Mes esame šviesa. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. rugsėjo mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Tęsiu apie šviesą...

Viena iš tiesų Naujajame Testamente sako, kad „anksčiau mes buvome tamsa, bet dabar esame šviesa“. Taigi neapsigaukime dėl to, kuo tikime, nes kai pakliūvame į visokius patikrinimus, išbandymus ir pagundas, tai ne Dievas mus gundo, nes iš Jo ateina tik gera ir tobula dovana. Jis yra šviesybių Tėvas ir Jame nėra jokio pasikeitimo ar permainų šešėlio (Jo charakteryje nėra dviprasmiškumo ar savanaudiškų motyvų). Ef 5:8, Jok 1:1-18

Šios ir daug kitų eilučių Biblijoje ištrina ribą tarp dvasinės tiesos, kad Dievas yra šviesa, ir fizinės šviesos, kurią matome savo akimis (ir tos bangos, kurių negalime pamatyti):

Po to, kai Mozė 40 dienų ir naktų praleido su Viešpačiu ant kalno, jo veidas švietė (Išėjimo 34:29-35). Kai angelai piemenims paskelbė apie Jėzaus gimimą, aplink juos švietė Viešpaties šlovė (Luko 2:9). Kai Jėzus atsimainė Petro, Jono ir Jokūbo akivaizdoje, ryškus debesis padengė juos ir Jėzus tapo ryškia šviesa. Viešpats pasakė, kad Jis sugrįš į šlovę, kurią turėjo pas Tėvą dar prieš pasaulio sukūrimą (Morkaus 9:3; Jono 17:5).

Dar neregėta sankirta, kai susitinka dvasinė ir fizinė šviesa, randama Jėzaus Kristaus asmenyje:

„...Jis (Jėzus), Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) esybės tikslus paveikslas, (Jėzus) viską laikantis (Tėvo) jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse...“ (Hebrajams 1:1-3).

(Atkreipkite dėmesį: tai ne „Žodžio jėga“ bet greičiau „Žodis apie Tėvo jėgą“. Galbūt ateityje Savaitės minčių skyrių skirsiu šiam skirtumui)

Ir štai dar: „...nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, neregima ir regima, ir Jame visa laikosi“ (gr. Jame visi dalykai stovi/laikosi kartu) – Kolosiečiams 1:16-17.

Ir toliau: „Nes tikėjimu mes suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti (sudėti/sujungti) Dievo Žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima“ (Hebrajams 11:3).

Pažvelkime į tai ne tik kaip į vaizdžią kalbą ir išraiškingas metaforas

Naujajame Testamente (KJV) yra 94 žodžio „šviesa“ šaknies panaudojimo atvejai. Didžioji dauguma pavartota kalbant apie Dievo šviesą, apie tai, kad mes esame šviesa ir kad toji šviesa šviestų, ar apie kažką panašiai, bet susiję su šiais trimis dalykais.

O kas, jeigu, pavyzdžiui, Mato 5:14-16, kur Jėzus sako, kad esame pasaulio šviesa ir kad niekas uždegęs žibintą neslepia jo po dangčiu, bet leidžia šviesti visiems namams, ir kad mes turime leisti mūsų šviesai šviesti, kad ir kiti galėtų matyti Dievo Tėvo gerumą, taigi – o kas, jei tai ne tik vaizdinga kalba, bet ir dvasinė realybė nematomoje srityje?

Mūsų šviesa šviečia ir - kaip veikia demonai

Vieną naktį garbinamas staiga atsidūriau Dvasioje, Viešpats stovėjo priešais mane ir tarė: „Noriu pamokyti tave apie tai, kaip veikia demonai.“ Staiga mes atsidūrėme tamsoje, stovėjome už krikščionio vyro nugaros, maždaug apie 6m nuo jo, bet jis net neįtarė, kad yra stebimas. Jis žiūrėjo tiesiai pirmyn, o pats buvo panardintas spinduliuojančioje šviesos sferoje, kuri sklido iš jo visomis kryptimis, maždaug 3m spinduliu. Tai daugiau buvo panašu į neaiškią baltai šviesią miglą, nei intensyvią ryškią šviesą.

Toji šviesa buvo vientisa sfera, besidriekianti į tamsą, kuri, kaip žinojau, reiškė dvasinę tamsą pasaulyje. Nors mes stovėjome ir vaikščiojome, grindys šviesos nestabdė. Sakau grindys, nors net nesupratau, ar ten tokios buvo. Tiek Jėzus, tiek aš galėjome vaikščioti aplink tą vyrą ir žemyn, ir virš jo galvos, juosmens lygyje ar po juo, žvelgdami aukštyn į jo pėdas, kaip tik norėjome. Išties Viešpats ir aš vaikščiojome aplink tą žmogų. Viešpats man aiškino apie tai, kaip per Dvasią mes esame gimę iš Tėvo ir todėl esame šviesa ir ką tai reiškia realiame gyvenime.

Vienas įsimintiniausių dalykų, kurį bevaikštant apie tą žmogų pasakė Viešpats:

„Atkreipk dėmesį, jis yra šviesa ir yra paniręs šviesoje, bet menkai te suvokia, kas jis yra Manyje. Pažiūrėk, kaip lengvai jis nukreipiamas nuo šviesos ir jame esančio gyvenimo.“

Tik tada pastebėjau iš tamsos išėjusį demoną, besisukinėjantį aplink šviesos sferą. Jis taip intensyviai ieškojo priėjimo, kad net nepastebėjo Viešpaties ir manęs, stovinčių apie 3 metrus už jo. Demonas buvo apie 75cm ūgio ir atrodė kaip mažas, smulkus asmuo ar galbūt beždžionė. Jo veidas, kaip ir visas sudėjimas, buvo mažesni už vaiko – liesas, be jokio riebalinio sluoksnio, nuogas ir kaulėto kūno. Jis, kaip ir mes, sukiojosi aplink, nuo viršaus iki apačios, ir prie šonų, kaip koks liūtas, tykantis antilopės, žiūrėdamas ir tirdamas, kur jo silpna vieta.

Viešpats tęsė: „Šis vyras vaikščioja su Manimi, bet maždaug kas 2 savaites jis ima mąstyti apie savo mėgstamą nuodėmę, nes jis nedisciplinavo savęs ir nekontroliavo savo kūno troškimų. Jis žino savo polinkį ir silpnumą, apie kurį taip pat žino ir demonas, stebintis jį metų metus ir jį gundantis. Kadangi jo kūnui patinka nuodėmė, jis mėgaujasi mintimis ir įsivaizdavimais apie tą nuodėmę.“

Kaip tik tada, užuot žiūrėjęs tiesiai pirmyn, vyras pradėjo dairytis aplink. Tai man priminė, kaip Petras ėjo vandeniu, bet prarado akių kontaktą su Jėzumi. Jis pažvelgė į vėją ir bangas ir ėmė skęsti. Aš kažkaip žinojau, kad šis žmogus nusuko savo akis nuo Jėzaus vienoje mažoje srityje ir galvojo apie nuodėmę. Taip pat kažkaip žinojau, kad tas procesas žmogaus gyvenime jau vyksta kelias dienas, tarytum pirmadienį jis būtų pradėjęs mąstyti apie kažkokio dalyko, įvyksiančio penktadienį, planą. Viešpats tęsė: „Dabar stebėk, kas nutinka, kai jo nuodėmės troškimas susijungia su gundymu.“

Įslenka nuodėmė

Kaip tik tada pasitraukė šviesos sferos dalis ir lyg pyrago išpjova prie vyro peties nuo viršaus atsivėrė maždaug pusės metro anga išorėje, žemyn susiaurėjanti iki kokių 15 cm. Tai buvo žmogaus iniciatyva – besimėgaudamas mintimis apie nuodėmę vienoje mažoje savo gyvenimo srityje jis leido pasitraukti savo šviesai.

Galėjau matyti, kaip vyro įsivaizdavimai kyla kartu su mintimis apie nuodėmę. Demonas sukiojosi aplink ir artėjo prie jo, atsargiai, kad neleistų šviesos sferai jo paliesti. Prieš pat pasiekiant vyrą, jis liuoktelėjo ant jo peties ir ėmė jam kalbėti.

Kol demonas sėdėjo ant vyro peties jį gundydamas, Viešpats pasakė vieną dalyką. Kai suvoki esantis šviesoje ir prieini prie demoną turinčio asmens, tu suvoki apie to demono buvimą, demonas žino, kad tu žinai ir kas tu esi Kristuje, ir nenori būti demaskuotas. Demonas tavęs bijo, tačiau tol, kol asmuo jo pageidauja, negali jo išvyti, nors jie ir bijo.

Tai dažniausiai pasireiškia tuo, kad asmuo vengia kontakto su tavimi. Demonas jo viduje nenori būti arti tavęs, nes tai reiškia, kad demonas bus išvytas ir žmogus turės susitvarkyti su problema. Pasąmonės lygmenyje tas asmuo gali žinoti, kodėl tai vyksta, bet jis vaikiškai atsiprašinės arba tiesiog kaltins tave, nors jis žino ir pats turi padaryti sprendimą.

Viešpats mane pamokė, kad dauguma žmonių išsilaisvina tiesiog vaikščiodami su Juo ir klausydami Jo balso. Netgi ilgalaikiai šeimos demonai tuomet neberanda atviros angos ir turi ieškoti sau kito asmens. Bet visų pirma turi įvykti valios kova. Ar iš tiesų žmogus nori teisumo šviesos, ar jis nori pažįstamos ir patogios nuodėmės bei su ja susijusio demono – ir dar daug daugiau.

Jis kalbėjo, kaip tamsa ir demonai traukiasi nuo šviesos ir kaip tikintis asmuo daro įtaką savo netikinčiai šeimai, kaip šeimos gali paveikti kaimynus, ir dar daugiau. Visa tai susiję su dvasine šviesa, veikiančia tamsą ir demonų sritį. Tegu tavo šviesa šviečia... tai realybė tavyje!

„Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide“ (2 Kor 4:6).

Kitą savaitę - 3 dalis „Dangaus šviesa“. Iki tada, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu