Dvasiniai drugeliai. 3 dalis

John Fenn, 2015 m. sausio mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš dalinausi apie dvasinių drugelių gaudymą iš aplankymo ir regėjimo. Ten Viešpats pavaizdavo daugelį tikinčiųjų, kurie yra išblaškomi nesvarbių dalykų, bet Jis kalbėjo apie tai, kad į Kristaus kūną ateina pasikeitimas vedantis į Jo prioritetus.

Aš tiesiog sakau jums, ką Jis sakė – per sekančius 3 metus ypač vakaruose, daugelis negalės sau leisti prabangos gaudyti dvasinius drugelius. Nesupraskite manęs klaidingai – ateina laikai, kai tikinčiųjų, kurie vaikščioja su Viešpačiu poreikiai tikrai bus patenkinti, ir kai kurių apsčiai, bet bus daug tokių, kurie manys, jog per sunku šiais laikais mokėti kainą, kad pažintum žmones, vaikščioti valgyti į kieno nors namus, arba investuoti į santykiais pagrįstus naujus namų surinkimus.

Jie neturės tinklo, kuris juos remtų, nors yra aktyvūs krikščionys, nei vienas „nesaugo jų užnugario“ – jie yra dvasinės salos. Jie gali leisti sau tokią prabangą būti tomis dvasinėmis salomis tik tol, kol plaukioja ramiame vandenyje, bet į ką jie atsirems audros atveju?

Atpažink sezoną

Luko 19:41-44 Jėzus ėjo į Jeruzalę artėdamas prie savo kryžiaus, iki kurio buvo likusios tik 3 dienos. Vėliau Jis verkė sakydamas: „Jei jūs tik būtumėte atpažinę šitą dieną, tai turėtumėte ramybę, bet dabar tai paslėpta nuo jūsų akių... kadangi jūs neatpažinote Dievo aplankymo meto.“

Dabar Kristaus kūnui laikas nukreipti savo dėmesį nuo vaikiško visokių naujausių mokymų vaikymosi, ir augti charakteryje. Daug kartų, aš kalbėjau apie moterį, kuri išleido tūkstančius dolerių važinėjimui į konferencijas, kad melstųsi už tautą ir šeimos išgelbėjimą, o tuo metu jos vyrui ir vaikams reikėjo, kad jie praleistų laiką kartu namuose kaip šeima, bet ji buvo per daug dvasinė, kad būtų praktiška, apsigavusi, galvodama, kad tai daro dėl Dievo, kai iš tikrųjų Jis būtų paprašęs jos pasilikti namuose, augti charakteriu ir taip atstovauti Jį savo šeimoje.

Ir aš kalbėjau daugeliui vyrų, kurie sunkiai dirba dėl savo šeimų, kad suteiktų joms prabangą ir aprūpinimą, kurio kaip jiems atrodo, kad joms reikia, bet iš tiesų šeimos tiesiog troško praleisti laiką drauge. Jie apsigavę ir apakinti, nesuvokdami, kad jų šeimoms labiausiai reikia tėčio namuose.

Dažnai labiausiai dvasiniai sprendimai yra tik pakeisti prioritetus, kad darytum teisingus dalykus, kartais išeinant iš savo komforto zonos, nors išmintingas sprendimas ir būtų Dievo kelias

Žmonės pradės susirinkti savo namuose, kad galėtų bendrauti, melstis, tik dėl troškimo turėti kažką tikro savo gyvenime, ir kad Šventoji Dvasia galėtų laisvai plaukti garbinime ir Dvasios dovanose, kad būtų tikri santykiai, ar jie tai vadins namų surinkimu (namų bažnyčia) ar ne – jie tiesiog nori tikrų ir teisingų dalykų. Tai yra tie, kurie turi kitus, kurie juos prižiūrėtų, kurie rūpinasi savaisiais, kurie yra jų tarpe, kai tuo metu kiti bandys kreiptis į savo auditorinio stiliaus surinkimą, bet supras, kad neturi nei vieno, kuris jiems padėtų.

Tai nėra gąsdinanti taktika, o tik tai, kas ateina. Šventoji Dvasia toliau juda taip, kaip Jis tada, tuose Jėzaus ir Naujojo Testamento užrašytojų prioritetuose – maitinti/ girdyti/ rengti/ lankyti tuos, kurie turi poreikių visų pirma Kristaus kūne. Taip atrodė Kristaus kūnas pradžioje, taip Jėzus sakė, jis atrodys Jo sugrįžimo metu – „...jei jūs maitinote/ girdėte/ rengėte/ lankėte net mažiausią iš mano brolių, tai jūs man padarėte.“ Kasdieniška, normalu, ne didinga, bet dvasiška.

Daugelis iškreipė Pauliaus žodžius apie pavydo sukėlimą netikintiems, ir naudoja tuos žodžius paaiškinti kodėl x bažnyčiai reikia 2 milijonų dolerių garso sistemai, kad netikintieji pavydėtų, arba galbūt duoti x krikščioniškam TV tinklui, kad netikintieji pavydėtų programų transliavimo kokybės ir panašių dalykų.

Bet grįžkime į pirmąjį amžių, į tą laiką, kai našlės, luošieji ir ligoniai be šeimos buvo priversti elgetauti gatvėse, vieniši ir apleisti, kai tuo metu visur aplinkui buvo krikščionys, kurių poreikiai buvo atsakyti, kurių gyvenimai buvo praturtinti išplėstinėmis dvasinėmis šeimomis, draugais, kaimynais ir bendradarbiais. Argi tau nebūtų įdomu ir pavydu, kai tu matytum jų stiprius santykius ir tokią meilę vienas kitam, jog kiekvienas rūpinasi, kad kitų poreikiai būtų atsakyti?

Dabar aš jūsų klausiu – ar jūs šiandien kitokie? Argi mūsų mokinystės įrodymas nėra meilė vienas kitam? Iš jūsų meilės vienas kitam žmonės žinos, kad esate mano mokiniai.“) Aš nesakau jums būkime kaip 1-ojo amžiaus surinkimas, bet sakau, kad 1-ojo amžiaus surinkimas tiesiog paprastai praktikavo tai, ką Jėzus darė ar mokė, ir argi neturėtume mes paklusti Jėzui tokiu pat būdu?

Nuo ko pradėti?

Aš buvau maisto parduotuvėje ir kaip dažnai nutinka, viena žemo ūgio moteris paprašė nukelti produktus nuo viršutinės lentynos (mano ūgis 2m). Aš atpažinau depresijos dvasią ant jos ir bandžiau tęsti pokalbį, kuris prasidėjo taip: „Atsiprašau, pone, ar galite man padėti nukelti tai nuo viršutinės lentynos?“ Bet ji tik pasakė ačiū ir nuėjo. Ir viskas, ką tik galėjau pasakyti: „Buvo malonu, laiminu jus, geros dienos“.

Aš meldžiausi už ją, kai ji nuėjo ir pasakiau Tėvui: „Aš norėčiau padaryti dėl jos kažką daugiau, išvyti depresijos dvasią“. Jis atsakė: „To pakanka, tu padarei tai, ką ji dabar gali priimti ir tai, ką Aš buvau tau numatęs atlikti šiai dienai“.

Aš mąsčiau apie Jo kantrybę ir kaip Jis toliau daro gera – taip apie Jėzų sakoma Apaštalų darbų 10:38, ir Jėzus sakė, kad Jis darė tik tai, ką matė darant Tėvą (Jono 5:19). Ir ne tik tai, bet kažkas paprasto, kaip padėti nuimti produktus nuo viršutinės lentynos yra dvasinis veiksmas, asmeniškai įkvėptas iš dangaus padaryti gera tai poniai.

Kitą dieną, kai išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustojau prie šviesoforo, pažvelgiau į savo atbulinį veidrodėlį ir pamačiau automobilio, stovinčio už manęs stogą. Ten stovėjo didelė porcija švelnaus negazuoto gėrimo. Jis vos neišsiliejo, kai užsidegė šviesoforo šviesos ir automobiliai pajudėjo. Aš nuleidau savo lango stiklą ir atsigręžiau į tą žmogų rodydamas gestais į jo automobilio stogą... bet jis nesuprato.

Galiausiai lioviausi, matydamas, kaip vairuotojas už manęs nuleidęs galvą ant vairo plyšo juoku iš mano gestų ir to žmogaus atsakomųjų gestų man. Aš išlipau iš savo mašinos ir nukėliau gėrimą nuo kaimyno automobilio stogo. Pamatęs, kad turiu rankoje jo gėrimą, jis atidarė langą, o aš pasakiau: „Prašau, pone, jūs vos neišliejote savo gėrimo“. Į tai jis atsakė kikendamas: „Jūs esate geras žmogus, ačiū!”

Kai įsėdau į savo automobilį, užsidegė žalia šviesa ir mes pajudėjome, aš dėkojau Tėvui, kad leido man „daryti gera“ šitame nedideliame patarnavime, nusižeminau ir buvau sužavėtas Tėvo rūpesčiu žmogui, ar jis atpažįsta mane, kad esu Karaliaus ambasadorius, ar ne.

Jėzus ėjo darydamas gera

Jis pavertė vandenį vynu, bet niekada nepasinaudojo tuo, kaip privilegija. Jis išgydė Petro uošvę, bet tik tie, kurie buvo namuose žinojo apie tai. Jis padaugino berniuko priešpiečius ir pamaitino tūkstančius, bet niekada nereklamavo savęs ir nesiekė savęs išgarsinti per stebuklus – Jis tik ėjo darydamas gera.

2014 aš pamačiau Viešpaties nusižeminimą daugiau nei prieš tai, ir tai paskatino mane dar labiau nusižeminti. Mato 11 skyriuje Jis pasakė: „Imkite ant savęs mano jungą (Šventąją Dvasią) ir mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.“

Atkeipkite dėmesį – Jis tikrai romus ir nuolankios širdies, nors Jis visų Karalius. Jo jungas moko mus nusižeminimo, ir tas nusižeminimas veda į poilsį mūsų sieloms – ne dvasioms, bet sieloms: emocijoms, mintims, protui.

Paulius sakė korintiečiams, jog jis rūpinasi, kad jie nebūtų suvedžioti ir nuvesti nuo paprastumo Jėzuje, ir evangelijos žinios, ir Šventos Dvasios. Jei jūs buvote suvedžiotas ir nukeiptas į sudėtingą tikėjimą pilną tvarkaraščių, formulių ir manipuliacijos bei pasirodymų: „jei darysi šitai, Dievas – padarys tai“, tada atgailaukite ir sugrįžkite į tai, ką sako Jėzus – daryk gera savo broliams praktišku būdu, santykiuose su kitais tikėjime, ir rask paprastus būdus demonstruoti Dievo meilę savo širdyje kitiems (2 Korintiečiams 11:3-4).

Klausyk, ką Dvasia kalba surinkimui – baigėsi dvasinių drugelių gaudymo sezonas – laikas būti surinkimu (bažnyčia), o ne žaisti surinkimą. Laikas būti krikščioniu, o ne žaisti krikščionybę.

Kitą savaitę – nauja tema, laiminu!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu