Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Būti Dvasiniu arba būti krikščioniu. 4 dalis (sutuoktiniai)

John Fenn, 2014 m. rugsėjo mėn. 27 d.,

Sveiki visi,
Aš kalbėjau apie tai, kaip įmanoma, kad žmonės pažintų Šventąją Dvasią, tačiau nebūtų atgimę iš aukšto, remiantis Jėšua (Jėzaus) pasakytu teiginiu Jo dar neatgimusiems iš aukšto mokiniams Jono 14:17: „...jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse“.

Jie veikė su Šventąja Dvasia gydydami ligonius ir išvarinėdami demonus
Mokiniai buvo įgalinti per Šventąją Dvasią ir išsiųsti Jėzaus gydyti ligonių bei išvarinėti demonų Mato 10:1-4, taip kad jie pažinojo Jį iš išgydymų ir demonų, kuriuos jie išvarinėjo, taip pat kaip ir iš buvimo su Jėzumi bei Jo tarnavimo ir gyvenimo stebėjimo. Bet visa tai vyko prieš kryžių, todėl Ji dar nebuvo juose.

Taigi, šiandien yra įmanoma, kad žmonės pažinotų Šventąją Dvasią dėl Jos buvimo aplink juos ar jų buvimo šalia Jos arba iš to, kad kažkas jų gyvenime pažįsta Viešpatį.

Tai gali būti neišgelbėtas sutuoktinis. Vienas iš sutuoktinių yra Dvasios pripildytas krikščionis, todėl neišgelbėtasis sutuoktinis žino Jos buvimą, Jos ramybę ir net atsakytą maldą, tačiau neturi Jos savyje.

Tai gali būti vaikai ne krikščionys, gyvenantys namuose, kur vienas ar abu tėvai yra Jėzaus mokiniai. Vaikai gali būti išlavinti surinkime (bažnyčioje), žinoti, kaip melstis, kelti rankas ir nulenkti galvas, tačiau neturėti visiškai jokio susidomėjimo savo tėvų Dievu – tačiau jie atpažįsta Šventosios Dvasios ramybę, atsakytas savo tėvų maldas ir Jos buvimą savo namuose ar jaunimo susirinkimuose, bet neturi Jos savyje.

Aš žinau keletą verslų, kurių savininkai krikščionys daro rytinius pasidalijimus Dievo Žodžiu su savo darbuotojais ir darbuotojų rytines maldas, jie turi aplinkui gulinčias Biblijas ir krikščionišką muziką grojančią fone ir taip pat pažįstu ten dirbančius ne krikščionis - jie žino Šventąją Dvasią, nes Ji yra kartu su jais darbe, bet jie neturi Jos savyje.

Tai gali būti taikoma ir kai kuriems surinkimo lankytojams, kurie vieną savaitę dalyvauja, o kitą – ne, bei pripažįsta, jog ramybė, kurią jie atranda surinkime yra Šventoji Dvasia ir jie yra tikintieji protu, tačiau neturi Jos savyje. Taip pat aš pažinojau keletą pastorių / kunigų / tarnautojų, kurie buvo pilno laiko tarnautojai, tačiau neturėjo Jos savyje.

Ar šitie yra charizmatai?
Praėjusią savaitę aš dalinausi Jėzaus teiginiais apie netikrus pranašus/brolius Mato 7:15:23, kur Jis sakė, kad daugelis ateis pas Jį paskutinę dieną pareikšdami, kad jie pranašavo, išvarinėjo demonus ir darė nuostabių dalykų Jo vardu, tačiau Jis jiems atsakys, kad Jis niekada jų nepažinojo ir jie buvo neteisumo vykdytojai.

Ar jūs pastebėjote, kad teiginiai apie pranašavimą ir demonų išvarinėjimą yra būdingi charizmatams? Kuri kita tikinčiųjų srovė pranašauja ir išvarinėja demonus, jei ne charizmatai? Taigi mes matome, kad tarp mūsų yra netikrų brolių ir seserų, net jeigu jie ir teigia, jog juda Šventosios Dvasios dovanose. Tai sukelia norą apsižvalgyti kambaryje ar surinkimo auditorijoje, kai kitą kartą jūs susirinksite, ar ne?

Tikinčiųjų, bet ne mokinių pavyzdžiai
Apaštalų darbų 8 skyriuje yra Simono, burtininko iš Samarijos, pavyzdys. Pilypas, atvykęs į Samariją, skelbė Jėzų ir daugelis Samarijoje buvo išgydyti bei išlaisvinti ir daugybė įtikėjo į Viešpatį.

Burtininkas Simonas taip pat įtikėjo ir buvo pakrikštytas, Apaštalų darbų 8:13 matome - jis įtikėjo į Jėzų ir buvo pakrikštytas! Tačiau, kai Petras ir Jonas atvyko iš Jeruzalės ir dėjo rankas ant naujai įtikėjusių, kad jie priimtų Šventąją Dvasią, Simonas pasiūlė Petrui pinigų už gebėjimą dėti rankas ant žmonių, kad jie gautų Šventąją Dvasią.

Petras jam atsakė: „Kad tu pražūtum kartu su savo pinigais, jei sumanei už pinigus gauti Dievo dovaną! Šiame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis neteisi prieš Dievą. Taigi atgailauk dėl šio savo nedorumo ir melsk Dievą­ - gal Jis atleis tavo širdies sumanymą. Matau, tu pilnas karčios tulžies ir esi nedorybės pančiuose” (Apaštalų darbų 8:20-23).

Burtininkas Simonas įtikėjo ir buvo pakrikštytas – tačiau Petras pasakė, kad jo širdis nebuvo teisi prieš Dievą ir jis vis dar buvo nuodėmės belaisviu. Jam buvo pasakyta, kad jis neturi jokios dalies tame dalyke. Tačiau jis įtikėjo ir buvo pakrikštytas. Ar jūs kada nors pažinojote ką nors, kas sakė, jog įtikėjo, buvo pakrikštytas, bet jų gyvenime niekada niekas nepasikeitė? Ar jie pažino Šventąją Dvasią todėl, kad buvo greta tavęs, greta surinkimo, bet iš tiesų Jos niekada nebuvo juose?

Garbintojai
Jono 4 skyriuje Jėšua kalbasi su moterimi samariete, todėl leiskite man šiek tiek papasakoti apie samariečius, nes tai svarbu tam, kad galėtume suprasti, ką Viešpats jai kalbėjo. Po karaliaus Saliamono mirties, Izraelis buvo padalintas į dvi karalystes: Izraelį ir Judėją. Dvi pietinės giminės, vadinamos Judėja, buvo sudarytos iš Judo ir Benjamino bei kitų 10 giminių likučio, gyveno Jeruzalėje ir Judėjoje ir tęsė garbinimą pagal Mozės nurodymus.

Likusios 10 šiaurinių giminių, vadinamos Izraeliu, nebenorėjo eiti į Judėją ir garbinti Jeruzalėje, todėl įkūrė atskirą kunigystę savo sostinėje, Samarijos mieste. Po daugelio metų 10 šiaurinių giminių buvo pavergtos Asirijos ir daugybė žydų buvo perkelti į įvairias vietas po visą imperiją, tuo pačiu iš imperijos į Samariją buvo perkelti kitų tautų žmonės. Laikui bėgant likę žydai tuokėsi su tais atvykėliais ir iki Jėzaus laikmečio, mišrių santuokų kilmės žydai tapo nekenčiami grynakraujų žydų iš Jeruzalės ir Judėjos.

Moteriai prie šulinio Jėšua pasakė Jono 4:22: „Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas iš žydų“. Atkreipkite dėmesį - ji buvo garbintoja to, ką ji manė esant Dievu, tačiau ji nebuvo atgimusi. Ar jūs pažįstate žmonių, kurie garbina „patys nežinodami ką“? Jie yra dvasiniai, bet nėra atgimę iš naujo.


Apsvarstykite kitas pasaulio religijas, apimančias daugybę garbintojų; jie nežino, ką jie garbina, nes išgelbėjimas, kaip sakė Jėšua, ateina iš žydų. Jėšua neabejotinai nemanė, kad vien dėl to, jog žmonės garbina ir yra gerais žmonėmis, jie yra išgelbėti. Jie nežinojo, ką jie garbina, todėl Jis nebuvo juose.

Lidija
Apaštalų darbų 16:14 Paulius atvyksta į Filipus ir prisijungia prie keletos žydų kilmės moterų prie upės už miesto, kur jos meldėsi. Viena iš jų priėmė Jėzų. Tai pasakyta apie Lidiją: „Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius... ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta...“.

Lidija buvo žydė ir garbino Dievą. Parašyta, jog ji buvo maldinga moteris - tačiau ji nebuvo atgimusi iš aukšto, kol neišgirdo Pauliaus žodžių apie Jėšua ir į juos neatsiliepė. Ji nebuvo atgimusi iš aukšto, kol nesureagavo į žinią, kurią Paulius kalbėjo apie Jėšua. Taigi vien tai, kad asmuo meldžiasi ir garbina Izraelio Dievą nereiškia, kad yra atgimęs iš aukšto.

Mes turime paklausti, kodėl Biblijoje aiškiai parodyti žmonės, kurie yra dvasiniai, netgi garbina Izraelio Dievą, tačiau Šventoji Dvasia negyvena juose ir kodėl mūsų šiuolaikinė bažnytinė kultūra atsisako aiškiai mokyti šių dalykų?

Dalis priežasčių yra tame, kad bažnytinė kultūra sutelkusi savo dėmesį į tai, kaip padaryti žmogų atgimusiu, kai iš tikro Jėšua niekada nesakė to daryti! Jis sakė padaryti mokiniais. Koks tame skirtumas? Apie tai, kitame laiške. Iki tol, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą