Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. vasario 12 d., penktadienis

Ko dar tu nori? 4 dalis, Burtininkavimas

John Fenn, 2016 m. sausio mėn. 30 d.,

Sveiki,
Kažkada mes turėjome šunį – auksinį retriverį vardu Abe. Mūsų berniukai buvo maži, taigi šeimai buvo geras laikas įsigyti naminį gyvūną, o mūsų bendradarbis pardavinėjo 6 savaičių šuniukus. Lankantis pas juos, artėjo audra su tamsiais debesimis ir vis garsesniu griaustiniu. Šuniukams žaidžiant ir bėgiojant aplinkui, sugriaudėjo griaustinis, ir vienas jų pasislėpė garaže.


„Koks protingas šuniukas, - pasakė Barbara, - suprato, kad artėja audra ir pasislėpė garaže. Mes paimsime būtent šitą.“ Mažiukas taip elgėsi ne dėl to, kad buvo protingas, bet dėl to, kad bijojo. Abe bijojo audros ir nesuprasdavo, kas tuomet vyksta. Jis buvo geras šuo, bet jei taip galima išsireikšti, taip ir nesuprato, kodėl užkarda yra nuleista ir blyksi šviesos, kai nematyti jokio artėjančio traukinio. Jis užaugo ir tapo didžiausiu kokį jūs tik kada galėjote matyti, juosmenį siekiančiu Retriveriu.

Jis sėdėdavo prie mano kojų dirsčiodamas į mane ir nusukdavo žvilgsnį į šoną, kai pažvelgdavau jam į akis. Bet kai aš nusigręždavau, jis padėdavo leteną ant mano kelių. Aš pažiūrėdavau į jį, o jis žvelgdavo kažkur į šoną. Ir kai aš vėl nusigręždavau, kita letena atsirasdavo man ant kelių. Aš vėl pažiūrėdavau į jį, o jis kažkur į šoną. Tada pusiau sėdomis imdavo muistytis, esą jis pasirengęs užkelti ir likusią savo kūno dalį, jis vizgino uodegą maloniai tikėdamasis, kad linktelsiu jam ir leisiu tai padaryti.

Jei būčiau jam leidęs, greitai ant savo kelių būčiau turėjęs 100 svarų (45 kg) auksinį retrieverį, ramiai sėdintį kaip milžinišką kanarėlę ant ankštos laktos.

Jungtinėse Valstijose mes sakome: „Duok jam colį, tai jis paims visą mylią.“ Kitiems pasaulyje šis posakis skambėtų taip: „Duok jam centimetrą, tai jis paims visą kilometrą.“ Toks buvo Abe. Jei tik leisdavau uždėti vieną leteną sau ant kelių, jis tai suprasdavo kaip leidimą judėti toliau.

Štai tokia yra ir religija – jei turi tuščią vietą savo gyvenime, religija įslinks bandydama tai sukontroliuoti ir užvaldyti. Kaip Abe, ji laukia, kol jos manymu, tu nustosi stebėti arba tapsi pažeidžiamas. Tada pridedama nauja taisyklė arba taisyklės staigiai pakeičiamos ir pateikiamas naujas sąrašas standartų, kuriems turi paklusti.

Edmundas Burke, Airijos valstybės veikėjas gyvenęs 1700-aisiais pasakė: „Žmonės niekada neatiduoda savo teisių, tik tuo atveju, kai būna suklaidinti.“ Mes turime Kristų savyje ir nieko nėra geresnio kaip Dievas mumyse – šėtonas negali to paliesti! Jis tik gali nukreipti mūsų dėmesį ir priversti mus užmiršti tai, ką mes turime Kristuje, kad mes patys pasitrauktume nuo suvokimo – Kristus mumyse ir pasiduotume pamaldumo formai, kuri vykdoma per apgavystę, manipuliaciją, baimę ir per garsiai skambančius, bet klaidingus mokymus.

Burtininkavimas bažnyčioje
O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai? <...> ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo? Nejaugi <...> pradėję Dvasioje, dabar tapsite tobuli (pašventinti) kūno darbais? (angl.vert.)

Taip prasideda laiško galatams 3 skyrius, kai Paulius išdėsto skirtumus tarp Kristaus esančio mumyse ir Senojo Testamento įstatymo. Bet principas toks, kad tas pats, ar mes kalbėtume apie Senojo Testamento įstatymą ar šių dienų bažnyčią, kuri kontroliuojamas baime, bauginimais, tradicijomis ir žmogaus sukurtomis taisyklėmis. Galatai pradėjo laisvėje – Kristumi juose, bet kažkas kelyje pasakė, kad jie daugiau subręs ir labiau patiks Dievui paklusdami žydų įstatymui.

Man labai patinka, kaip Paulius pabrėžia, kokie turėtų būti mūsų prioritetai: „Ar jūs gavote Dvasią malone ar įstatymu?“ Mūsų dėmesys turi būti sutelktas į tai, kad mes turime savyje Šventąją Dvasią, tai yra brangiausia, nes Kristus yra mumyse. Visada reikia suvokti vieną dalyką – ar jūs gavote Jį darydami išorinius darbus, ar iš malonės?

Ką pasakė Paulius
Graikų kalboje žodis užburti yra „baskaino“ ir reiškia užmesti blogį ant asmens apsimestiniu (netikru) šlovinimu ar suklaidinti ir apžavėti (Vine žodynas). Tai naudojama įvedant asmenį į klaidingą mokymą, tai pasimato kai asmuo tiki pasirinktomis rašto vietomis, o kitomis – ne.

Iš žodžio „baskaino“ šaknies kilo anglų kalbos žodžio žavėti šaknis. Jis pirmą kartą buvo panaudotas apibūdinant asmens užbūrimo procesą, manipuliaciją dėl asmeninės naudos, todėl žodis užkerėti yra sinonimas. Paulius klausia, kas juos užkerėjo, kad jie paliko laisvę Kristuje dėl vergovės? Kiekviename paklydime yra pakankamai tiesos sujungtos su melu, tiek, kad geros širdies žmonės, kurie nori patikti Dievui, nesuvokia to tol, kol jau būna per vėlu. Tad patikėdami tuo kiekiu tiesos, jie patiki ir milžinišku melu.

Žodis tobulas yra „epiteleo“, jis reiškia vesti kažką iki galo, taigi Paulius klausė: „Pradėję Dvasioje argi dabar ištobulinsite save per kūną (įstatymu/legalizmu)?“

„Krikščioniško“ burtininkavimo esmė
Būsimas karalius Saulius buvo turtingo žmogaus iš Benjemino giminės sūnus.* Pasakyta, kad tuomet kai Samuelis buvo pasiųstas patepti jį karaliumi, jis buvo visa galva aukštesnis už kitus Izraelio žmones ir, kad nebuvo geriau už jį atrodančio. (*1 Samuelio 9:1-3)

Bet jis turėjo rimtą charakterio trūkumą - žemą savivertę, kuri buvo grįsta žmonių baime. Vėliau Samuelis apie jį pasakė: „Kai tu buvai mažas savo akyse, Dievas padarė tave karaliumi...“ Dėl pasitikėjimo savimi trūkumo, jis pataikavo žmonėms, neturėjo „tvirto stuburo“ pakelti kitų nuomonės. Taigi jis visada buvo vedamas žmonių baimės, dėl to darydavo neišmintingus dalykus.

Kartais jį pripildydavo Dievo Dvasia*, tada jis pranašavo arba vadovavo mūšiams, bet jis, kaip ir daugelis dabartinių krikščionių, niekada neleido Šventajai Dvasiai iš esmės pakeisti jo charakterio ir savivertės. Šiuolaikiniai krikščionys turi didžių patyrimų ir yra paliesti Dievo, bet niekada Jam neleidžia iš tiesų juos pakeisti (todėl, kad reikia dirbti atmetant senas mintis ir jausmus, pakeisti jas naujomis ir nepažįstamomis Dievo mintimis, eiti Jo keliais). (*1 Samuelio 9:21; 10:6-10, 11:6-15; 15:17)

Paskutinį kartą jam buvo liepta sunaikinti amalekiečius kartu su jų gyvuliais, bet karalius Saulius paliko gyvą karalių Agabą* (ir jo giminaičius**) bei geriausius galvijus. Kai buvo apkaltintas, jis pasakė Samueliui, jog geriausius galvijus paliko ne jis, bet žmonės, kad galėtų juos paaukoti Viešpačiui. (*1 Samuelio 15:32; **Esteros 3:1)

Saulius pasirinktinai pakluso Viešpačiui ir melavo, kad tai nuslėptų. Pasirinkęs paklusti tik daliai Jo įsakymų, kai kuriems nepakluso ir dėl to apkaltino žmones, jis sakė: „Aš paklusau Viešpaties įsakymui!”

Manipuliacija, kai pasirinktinai paklūstama Viešpačiui, nuslepiant tiesą, yra burtininkavimo esmė. Galatams Paulius kalbėjo apie šį principą.

Samuelis karaliui Sauliui atsakė
„Paklusti geriau nei aukoti, sukilimas yra kaip burtininkavimo nuodėmė, ir užsispyrimas yra nedorybė ir stabmeldystė...“ (1 Samuelio 15:22-23)

Žodis sukilimas hebrajiškai „meri“, iš žodžio „marah“ kartumas, panaudotas Išėjimo 15:23 apie kartų ir nuodingą vandenį, kurį Izraelis rado išėjęs iš Egipto. Kai Sauliaus širdis tapo apkartusi, užnuodyta, sukilusi ir nepilnai paklusni Viešpačiui, jis „užstrigo kaip ašaka gerklėje“, viską norėjo daryti savaip.

Kaip ir sakiau anksčiau, jis niekada neleido Viešpačiui iš tiesų pakeisti savęs Šventąja Dvasia, kuri dažnai nužengdavo ant jo. Užsispyrimas hebraiškai reiškia kietą, sausą, tankų, aštrų ir laikomas stabmeldyste, nes žmogus tikslingai išaukština save ir savo valią virš Dievo ir Jo valios.

Štai kodėl sukilimas yra burtininkavimas ir štai kodėl Paulius klausė, kas juos užkerėjo
Kas iškreipė Dievo Žodį, kad pakištų juos po įstatymu ir/arba kas išrinko kam reikia paklusti, o kam ne, išoriškai teigdamas, kad paklūstama visam Dievo Žodžiui? Kas užkietino jų širdis prieš Dvasią ir Kristų juose, kad pakreiptų juos į legalizmą? Kodėl jie išaukštino savo valią prieš Kristaus juose tiesos apreiškimą?

Pašventinimas?
Paulius paklausė: „...pradėję Dvasia, negi būsite ištobulinti (įstatymu) kūnu?“ Atsakymas – „ne“. Visai logiška, kad pradėję Dvasia, Ja ir būsime ištobulinti.

Ir nuo čia mes tęsime kitą savaitę. Kristus yra jumyse, neleiskite 45 kg „religijos šuniui“ pamažu užsiropšti jums ant kelių.

Būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą