teisėjas ir jis paskyrė Saulių karaliumi. Tai buvo garsūs teisėjai, tokie kaip Gideonas, Samsonas ir Debora.

Mirus Mozei, Jozuė įvedė Izraelį į Pažadėtąją Žemę, pirmiausia užimdamas Jerichą, padedant prostitutei, vardu Rahaba, kuri paslėpė Izraelio žvalgus, o tada pamelavo apie tai Jericho vadovybei ir buvo Dievo pagerbta dėl savo poelgio. Ji pageidavo, kad dėl jos gerumo būtų pasigailėta visos jos šeimos, nes ji patikėjo Izraelio Dievu. Išorine siena ji nuleido raudoną virvę per langą ir kai Jericho sienos ėmė griūti, jos namas liko stovėti. Jozuės 6:25 mums sako, kad Rahaba gyvena Izraelyje 'iki šių dienų' (kai buvo rašoma Jozuės knyga).

Rūtos knyga buvo parašyta tada, kai Izraelis apsigyveno toje žemėje. Pirmosiose eilutėse mums pasakojama, kad dėl Izraelyje prasidėjusio badmečio šeima turėjo pasitraukti į Moabą - netoli Jericho esančią sritį. Po kažkiek laiko miršta vyras ir palieka savo žmoną Naomę našle, o abu jų sūnūs veda dvi moabites moteris: Orfą ir Rūtą.

Praėjus maždaug 10 metų miršta abu vyrai, palikdami visas 3 moteris našlaujančias ir skurstančias. Orfa nusprendžia pasilikti savo tėviškėje, tačiau Rūta primygtinai prašosi kartu su Naome grįžti į Izraelį ir ištaria vienus žinomiausių Rašto žodžių: „Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas – mano Dievas.“ (1:16)

Piršly, piršly, parink man porą, sugauk man grobį...
Skyrius prasideda teigimu, jog Naomė turi tolimą giminaitį Boazą, kuris yra labai turtingas. Izraelio įstatymas sakė, kad jeigu brolis ar artimas giminaitis miršta ir palieka našlę, mirusiojo giminaitis turi atsakomybę, jeigu jis ieško žmonos, pirmiausia susiieškoti mirusiojo brolio žmoną, kad jo broliui pažadintų palikuonių. Jeigu nėra brolio, tada našlės vyru turi tapti tolimas giminaitis – taip sakant, dėl savęs ir savo vaikų geriau likti šeimoje, nei būti priverstai nutraukti giminystės ryšius.

Kitas įstatymas Izraelyje nurodė nuimant javų laukus palikti suapvalintus kampus kaip auką Viešpačiui, kad vargšai galėtų rasti sau maisto, nes Dievas pažadėjo, kad jeigu izraelitai tai darys, Jis laimins tą ūkininką ir visą Izraelį dėl parodyto rūpinimosi kitais. Būtent į tokią situaciją pateko Rūta ir Naomė, jos buvo pakankamai suvargusios, kad eitų pasirinkti varpų nuo Boazo lauko pakampių.

Tačiau Naomės galvoje gimsta planas ir ji pataria Rūtai eiti tik į Boazo laukus. Ji pamoko Rūtą, kad ši prieitų ir jam pasakytų, jog ji čia rinksis varpas. Boazas atpažįsta ją kaip giminaitę ir primygtinai reikalauja, kad ji liktų su juo ir jo laukuose... Siužetas plėtojasi būtent taip, kaip Naomė ir tikėjosi. Paaiškėja, kad Boazui Rūta 'patinka', nes jis pakviečia ją valgyti su juo ir jo samdiniais. (2:6-17)

Pasipiršimas ir ne tik
Trečias skyrius prasideda Naomės patarimais Rūtai, kurių mes nebesuprantame, nes mes, skaitytojai iš pagoniškų tautų, žvelgiame į šią istoriją po kokių 3.200 metų. Naomė duoda Rūtai patarimus kaip pasipiršti Boazui. Ji liepia Rūtai išsimaudyti, apsirengti švariais drabužiais ir atrodyti dailiai bei lūkuriuoti nepastebėtai iki vakaro, o derliaus nuėmimo šventei pasibaigus ir Boazui užmigus nueiti pas jį. Naomė tarė: „Priėjusi atidenk jo kojas ir atsigulk. Jis tau pasakys, ką daryti." (4 eil.)

TAI, mano draugai, yra pasipiršimo ceremonija. Šiandien žydai vestuvėse dažnai nuotaką ir jaunikį pastato po „čupah“ (palapine), ir tada (su šiokiomis tokiomis variacijomis) jaunikis tam tikru momentu uždengia šydu savo žmoną kaip simbolį to, kad jie nuo šiol yra viena ir kad ji yra po jo priedanga. Aš pasakiau, kad praėjus 3.200 metų yra variacijų, tačiau mes matome, jog Rūta, paimdama Boazo apklotą ir juo apsigaubdama bei miegodama po jo drabužiu prie kojų, tikrai buvo suprasta kaip besiperšanti. Mes tai žinome, nes...

7 eilutė sako, kad ji tai padarė, o 8 sako: „Vidurnaktį pabudęs vyras nusigando, pamatęs moterį, gulinčią prie jo kojų.“ Aš manau, kad tai juokinga! Kai Rūta pasisakė, kas ji tokia, ji parodė didelę drąsą, tęsdama savo piršimąsi 9 eil.: „Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis.“

Geroji naujiena yra ta, kad jis priėmė jos pasipiršimą! Pažvelkite į Rūtos drąsą bei jos išradingumą!

Posūkis
Turėtume savęs paklausti, kodėl Boazas panorėjo vesti moabitę moterį ir kodėl jis ją pamilo? Kodėl iš visų Izraelio moterų būtent Rūtos drąsa, pirmiausia pasireiškusi jai atėjus tiesiai prie jo, kad pasisakytų, jog ji rinks varpas jo lauke, jį taip patraukė? Gal jis matė tai anksčiau kokioje kitoje moabitėje moteryje? Kai kas gali net paklausti, kodėl Rūtos istorija iš viso yra Biblijoje? Tai nei mokymas, nei pamokymas, o tik meilės istorija.


Posūkis pasirodo kitose Rūtos knygos eilutėse, kur vardijama šeimos geneologija. 21-22 eilutėse pasakojama, kad Boazo tėvo vardas yra Salmonas (Sal-mon), tačiau tik pažvelgę į Mato 1:5, į tos pačios šeimos sarašą, į sąrašą, kur Matas sako, jog ne tik Salmonas buvo Boazo tėvas, tačiau jo motina buvo ne kas kita, kaip Rahaba, buvusi prostitutė iš Jericho. Tikrai taip – Boazo motina buvo Rahaba – moabitė moteris, lygiai taip pat kaip ir Rūta, atsivertusi į Izraelio Dievą.

Dabar paaiškėja meilės istorija: Boazo tėvas kažką pamatė Rahaboje, moabitėje, atsivertusioje į Izraelio Dievą. Taigi kaip ir jo tėvas, pamatęs Rahaboje, Boazo motinoje, tą pačią meilę Dievui, išradingumą ir drąsą, kaip ir jo tėvas, kuris nekreipė dėmesio į senąjį Rahabos, kaip prostitutės, gyvenimą, nes Dieve visi dalykai yra nauji, taip ir Boazas pasielgė su Rūta. Tai bent kokių istorijų ši šeima galėtų papasakoti – sunkiai galiu išlaukti, kai susitiksiu juos danguje ir išgirsiu viską tiesiai iš jų.

Baigiamieji Rūtos knygos žodžiai pratęsia šeimos liniją: Boazas ir Rūta turėjo sūnų, vardu Obedas, kuris užaugo ir turėjo sūnų, vardu Jesė, kuris užaugo ir turėjo sūnų, vardu Dovydas – būsimą Izraelio karalių. Taip Rūta ir Boazas tapo Dovydo prosenele ir proseneliu, o Rahaba – Dovydo proprosenele.

Rūtos istorija prasideda su Rahaba ir tai yra išganymo Kristuje istorija bei patvirtinimas, kad sprendimai, kuriuos padarėme Viešpatyje dabar, gali turėti toli siekiančią įtaką, kuri pasimatys tik po to, kai jau būsime iškeliavę. Negalime pamiršti, kad abi šios moterys, Rahaba ir Rūta, yra Jėzaus žemiškų tėvų Marijos ir Juozapo šeimos linijoje.

Kitą savaitę – kita meilės istorija, iki tada būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą