Sveiki,
„Supranti,
jūroje yra daug žuvies. Koledže tu sutiksi iš visur atvykusias merginas ir iš
kur tu žinai, gal viena iš jų ir yra ta, kurią tau siuntė Dievas.“ Taip kalbėjo
man mama ir tai mane paskatino nutraukti ryšius su Barbara, mums mokantis
vidurinėje mokykloje.
Barbara
buvo mano pirmoji „tikra“ mergina, o mano mama buvo susirūpinusi, kad aš
galėčiau pamatyti visą įvairovę taip vadinamų „jūros žuvų“. Mes su Barbara
pradėjome susitikinėti, kai jai buvo 15, o man buvo ką tik suėję 16. Mes buvome
jauni, liekni ir vienas kitame matėme kažką, kas padės mums įveikti gyvenimo
sunkumus. Vienas tų 3 dalykų dar ir dabar yra aktualus.
Vis
tik, aš supratau ką man sakė mama. Sekančiais metais aš išvykau į Indianos
Universitetą (IU), Barbara tuo metu buvo už 2 valandų kelio nuo manęs –
namuose, baigiamojoje mokyklos klasėje. IU tuo metu studijavo apie 35.000
studentų, o tai reiškia, jog toje didelėje jūroje, buvo mažiausiai 17.500
moteriškos lyties „jūros žuvų“.
Aš sudaužiau
Barbaros širdį
Mamos
verčiamas, aš nutraukiau ryšius su Barbara, dar net nespėjęs to apsvarstyti.
Atsiradus laikui sustoti ir pagalvoti, padariau tokią išvadą:
Per
tuos du metus, kai susitikinėjome su Barbara, aptarėme viską. Jos gyvenimas
namuose buvo siaubingas, o mano tėtis buvo palikęs šeimą, taip priversdamas
mane užaugti greičiau nei natūraliai. Taigi, mes buvome du sudužę žmonės, kurie
kartu suradome Viešpatį ir išgydymą.
Aš
žinojau, kad ji bus šauni mama, kad visada bus ištikima, kad ji visada yra
nuoširdi, turi stiprų, gerą nuo blogo skiriantį jausmą – ji buvo ir vis dar yra
gili bei rimta asmenybė. Aš buvau kaip tas vyras iš Patarlių 31:10-11, kuris ją
vertino labiau už rubinus, kurio širdis saugiai pasitikėjo ja. Taip pat žinojau
apie jos nuostabų humoro jausmą, jos širdies švelnumą, jos meilę gamtai ir
drugeliams, taip pat apie akis, kurios pastebi net smulkias detales.
Padariau
išvadą, kad nesvarbu ką aš besutikčiau koledže, nebus geresnės nei Barbara.
Kai
kartą pažįsti asmens sąžiningumą, žinai, kad jis negali tapti sąžiningesnis.
Jis jau yra visiškai sąžiningas. Kai žinai, kad asmuo myli Viešpatį 100% kaip
tu, jis negali mylėti 100% labiau. Kai jau žinai, kad ji atidavė tau visą savo
širdį, negali gauti daugiau nei 100%.
Suvokiau,
kad visa kita, tai tik asmeninių skirtumų derinimas ir jų taikymas gyvenime.
Kiekvienai pusei tai reiškia, visus gyvenimo metus besitęsiantį charakterio
ugdymą Kristuje. Tol, kol kiekvienas auga ir bręsta kaip asmuo Kristuje, jis
gali įveikti bet ką.
Taigi,
kodėl aš turėčiau palikti kažką, ką taip gerai pažįstu, ir kuris taip gerai
pažįsta mane, dėl kažkokios „žuvies“, kurios dargi net nesutikau. Ir tol, kol
ji ir aš, atiduodame vienas kitam 100% savo širdies, kad ir ką besutikčiau, niekas
negalės man duoti daugiau nei 100% savosios širdies.
Tądien
aš amžiams lioviausi dairęsis, grįžau pas ją, o ji mielaširdingai mane priėmė
ir mes nenutrūkstamai likome kartu.
Kristus tavyje
Pagal
tą pačią tiesą, Paulius mus moko apie Kristų mumyse – kaip nieko mes negalime
pridėti prie Jo.
„Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus
visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?“ (Romiečiams 8:32)
Visuose
Pauliaus laiškuose sukasi tema apie faktą, kad mes turime Kristų savyje, nes
Tėvas mums davė Savo Sūnų, ir tai yra užbaigtas darbas. Jis turėjo vieną Sūnų
ir Jį atidavė už mus: Jis nepadarytų kažko daugiau, Jis nepadarytų geriau.
Ar
Jis nebūtų galėjęs duoti kiekvienam tikinčiajam valdyti galaktikos? Galaktika
yra tik dalis kūrinijos, kuri net negali lygintis su Jo Sūnumi. Ar Tėvas nebūtų
galėjęs kiekvienam tikinčiajam duoti nuostabias super galimybes skraidyti ar
matyti kiaurai sienas? Kokį gebėjimą ar talentą Jis galėtų mums suteikti, kuris
galėtų netgi šiek tiek prilygti Kristui mumyse? Ar negalėtų Tėvas kiekvienam iš
mūsų duoti vadovauti milijonui angelų? Mūsų vadovaujamo milijono angelų net
negalima palyginti su Kristumi mumyse.
Dabar iš kitos
perspektyvos
Ir
vėlgi, kadangi per Tėvo Dvasią mes turime vienatinį Jo Sūnų mumyse, ar yra
kažkas, ką tu ar aš galėtume pridėti prie to? Ar gali bet kuris iš mūsų
padaryti nors vieną dalyką, kad pridėtų prie to, ką Jėzus padarė ant kryžiaus?
Tame, kas įvyko ant kryžiaus, mes turime 100% Jo širdies. Nėra nieko, ką tu ar
aš galėtume pridėti prie tos meilės.
Kaip
visa tai mes galėtume pagerinti ar kažką pridėti prie to per formules ir
ritualus? Nustokit bandę.
Ar
mes manome, kad 40 dienų pasninkas padarys Jam įspūdį? Ar manome, kad
dalyvavimas visuose tarnavimuose, kokie tik bevyktų surinkime (bažnyčioje), Jam
padarys įspūdį? Mes jau turime 100% Jo širdies ir nieko negalime padaryti, kad
Jis mus pamiltų labiau!
Kaip
ir aš Barbaros atžvilgiu, suvokęs, kad niekada nerasiu nieko geresnio už ją
ir, kad joje turiu viską, ko man reikia, aš lioviausi dairęsis. Paulius sako,
kad Kristus yra mumyse, tai ko gi daugiau jūs galite norėti?! Ką jūs galite prie to pridėti? Jei Dievas, visų gerų
dalykų Kūrėjas ir Šaltinis, davė Savo Sūnų, kuris per Tėvo Dvasią gyvena
mumyse, ar yra kas nors, ką mes galime pridėti prie to, kas jau yra Jo duota?
Kas gali ilsėtis
šiame žinojime?
Tai
gali nuskambėti kaip kvailas klausimas, nes mes visi galime ilsėtis Kristuje ir
gyventi savo gyvenimą, nesistengdami padaryti įspūdžio Tėvui.
Mes
galime bandyti manipuliuoti Juo, kad Jis padarytų tai ko mes norime, ar tai, ko
mums reikia arba galime atmesti visas pastangas artintis prie Jo savuoju būdu.
Iš tiesų mūsų gyvenimas gali būti sukoncentruotas į paprastą vaikščiojimą
bendrystėje su Juo, realybėje be paliovos meldžiantis, išlaikant dialogą kuris
tęsiasi visą dieną.
Bet
tai reikalauja tam tikros širdies būklės. Visi kiti gyvens veiklos rezultatais
gridžiamu tikėjimu.
Ar
suvokiate, kad 10 Dievo įsakymų neturėjo amžino atlygio ir šlovės pažadų? Jei
tu jų laikeisi, nebuvo pažado atlyginti žemiškais palaiminimais, atsakymu į
maldas – jie tiesiog buvo įsakymai.
Netgi
613 Mozės įsakymų
– tarp kurių buvo moralės, sveikatos/sanitarijos, garbinimo įsakymai, kuriuose Jis
labiausiai ragino pasirinkti gyvenimą, pasirinkti palaiminimą*, nieko nebuvo
pasakyta apie amžiną atlygį arba ateitį danguje. Ten tik buvo pasakyta:
„Daryk tai“. (*Pakartoto Įstatymo 30:19,
11:21)
Kodėl Jis tai darė
tokiu būdu?
Tėvas
taip sutvarkė, kad asmuo vaikščiotų su Juo paprastai, tik dėl to, kad myli Jį,
Jo gailestingumą, malonę ir teisingumą, be pažado, kad bus paaukštintas į
pirmąją klasę dangiškoje ateityje. Sakydamas „Aš įsakau tai“, Jis suteikė
žmonėms galimybę pasitikrinti savo širdis ir motyvus. Jis ieškojo žmonių, kurie
mylėjo teisumą ir Jį, laikėsi Jo nuostatų visa širdimi, tik dėl to, kad mylėjo
teisumą ir Jį.
Žmonės
tarnaudami Jam iš savanaudiškų motyvų tokių kaip asmeninė nauda, pažado, kad
bus atlygis danguje, pažado, kad bus turtingi žemėje, negalėjo to pritaikyti.
Jis davė įsakymus, neatskleisdamas apie dangiškąjį
atlygį, kurį gali turėti žmonės, vaikščiojantys su Juo ir Jo keliais, vedami
tik tyros meilės Jam.
Jis nepasikeitė
Jėzus
pasakė, kad Tėvas ieško tų, kurie garbins Jį dvasioje ir tiesoje*. Žodis
garbinti – gr. ‚proskuneo‘, sudarytas iš ‚pros‘, reiškiančio – link ir ‚kuneo‘ –
bučiuoti. Pažodžiui, Tėvas ieško žmonių kurie tyra dvasia ir tyrais motyvais
bučiuos Jį. Jis nori, kad mes mylėtume Jį tik dėl pačios meilės. Toks turi būti
garbinimas. Ne „bučiniai“, kad gautume kažką iš Jo. Ne „bučiniai“, kad
padarytume Jam įspūdį – tik garbinimas meilėje, dėl pačios meilės. (*Jono
4:23-24)
Kai
asmuo suvokia, kad jis turi Kristų savyje, jis turi palikti visus savanaudiškus
motyvus, visus parodomuosius darbus ir formules bei ritualais pagrįstą
tarnavimą Jam. Tėvo ir Viešpaties įsimylėjimas prasideda kai mes atgimstame iš
naujo ir žinome iš ko mes buvome išgelbėti, tai visą laiką auga. Tyri širdyje,
net jeigu kuriam laikui pasitraukia nuo šios meilės, visada sugrįžta pas Tėvą
tik dėl to, kad myli Jį.
Mes
turime 100% to, ką Tėvas gali mums duoti – Jo Sūnų per
Šventąją Tėvo Dvasią, kuri gyvena mumyse. Jei neleidžiame tam įsišaknyti,
galbūt mes vaikščiosime bandydami kitas „žuvis“ jūroje iki tol, kol suvoksime,
kad turime viską, ką galime iš viso turėti ar norėti Jame, jau dabar.
Aš pabaigiau
straipsnio limitą, daugiau kitą savaitę. Būkite palaiminti!
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.