John Fenn, 2017 m. balandžio mėn. 8 d.,
Sveiki visi,
Daugiau nei bet kuri kita asmenybė Biblijoje, Izaokas atveria Mesiją,
jis yra Jo įvaizdis ir šešėlis. Turiu pasidalinti keliais iš jų prieš mums
toliau tęsiant dar vieną meilės istoriją.
Izaokas – pažado sūnus
Senais laikais sandoros sudarymas turėjo daug elementų. Vienas
iš jų – apsikeitimas tuo, kas žmogui
vertingiausia. Galime teigti, kad kas tik yra surišama arba atrišama
žemėje, yra surišama arba atrišama danguje, kadangi mes apsprendžiame, kokiu
laipsniu dangaus valia yra atlikta mūsų gyvenime. Iš tiesų dangus gali kažką
mums atrišti, pavyzdžiui, išganymą, nebent tik žmogus nori, kad kažkas būtų
surišta, tuomet tai ir lieka sulaikyta.
Taigi nors Izaokas buvo pažado sūnus, stebuklingai pradėtas vaikas,
jis tampa paaukotu sūnumi. Pradžios knygos 22 skyriuje parašyta, kad 'Dievas mėgino Abraomą', tačiau žodis 'mėginti' čia reiškia 'patikrinti'.
Kitais žodžiais tariant, Abraomas ir Dievas dviese sudarė sandorą, taigi
Abraomas turėjo patikrinti savo intencijas ir paaukoti vertingiausią turtą –
savo sūnų. Jeigu jis tai padarytų, tada dangus galėtų atrišti Savo Paties Sūnų
kaip auką. Viešpats taip pareiškia Pradžios knygoje 22:16-18 - kadangi Abraomas
paaukojo savo sūnų, visos žemės šeimos bus palaimintos... Tai aiški nuoroda į
Jėzų kaip dovaną.
Abraomui buvo pavesta eiti į Morijos šalį ir ant kalno
paaukoti Izaoką. Vėliau ant Morijos kalnų bus įsteigtas miestas – Jeruzalė.
Daug kas galvojo, kad Izaoko paaukojimo vieta buvo būsima Golgota, nors to
tiksliai nežinome šimtu procentų. Žinome tik tiek, kad Saliamono
šventykla buvo pastatyta ant vieno iš šių 'Morijos kalnų' (2 Kronikų 3:1),
taigi pagrįstai galime tikėti žydų tradicija, kad Saliamono šventykla buvo
pastatyta toje pat vietoje, kur Abraomas aukojo Izaoką.
Judaizme yra mokoma, kad krūmai, kur buvo sugautas avinas,
simbolizuoja žmonių nuodėmes. Jūs žinote šią istoriją. Abraomas pasakė savo
sūnui, kad Dievas parūpins avinėlį, tačiau vietoj jo buvo sugautas avinas. Tai
atskleidžia, kad Abraomas kalbėjo apie būsimą Dievo Avinėlį. Laiške Hebrajams
11:17-19 taip pat tai patvirtinama, jog Abraomas matė savo sūnų/Sūnų prikeltą
iš mirties 'kaip įvaizdį'. Abraomas tą vietą pavadino 'Adonai Yireh' (Jehovah
Jireh), tai reiškia 'Ant Viešpaties Kalno tai (išgelbėjimas) pasirodys', o
Jėzus Jono 8:56 sakė vadovams: „Jūsų tėvas Abraomas
džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi.“
Mesijo įvaizdžiai
Izaokas buvo stebuklingai pradėtas pažado sūnus. Jis buvo
savo tėvo numylėtinis. Jis laisva valia guldė savo gyvybę, paklusdamas tėvui.
Izaokas paėmė nuotaką būdamas 40 metų amžiaus,
o tai reiškia, kad praėjus maždaug 4 tūkstančiams metų nuo Adomo Mesijas ateis
į žemę susitikti su Savo Nuotaka. Izaokas susilaukė vaikų būdamas 60-ies, o tai
yra nuoroda, jog išganymas žemėje - vaikai - įvyks po 6 tūkstančių metų (Pradžios
25:20, 26).
Pradžios 24 skyriuje Abraomas, kuris savo meilės istorijoje atstovauja
Dievą Tėvą, siunčia savo tarną Eliezerą, simbolizuojantį Šventąją Dvasią,
surasti nuotakos Izaokui, kuris yra Jėzaus provaizdis. Nuotaka Rebeka – tai
bažnyčia.
Eliezeras paima 10 kupranugarių, apkrautų dovanomis nuotakai. Skaičius
10 yra labai paplitęs Biblijoje, pradedant nuo 10 Įsakymų iki 10 mergelių, taip
pat 10 dienų tarp Jėzaus paėmimo ir Sekminių - ir gali būti, kad būtent šis
'10' geriausiai tinka čia. 10 kupranugarių, apkrautų dovanomis nuotakai, su nuostata
ją surasti, nors 10 dienų taisyklė nustojo galioti po Jėzaus žengimo į dangų ir
Šventosios Dvasios bei visų Jo dovanų mums išliejimo.
Eliezeras - Šventoji Dvasia – išeina iš Tėvo stebint Sūnui, stovinčiam
greta Tėvo, kad surastų Sūnui nuotaką, tačiau Eliezeras nenori moters, kuri
taptų nuotaka per prievartą arba dėl užslėptų motyvų. Ji TURI NORĖTI tapti
sūnaus nuotaka iš tyrų paskatų. Ji saugo save vien tik jam. Ir laukia, laukia,
laukia...
Ji nenutuokia, kad dovanų gausybė ant šių kupranugarių buvo skirta
jai. Vis tik ji maloniai sutinka Eliezerą ir duoda jam vandens – taip, kaip kad
mes leidžiame laiką su Šventąja Dvasia, kai Ji derasi su mūsų širdimi dėl
išganymo – atsiduosime Jai ar ne? Momentas, kai Rebeka susipažįsta su Eliezeriu
ir maloniai bendrauja su juo prie vandens, tarsi nurodo į mus, kai Dievo Dvasia
įsiterpia į mūsų širdis mums apmąstant amžinybę ir tai, kiek galėtume
pasitarnauti Viešpačiui...
Ji tai padarė vis dar nežinodama, ką jis yra jai numatęs, lygiai kaip
mes tai darome paprasčiausiai pasitikėdami. Taigi ji pagirdė visus
kupranugarius. Eliezeras – kaip Šventosios Dvasios provaizdis - prižiūrėjo
šulinį, vandens šaltinį, prie kurio ji vis sugrįždavo ir sugrįždavo ir prie
kurio jie bendravo. Jis stebėjo ją, žiūrėdamas į jos širdį bei jos meilę
patarnauti kitiems. O ir ji, be abejo, kalbėjo su juo semdama (gyvąjį) vandenį
iš šulinio...vaikščiodama pirmyn atgal...ir jis pradėjo atpažinti, kad ji yra
sūnaus nuotaka.
Ji sugrįždavo prie šulinio vėl ir vėl, Eliezerui stebint jos veiksmus,
ji tai darė ne dėl dovanų, kurias atnešė kupranugariai - 10 yra išbaigtumo
skaičius, nuoroda į laiką tarp gyvenimo prisikėlus ir Dvasios išliejimo... Jos
širdis buvo tyra, ji tarnavo jam, kadangi vienintelis jos atlygis buvo pats
patarnavimas kitiems.
Kokia įdomi yra sūnaus vardo reikšmė! Izaokas reiškia 'juokas', o
Rebeka reiškia 'surišti arba susaistyti' ir nors tai galima būtų suprasti
neigiama prasme, iš tikrųjų ji laisva valia susirišo su juoku – savo vyru - iš
meilės, džiaugsminga sąjunga, kaip ir mes - Viešpaties tarnai - esame surišti.
Mūsų išganymas – tai ne įstatymo raidė, o ramybė ir džiaugsmas Šventojoje
Dvasioje (Romiečiams 14:17). Ji buvo surišta su Sūnumi džiaugsme ir ramybėje -
tai tikra meilės istorija.
Surištieji – tarnai – tai žmonės, laisva valia susirišę su šeimininku.
Kaip Rebeka, priėmusi sprendimą tapti nuotaka, nors dar nebuvo mačiusi
sūnaus/Sūnaus. Iš tikrųjų ji gavo visas dešimties kupranugarių atneštas dovanas
priimdama kvietimą, kaip ženklą, jog ateityje pamatys sūnų, kaip mums yra
pasakyta Efeziečiams 1:13-14, kad Šventoji Dvasia yra tik pradinė įmoka ir net
mažiau – užstatas, numatytas kaip provaizdis to, kas dar bus.
Pradžios 24:64 pasakoja, kad Rebeka keliavo ant šių kupranugarių
(Šventosios Dvasios) atgal pas sūnų, ten, kur sūnus/Sūnus gyveno, ir susitiko
su juo ne jo namuose, tačiau jie pamatė vienas kitą iš tolo, ji nušoko nuo
savo kupranugario ir bėgo pas jį. Izaokas stovėjo laukuose, kai pirmą kartą
ją išvydo, ir tada ji pribėgo prie jo. Jėzaus palyginimuose žemė ir laukai
(Morkaus 4) reiškia žmogaus širdį – vieta, kur, pavyzdžiui, buvo rastas labai
vertingas lobis. Tai ta vieta, kur yra pasėta ir įsišaknija gera Dievo Žodžio
sėkla. Ir būtent tame lauke – jos širdyje ir jo/Jo širdyje – jie susitinka ir
sugrįžta į Tėvo namus, dabar tapusius sūnaus/Sūnaus ir jo/Jo nuotakos namais.
Mes pirmiausiai susitinkame Sūnų savo širdies laukuose, tačiau vieną
dieną būsime Dvasios nunešti pas Jį į tuos laukus, kur Jis dirba, tarp Jo namų
ir mūsų žemiškų namų, kaip ji buvo paimta į jo tėvo namus, taip ir mes,
susitikę su Juo tame 'lauke', būsime paimti į Tėvo namus, kurie bus mums
paruošti.
Klausimas yra štai koks: ar mes lygiai taip trokštame pamatyti Sūnų,
kaip kad ji troško? Kupranugariai – Šventoji Dvasia – priemonė, kurios dėka mes
esame nešami pas Sūnų, bet ji stryktelėjo nuo kupranugario nekantraudama
susitikti su juo. Ji suprato, jog ne dovana buvo jos susižavėjimo objektas, o
sūnus, ir ji išimtinai susitelkė ties savo meile jam/Jam.
Mes turime būti kaip Rebeka, laisva valia surišę savo širdis su
Sūnumi, suvokdami, kad Dvasios dovanos ir visa kita, ką turime Jame, nėra
žaislai ar pramogų objektas, net ne mūsų dėmesio sutelkimo dalykas, bet tik
mūsų gyvenimo dalis. Šventosios Dvasios pasireiškimų dėka mes pilniau pažįstame
Sūnų, suprasdami, kad kokie nuostabūs Dvasios dalykai bebūtų dabartiniu metu,
jie yra tik užstatas to, kas dar bus.
Tiesa, kaip sako Efeziečiams 2:6-7, mes esame pasodinti danguje
Kristuje, kad ateinančiais amžiais (Tėvas) parodytų Savo malonės turtus mums
Savo Sūnuje...ateinančiais amžiais... Būk nuotaka.
Kitą savaitę –
nauja meilės istorija.
Iki tada, būkite palaiminti,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.