Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. vasario 9 d., antradienis

Ko dar tu nori? 2 dalis, Kodėl elniai skrenda?

John Fenn, 2016 m. sausio mėn. 16 d.,

Sveiki,
Kalėdų naktį, pasibaigus įprastai dienai, įstūmiau ir pasodinau Krisą vonioje. Kai pasukau link durų, kad jis kuriam laikui galėtų likti vienas, jis paklausė: „Tėti, kodėl elniai skrenda?“

Atsigręžiau atgal ir per šiek tiek praviras duris pasakiau: „Nežinai kodėl?“ Į tai jis greitai atsakė: „Todėl, kad jie negali plaukti.“


Aš tyrinėjau jo besišypsantį veidą, mirksinčias akis, bet buvau visai rimtas, stengiausi nejuokauti. Bandydamas atsakyti į jo amžiaus klausimą - kodėl (Santa Klauso) elniai skrenda, pasakiau jam: „Tu gerai mąstai, Krisai! Jiems reikia nuvykti į įvairias vietas, o kai kurios yra virš vandens, todėl logiška, kad jeigu jie negali plaukti, tai jie skrenda. Gerai mąstai, sūnau!”

Tai, kas netelpa į religinės kultūros rėmus
Kai visi mąsto, kad Santa Klauso elniai skrenda todėl, jog taip greičiau, Krisas galvoja kitaip. Jis mato esminę problemą ir nusprendžia, kad jie skrenda, nes negali plaukti.

(Visiems, kuriems įdomu: Taip, nors protiškai Krisas yra kaip 4 metų amžiaus, bet jam ką tik –gruodžio 23 dieną suėjo 36 metai, ir jis žino, jog Santa Klausas nėra realus ir žino, kad mes patys dovanojame vienas kitam dovanas, nes Tėvas davė mums Savo didžiausią dovaną. Krisas myli Jėzų ir gerai Jį pažįsta. Bet taip kaip ir visi kiti, jis pažįsta komercinę Kalėdų kultūrą).

Praeitą savaitę aš pasidalinau tuo, kad mes turime Kristų savyje, o tai reiškia, kad mes turime maksimumą to, ką iš viso galime gauti iš Tėvo - „Jis nepagailėjo Savo vienatinio Sūnaus, bet atidavė Jį už mus, tad kaipgi Jis galėtų kartu su Sūnumi laisvai neduoti ir visų kitų dalykų?“ (Romiečiams 8:32)

Mąstymas netelpantis į bažnytinius rėmus: Kristus arba religija
Tai, kad turime Kristų savyje reiškia, jog mes esame asmeniškai atsakingi ir atskaitingi Jam, esančiam mūsų viduje. Kadangi kiti mokiniai taip pat turi Kristų savyje, mes esame atskaitingi ir tiems broliams ar sesėms su kuriais mes bendraujame. Jie taip pat yra gyvos ir kvėpuojančios Dievo šventyklos.

Plius, kiekvienas turintis Kristų savo viduje suvokia, kad visi bręsta Kristuje – tai reiškia pasitikėjimą Kristumi esančiu kitame.

Pasitikėti Kristumi kituose reiškia, kad būdami susieti bendravimo ryšiais su kitais tikinčiaisiais, mes sužinome kas vyksta jų gyvenime. Daug kartų, kai girdžiu kažką vykstant kitų žmonių gyvenime galvoju: „Aš daryčiau kitaip“, bet aš pasitikiu Kristumi juose ir žinau, kad Jis praves juos pro tai. Tai ką jie daro, jie daro Viešpačiui, ne man, taigi aš atsakingas, kad mylėčiau ir melsčiausi bei nebandyčiau įsibrauti ten, kur manęs nenori.

Jei kažkas turi problemų dėl mūsų, mes, kiek tik įmanoma siekiame taikos, bet galiausiai, jei ir toliau jie pasilieka su ta problema, mes nusišaliname suvokdami, kad ta problema jau nebėra dėl mūsų, o dėl Kristaus juose. Mes pasitikime, kad Kristus su tuo susitvarkys. Nors mes rūpinamės vienas kitu ir meldžiamės vienas už kitą, mes nesirūpiname, nesibaiminame ir nenešame kitų naštos taip, kad dėl susirūpinimo jais nemiegotume naktį, nes Kristus yra juose ir Jis visiškai pajėgus juos sustiprinti. Mes meldžiamės, ir ilsimės Jame.

To Paulius mokė 1 Korintiečiams 8 skyriuje ir 10:24-33 bei Romiečiams 14 skyriuje, kur jis kalba apie tai, kad kiekvienas asmuo turi pasirinkti, lyg rinktųsi Viešpačiui. Ar jis valgys restorane mėsą, kuri anksčiau buvo paaukota stabams, ar valgys tik daržoves, ar gers vyną, ar negers, ar skirs pirmenybę tik vienai dienai garbindamas, ar ir kitoms, jis sakė, kad tai, ką kiekvienas daro, yra Viešpačiui ir: „Dievas jį priima“.

Kai reikalas susijęs su kitu asmeniu, nesvarbu koks tiesus privalau būti, aš visada tai turiu omenyje, kad jame reiškiasi aukščiausias žmogaus asmenybės pasireiškimas koks tik gali iš viso būti – tai Kristus jame. Visai nesvarbu koks jis nemalonus ar nemaloni, vis tiek jis yra mano brolis arba sesuo. Tai padeda man vaikščioti meilėje, tinkamai jį gerbti ir išlaiko teisingą nuostatą. Žinau, kad vieną dieną, dabar ar vėliau, jis kaip ir aš, duos už save apyskaitą Jėzui.

Religija sako
Religija nepasitiki Kristumi asmenyje. Sistema taip sukurta, kad užuot pažinęs Kristų kaip asmenį, asmuo turi pažinti struktūrą. Taigi žmonės turi surinkimo (bažnyčios) patyrimą (dažnai girdime: „Mes šiandien buvome tikroje bažnyčioje!”), tik be pažinimo ir be Jo pergyvenimo.

Tai atskaitomybė struktūroje ne vieno kitam, kaip mokė Jėzus, bet apibrėžta lankymu, davimu, savanoryste. Tokiu atveju, auditorijai reikalinga išorinė kontrolė, ir ji kyla iš pastoriaus. Jis, iš sakyklos sukeldamas kaltės ir pasmerkimo jausmus, manipuliuoja kongregacija. Sukuriama baimės kultūra, esą jei tave puola velnias, vadinasi kažką darai negerai. Ši išorinė manipuliacija per amžius sukurta sistemos, išlaiko „avis“ paklusniomis. Daugelis šiandienos pastorių noriai taip elgiasi, nes nieko kito nežino.

Kokia surinkimo (bažnyčios) forma tave statydina?
Auditorinis surinkimas asmenį patvirtina pagal jo išorę, o santykiais pagrįstas tikėjimas – pagal jo vidų. Todėl santykiais pagrįstas tikėjimas – tai yra Kristus gyvenantis kiekviename asmenyje, nėra nukreiptas į kūną ir neprovokuoja asmens emocionaliai. Susirinkimai namuose kūnui nuobodūs, nes čia žmonės turi rimtai žiūrėti į augimą Kristuje ir rimtai tvarkytis su savo širdimi. Jie turi pažinti Kristų ir vienas kitą, ir dažniausiai valgio metu.

Sveikas šeima pagrįstas namų surinkimas, iš visų reikalauja laiko pašventimo investicijos. Reikia rizikuoti pažinti vienas kitą ir būti pažintiems kitų. Kiti gi nenori daryti tokios investicijos, jie sėdėdami auditorijos gale pasitenkina pramoga kai niekas nieko iš jų nereikalauja.

Tačiau kai nieko iš mūsų nėra reikalaujama, tai nėra biblinė krikščionybė. Tai palieka žmones su nepasitenkinimo jausmu. Jie žino, kad yra daugiau, bet nežino kas tai ir kur tai galima rasti. Gali būti, kad tie nuobodūs, seni namų susirinkimai, iš tiesų taps raktu asmens augimui ir galimybe įgyti draugų tikėjime, kurių taip desperatiškai ieškoma ir nerandama auditorijoje.

Tiems, kurie susikoncentravę į išorinį užimtumą auditorijoje, namų surinkimas gali būti nuobodus. Tačiau tiems, kurie investuoja, kad kiekvieną kartą pažintų vienas kitą, jis yra turtingas ir sustiprinantis. Taip vystosi artimų draugų tikėjime saugumo tinklas, tų kuriuos pažįsti, kuriais gali pasitikėti, kad jie bus tuomet kai reikės už tave melstis, ar šiaip ko nors prireiks.

Turėkite omenyje, kad Kristus yra kiekviename tikinčiajame, o tikintieji yra ir mokiniai, kurie mokosi iš Kristaus. Taigi kai jie (įgyvendina) atbaigia savo išgelbėjimą, mums reikia tikėti Kristumi juose.

Naujajame Testamente Kristaus realybė yra kiekviename asmenyje. Kadangi Kristus yra ir tuose su kurias mes bendraujame, tai atskaitomybė vienas kitam irgi yra. Tai yra lengva (ir sunku), kaip sakė Jėzus – jei brolis turi kažką prieš tave, eik pas jį ir susitaikykite. Be to, mes atleidžiame tiems kurie nusižengė prieš mus, nes kai mes meldžiamės, mes atleidžiame.

Esame atskaitingi ne sistemai, bet Asmeniui – Jėzui, kuris gyvena mumyse ir vienas kitam. Taigi mes visa širdimi mylime Dievą ir mūsų kaimyną kaip patys save.

Kristus mumyse
„Todėl dabar nepažįstu nei vieno žmogaus pagal kūną (pagal žemiškus standartus) <...> nes jei kažkas yra Kristuje, jis yra naujas kūrinys...“ (2 Korintiečiams 5:16-17)

Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Galatams 3:28)

Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys. Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie ramybė ir pasigailėjimas;“ (Galatams 6:15-16) „...Kristus jumyse <...> mes Jį skelbiame...“ (Kolosiečiams 1:27-28)

Kai skaitysite Naująjį Testamentą, nesvarbu kas tai užrašė, rasite, kad viskas paremta nuostabiu faktu, jog Kristus gyvena mumyse ir, kad šis faktas pakeičia mąstymą. Ar galime mes mąstyti taip, kaip mąstė jie?

Ateinančiais mėnesiais galėsite stebėti, kaip Kristaus kūnas vis labiau ir labiau judės nuo į išorę orientuotos auditorijos į svetaines. Tam reikės, kad kūnas būtų labiau susitelkęs į Kristų – šlovės viltį mumyse.

Daugiau - kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą