Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. sausio 30 d., šeštadienis

Ko dar tu nori? 1 dalis, Sudaužymas

John Fenn, 2016 m. sausio mėn. 9 d.,

Sveiki,
„Supranti, jūroje yra daug žuvies. Koledže tu sutiksi iš visur atvykusias merginas ir iš kur tu žinai, gal viena iš jų ir yra ta, kurią tau siuntė Dievas.“ Taip kalbėjo man mama ir tai mane paskatino nutraukti ryšius su Barbara, mums mokantis vidurinėje mokykloje.

Barbara buvo mano pirmoji „tikra“ mergina, o mano mama buvo susirūpinusi, kad aš galėčiau pamatyti visą įvairovę taip vadinamų „jūros žuvų“. Mes su Barbara pradėjome susitikinėti, kai jai buvo 15, o man buvo ką tik suėję 16. Mes buvome jauni, liekni ir vienas kitame matėme kažką, kas padės mums įveikti gyvenimo sunkumus. Vienas tų 3 dalykų dar ir dabar yra aktualus.

Vis tik, aš supratau ką man sakė mama. Sekančiais metais aš išvykau į Indianos Universitetą (IU), Barbara tuo metu buvo už 2 valandų kelio nuo manęs – namuose, baigiamojoje mokyklos klasėje. IU tuo metu studijavo apie 35.000 studentų, o tai reiškia, jog toje didelėje jūroje, buvo mažiausiai 17.500 moteriškos lyties „jūros žuvų“.

Aš sudaužiau Barbaros širdį
Mamos verčiamas, aš nutraukiau ryšius su Barbara, dar net nespėjęs to apsvarstyti. Atsiradus laikui sustoti ir pagalvoti, padariau tokią išvadą:
Per tuos du metus, kai susitikinėjome su Barbara, aptarėme viską. Jos gyvenimas namuose buvo siaubingas, o mano tėtis buvo palikęs šeimą, taip priversdamas mane užaugti greičiau nei natūraliai. Taigi, mes buvome du sudužę žmonės, kurie kartu suradome Viešpatį ir išgydymą.

Aš žinojau, kad ji bus šauni mama, kad visada bus ištikima, kad ji visada yra nuoširdi, turi stiprų, gerą nuo blogo skiriantį jausmą – ji buvo ir vis dar yra gili bei rimta asmenybė. Aš buvau kaip tas vyras iš Patarlių 31:10-11, kuris ją vertino labiau už rubinus, kurio širdis saugiai pasitikėjo ja. Taip pat žinojau apie jos nuostabų humoro jausmą, jos širdies švelnumą, jos meilę gamtai ir drugeliams, taip pat apie akis, kurios pastebi net smulkias detales.

Padariau išvadą, kad nesvarbu ką aš besutikčiau koledže, nebus geresnės nei Barbara.

Kai kartą pažįsti asmens sąžiningumą, žinai, kad jis negali tapti sąžiningesnis. Jis jau yra visiškai sąžiningas. Kai žinai, kad asmuo myli Viešpatį 100% kaip tu, jis negali mylėti 100% labiau. Kai jau žinai, kad ji atidavė tau visą savo širdį, negali gauti daugiau nei 100%.

Suvokiau, kad visa kita, tai tik asmeninių skirtumų derinimas ir jų taikymas gyvenime. Kiekvienai pusei tai reiškia, visus gyvenimo metus besitęsiantį charakterio ugdymą Kristuje. Tol, kol kiekvienas auga ir bręsta kaip asmuo Kristuje, jis gali įveikti bet ką.

Taigi, kodėl aš turėčiau palikti kažką, ką taip gerai pažįstu, ir kuris taip gerai pažįsta mane, dėl kažkokios „žuvies“, kurios dargi net nesutikau. Ir tol, kol ji ir aš, atiduodame vienas kitam 100% savo širdies, kad ir ką besutikčiau, niekas negalės man duoti daugiau nei 100% savosios širdies.

Tądien aš amžiams lioviausi dairęsis, grįžau pas ją, o ji mielaširdingai mane priėmė ir mes nenutrūkstamai likome kartu.

Kristus tavyje
Pagal tą pačią tiesą, Paulius mus moko apie Kristų mumyse – kaip nieko mes negalime pridėti prie Jo.

Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?“ (Romiečiams 8:32)

Visuose Pauliaus laiškuose sukasi tema apie faktą, kad mes turime Kristų savyje, nes Tėvas mums davė Savo Sūnų, ir tai yra užbaigtas darbas. Jis turėjo vieną Sūnų ir Jį atidavė už mus: Jis nepadarytų kažko daugiau, Jis nepadarytų geriau.

Ar Jis nebūtų galėjęs duoti kiekvienam tikinčiajam valdyti galaktikos? Galaktika yra tik dalis kūrinijos, kuri net negali lygintis su Jo Sūnumi. Ar Tėvas nebūtų galėjęs kiekvienam tikinčiajam duoti nuostabias super galimybes skraidyti ar matyti kiaurai sienas? Kokį gebėjimą ar talentą Jis galėtų mums suteikti, kuris galėtų netgi šiek tiek prilygti Kristui mumyse? Ar negalėtų Tėvas kiekvienam iš mūsų duoti vadovauti milijonui angelų? Mūsų vadovaujamo milijono angelų net negalima palyginti su Kristumi mumyse.

Dabar iš kitos perspektyvos
Ir vėlgi, kadangi per Tėvo Dvasią mes turime vienatinį Jo Sūnų mumyse, ar yra kažkas, ką tu ar aš galėtume pridėti prie to? Ar gali bet kuris iš mūsų padaryti nors vieną dalyką, kad pridėtų prie to, ką Jėzus padarė ant kryžiaus? Tame, kas įvyko ant kryžiaus, mes turime 100% Jo širdies. Nėra nieko, ką tu ar aš galėtume pridėti prie tos meilės.

Kaip visa tai mes galėtume pagerinti ar kažką pridėti prie to per formules ir ritualus? Nustokit bandę.

Ar mes manome, kad 40 dienų pasninkas padarys Jam įspūdį? Ar manome, kad dalyvavimas visuose tarnavimuose, kokie tik bevyktų surinkime (bažnyčioje), Jam padarys įspūdį? Mes jau turime 100% Jo širdies ir nieko negalime padaryti, kad Jis mus pamiltų labiau!

Kaip ir aš Barbaros atžvilgiu, suvokęs, kad niekada nerasiu nieko geresnio už ją ir, kad joje turiu viską, ko man reikia, aš lioviausi dairęsis. Paulius sako, kad Kristus yra mumyse, tai ko gi daugiau jūs galite norėti?! Ką jūs galite prie to pridėti? Jei Dievas, visų gerų dalykų Kūrėjas ir Šaltinis, davė Savo Sūnų, kuris per Tėvo Dvasią gyvena mumyse, ar yra kas nors, ką mes galime pridėti prie to, kas jau yra Jo duota?

Kas gali ilsėtis šiame žinojime?
Tai gali nuskambėti kaip kvailas klausimas, nes mes visi galime ilsėtis Kristuje ir gyventi savo gyvenimą, nesistengdami padaryti įspūdžio Tėvui.

Mes galime bandyti manipuliuoti Juo, kad Jis padarytų tai ko mes norime, ar tai, ko mums reikia arba galime atmesti visas pastangas artintis prie Jo savuoju būdu. Iš tiesų mūsų gyvenimas gali būti sukoncentruotas į paprastą vaikščiojimą bendrystėje su Juo, realybėje be paliovos meldžiantis, išlaikant dialogą kuris tęsiasi visą dieną.

Bet tai reikalauja tam tikros širdies būklės. Visi kiti gyvens veiklos rezultatais gridžiamu tikėjimu.

Ar suvokiate, kad 10 Dievo įsakymų neturėjo amžino atlygio ir šlovės pažadų? Jei tu jų laikeisi, nebuvo pažado atlyginti žemiškais palaiminimais, atsakymu į maldas – jie tiesiog buvo įsakymai.

Netgi 613 Mozės įsakymų – tarp kurių buvo moralės, sveikatos/sanitarijos, garbinimo įsakymai, kuriuose Jis labiausiai ragino pasirinkti gyvenimą, pasirinkti palaiminimą*, nieko nebuvo pasakyta apie amžiną atlygį arba ateitį danguje. Ten tik buvo pasakyta: „Daryk tai“. (*Pakartoto Įstatymo 30:19, 11:21)

Kodėl Jis tai darė tokiu būdu?
Tėvas taip sutvarkė, kad asmuo vaikščiotų su Juo paprastai, tik dėl to, kad myli Jį, Jo gailestingumą, malonę ir teisingumą, be pažado, kad bus paaukštintas į pirmąją klasę dangiškoje ateityje. Sakydamas „Aš įsakau tai“, Jis suteikė žmonėms galimybę pasitikrinti savo širdis ir motyvus. Jis ieškojo žmonių, kurie mylėjo teisumą ir Jį, laikėsi Jo nuostatų visa širdimi, tik dėl to, kad mylėjo teisumą ir Jį.

Žmonės tarnaudami Jam iš savanaudiškų motyvų tokių kaip asmeninė nauda, pažado, kad bus atlygis danguje, pažado, kad bus turtingi žemėje, negalėjo to pritaikyti. Jis davė įsakymus, neatskleisdamas apie dangiškąjį atlygį, kurį gali turėti žmonės, vaikščiojantys su Juo ir Jo keliais, vedami tik tyros meilės Jam.

Jis nepasikeitė
Jėzus pasakė, kad Tėvas ieško tų, kurie garbins Jį dvasioje ir tiesoje*. Žodis garbinti – gr. ‚proskuneo‘, sudarytas iš ‚pros‘, reiškiančio – link ir ‚kuneo‘ – bučiuoti. Pažodžiui, Tėvas ieško žmonių kurie tyra dvasia ir tyrais motyvais bučiuos Jį. Jis nori, kad mes mylėtume Jį tik dėl pačios meilės. Toks turi būti garbinimas. Ne „bučiniai“, kad gautume kažką iš Jo. Ne „bučiniai“, kad padarytume Jam įspūdį – tik garbinimas meilėje, dėl pačios meilės. (*Jono 4:23-24)

Kai asmuo suvokia, kad jis turi Kristų savyje, jis turi palikti visus savanaudiškus motyvus, visus parodomuosius darbus ir formules bei ritualais pagrįstą tarnavimą Jam. Tėvo ir Viešpaties įsimylėjimas prasideda kai mes atgimstame iš naujo ir žinome iš ko mes buvome išgelbėti, tai visą laiką auga. Tyri širdyje, net jeigu kuriam laikui pasitraukia nuo šios meilės, visada sugrįžta pas Tėvą tik dėl to, kad myli Jį.

Mes turime 100% to, ką Tėvas gali mums duoti – Jo Sūnų per Šventąją Tėvo Dvasią, kuri gyvena mumyse. Jei neleidžiame tam įsišaknyti, galbūt mes vaikščiosime bandydami kitas „žuvis“ jūroje iki tol, kol suvoksime, kad turime viską, ką galime iš viso turėti ar norėti Jame, jau dabar.

Aš pabaigiau straipsnio limitą, daugiau kitą savaitę. Būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą