Sveiki
visi,
Aš
kalbėjau apie tai, kaip įmanoma, kad žmonės pažintų
Šventąją Dvasią, tačiau nebūtų atgimę iš aukšto, remiantis
Jėšua (Jėzaus) pasakytu teiginiu Jo dar neatgimusiems iš aukšto
mokiniams Jono 14:17: „...jūs
Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis
ir bus jumyse“.
Jie
veikė su Šventąja Dvasia gydydami ligonius ir išvarinėdami
demonus
Mokiniai
buvo įgalinti per Šventąją Dvasią ir išsiųsti Jėzaus gydyti
ligonių bei išvarinėti demonų Mato 10:1-4, taip kad jie pažinojo
Jį iš išgydymų ir demonų, kuriuos jie išvarinėjo, taip pat
kaip ir iš buvimo su Jėzumi bei Jo tarnavimo ir gyvenimo stebėjimo.
Bet visa tai vyko prieš kryžių, todėl Ji dar nebuvo juose.
Taigi,
šiandien yra įmanoma, kad žmonės pažinotų Šventąją Dvasią
dėl Jos buvimo aplink juos ar jų buvimo šalia Jos arba
iš to, kad kažkas jų gyvenime pažįsta Viešpatį.
Tai
gali būti neišgelbėtas sutuoktinis. Vienas iš sutuoktinių yra
Dvasios pripildytas krikščionis,
todėl neišgelbėtasis sutuoktinis žino Jos buvimą, Jos ramybę ir
net atsakytą maldą, tačiau neturi Jos savyje.
Tai
gali būti vaikai ne krikščionys, gyvenantys namuose, kur vienas ar
abu tėvai yra Jėzaus mokiniai. Vaikai gali būti išlavinti
surinkime (bažnyčioje), žinoti, kaip melstis, kelti rankas ir
nulenkti galvas, tačiau neturėti visiškai jokio susidomėjimo savo
tėvų Dievu – tačiau jie atpažįsta Šventosios Dvasios ramybę,
atsakytas savo tėvų maldas ir Jos buvimą savo namuose ar jaunimo
susirinkimuose, bet neturi Jos savyje.
Aš
žinau keletą verslų, kurių savininkai krikščionys daro rytinius
pasidalijimus Dievo Žodžiu
su savo darbuotojais ir darbuotojų rytines maldas, jie turi aplinkui
gulinčias Biblijas ir krikščionišką muziką grojančią fone ir
taip pat pažįstu ten dirbančius ne krikščionis - jie žino
Šventąją Dvasią, nes Ji yra kartu su jais darbe, bet jie neturi
Jos savyje.
Tai
gali būti taikoma ir
kai kuriems surinkimo lankytojams, kurie vieną savaitę dalyvauja, o
kitą – ne, bei pripažįsta, jog ramybė, kurią jie atranda
surinkime yra Šventoji Dvasia ir jie yra tikintieji protu, tačiau
neturi Jos savyje. Taip pat aš pažinojau keletą pastorių / kunigų
/ tarnautojų, kurie buvo pilno laiko tarnautojai, tačiau neturėjo
Jos savyje.
Ar
šitie yra charizmatai?
Praėjusią
savaitę aš dalinausi Jėzaus teiginiais apie netikrus
pranašus/brolius Mato 7:15:23, kur Jis sakė, kad daugelis
ateis pas Jį paskutinę dieną pareikšdami, kad jie pranašavo,
išvarinėjo demonus ir darė nuostabių dalykų Jo vardu, tačiau
Jis jiems atsakys, kad Jis
niekada jų nepažinojo
ir jie buvo neteisumo
vykdytojai.
Ar
jūs pastebėjote, kad teiginiai apie pranašavimą ir demonų
išvarinėjimą yra būdingi
charizmatams?
Kuri kita tikinčiųjų srovė pranašauja ir išvarinėja demonus,
jei ne charizmatai? Taigi mes matome, kad tarp mūsų yra netikrų
brolių ir seserų, net jeigu jie ir teigia, jog juda Šventosios
Dvasios dovanose.
Tai
sukelia norą apsižvalgyti kambaryje ar surinkimo auditorijoje,
kai kitą kartą jūs susirinksite, ar ne?
Tikinčiųjų,
bet ne mokinių pavyzdžiai
Apaštalų
darbų 8 skyriuje yra Simono, burtininko iš Samarijos, pavyzdys.
Pilypas, atvykęs į Samariją, skelbė Jėzų ir daugelis Samarijoje
buvo išgydyti bei išlaisvinti ir daugybė įtikėjo į Viešpatį.
Burtininkas
Simonas taip pat įtikėjo ir buvo pakrikštytas, Apaštalų darbų
8:13 matome - jis įtikėjo į Jėzų ir buvo pakrikštytas! Tačiau,
kai Petras ir Jonas atvyko iš Jeruzalės ir dėjo rankas ant naujai
įtikėjusių, kad jie priimtų Šventąją Dvasią, Simonas pasiūlė
Petrui pinigų už gebėjimą dėti rankas ant žmonių, kad jie
gautų Šventąją Dvasią.
Petras
jam atsakė: „Kad
tu pražūtum kartu su savo pinigais,
jei sumanei už pinigus gauti Dievo dovaną! Šiame
dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis
neteisi prieš Dievą.
Taigi atgailauk dėl šio savo nedorumo ir melsk Dievą - gal
Jis atleis tavo širdies sumanymą. Matau,
tu pilnas karčios tulžies ir esi nedorybės pančiuose”
(Apaštalų darbų 8:20-23).
Burtininkas
Simonas įtikėjo ir buvo pakrikštytas – tačiau Petras pasakė,
kad jo širdis nebuvo teisi prieš Dievą ir jis vis dar buvo
nuodėmės belaisviu. Jam buvo pasakyta, kad jis neturi jokios dalies
tame dalyke. Tačiau
jis įtikėjo ir buvo pakrikštytas.
Ar jūs kada nors pažinojote ką nors, kas sakė, jog įtikėjo,
buvo pakrikštytas, bet jų gyvenime niekada niekas nepasikeitė? Ar
jie pažino Šventąją Dvasią todėl, kad buvo greta tavęs, greta
surinkimo, bet iš tiesų Jos niekada nebuvo juose?
Garbintojai
Jono
4 skyriuje Jėšua kalbasi su moterimi samariete, todėl leiskite man
šiek tiek papasakoti apie samariečius, nes tai svarbu tam, kad
galėtume suprasti, ką Viešpats jai kalbėjo. Po karaliaus
Saliamono mirties, Izraelis buvo padalintas į dvi karalystes:
Izraelį ir Judėją. Dvi pietinės giminės, vadinamos Judėja, buvo
sudarytos iš Judo ir Benjamino bei kitų 10 giminių likučio,
gyveno Jeruzalėje ir Judėjoje ir tęsė garbinimą pagal Mozės
nurodymus.
Likusios
10 šiaurinių giminių, vadinamos Izraeliu, nebenorėjo eiti į
Judėją ir garbinti Jeruzalėje, todėl įkūrė atskirą kunigystę
savo sostinėje, Samarijos mieste. Po daugelio metų 10 šiaurinių
giminių buvo pavergtos Asirijos ir daugybė žydų buvo perkelti į
įvairias vietas po visą imperiją, tuo pačiu iš imperijos į
Samariją buvo perkelti kitų tautų žmonės. Laikui bėgant likę
žydai tuokėsi su tais atvykėliais ir iki Jėzaus laikmečio,
mišrių santuokų kilmės žydai tapo nekenčiami grynakraujų žydų
iš Jeruzalės ir Judėjos.
Moteriai
prie šulinio Jėšua pasakė Jono 4:22: „Jūs
garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame,
nes išgelbėjimas iš žydų“. Atkreipkite dėmesį - ji buvo
garbintoja to,
ką ji manė esant Dievu,
tačiau
ji nebuvo atgimusi. Ar jūs pažįstate žmonių, kurie garbina
„patys nežinodami ką“? Jie yra dvasiniai, bet nėra atgimę iš
naujo.
Apsvarstykite
kitas pasaulio religijas, apimančias daugybę garbintojų; jie
nežino, ką jie garbina, nes išgelbėjimas, kaip sakė Jėšua,
ateina iš žydų. Jėšua neabejotinai nemanė, kad vien dėl to,
jog žmonės garbina ir yra gerais žmonėmis, jie yra išgelbėti.
Jie nežinojo, ką jie garbina, todėl Jis nebuvo juose.
Lidija
Apaštalų
darbų 16:14 Paulius atvyksta į Filipus ir prisijungia prie keletos
žydų kilmės moterų prie upės už miesto, kur jos meldėsi. Viena
iš jų priėmė Jėzų. Tai pasakyta apie Lidiją: „Viena
dievobaiminga
moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš
Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats
atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius...
ji
su savo namiškiais buvo pakrikštyta...“.
Lidija
buvo žydė ir garbino Dievą. Parašyta, jog ji buvo maldinga
moteris - tačiau ji nebuvo atgimusi iš aukšto, kol neišgirdo
Pauliaus žodžių apie Jėšua ir į juos neatsiliepė. Ji nebuvo
atgimusi iš aukšto, kol nesureagavo į žinią, kurią Paulius
kalbėjo apie Jėšua. Taigi vien tai, kad asmuo meldžiasi ir
garbina Izraelio Dievą nereiškia, kad yra atgimęs iš aukšto.
Mes
turime paklausti, kodėl Biblijoje aiškiai parodyti žmonės, kurie
yra dvasiniai, netgi garbina Izraelio Dievą, tačiau Šventoji
Dvasia negyvena juose ir kodėl mūsų šiuolaikinė bažnytinė
kultūra atsisako aiškiai mokyti šių dalykų?
Dalis
priežasčių yra tame, kad bažnytinė kultūra sutelkusi savo
dėmesį į tai, kaip padaryti žmogų atgimusiu, kai iš tikro Jėšua
niekada nesakė to daryti! Jis sakė padaryti mokiniais. Koks tame
skirtumas? Apie tai, kitame laiške. Iki tol, būkite palaiminti,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.