Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Būti Dvasiniu arba būti krikščioniu. 5 dalis

John Fenn, 2014 m. spalio mėn. 4 d.,

Sveiki,
Kaip taip nutiko, kad bažnytinė kultūra sutelkė savo dėmesį į „atgimimą iš naujo“, užuot susitelkus į mokinystę?

Praeitą savaitę aš pareiškiau, kad Jėšua (Jėzus) niekada mums nesakė siekti, kad žmonės atgimtų iš naujo. Tai tiesa. Vieną naktį Jis turėjo privatų pokalbį su vyru, vardu Nikodemas, aprašytą Jono 3 skyriuje, kuriame Jėzus paaiškino, kas įvyksta, kai žmogus įtiki ketindamas tapti mokiniu, sutapatindamas tai su gimimu antrą kartą, bet jau iš Dievo Dvasios, o ne įprastu būdu. Tai tiesa.

Tai buvo vienas privatus pokalbis tarp Jėšua  ir 1 vyro, bet ne mokymas. Nėra nei vieno palyginimo skirto masėms apie gimusį iš naujo garstyčios grūdelį. Nėra jokio „Pamokslo apie įsakymą gimti iš naujo“. Tai buvo privatus pokalbis vėlai naktį tarp 2 žmonių ir niekada šitas pokalbis nebebuvo pakartotas ar išplėstas į pagrindinį mokymą arba įsakymą ir nėra matomas kitose evangelijose ar laiškuose.

Tačiau visa surinkimo (bažnyčios) kultūra buvo pastatyta ant pastangų siekti, kad žmonės atgimtų iš naujo, su tikslu „uždaryti reikalą“, kai kas nors „pasimeldžia išgelbėjimo malda“ su mumis. NETEISINGA! TO NĖRA BIBLIJOJE.


Ką iš tiesų sakė Jėšua?
„Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones… mokydami juos laikytis ir daryti visko, ką Aš tik esu jums įsakęs…“

Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje, kai Petras pamokslavo per Sekmines. Ar jis prašė visų nuleidus galvas ir užsimerkus sukalbėti maldą (kartu su kitais 120, kad nei vienas nesijaustų susigėdęs) tam, kad jie atgimtų iš naujo? Kai Petras nuėjo į Kornelijaus namus Apaštalų darbų 10 skyriuje papasakoti jiems apie Jėšua (Jėzų), ar jis prašė pakelti rankas visų tų, kurie norėjo melstis „išgelbėjimo malda“ tam, kad jie atgimtų iš naujo? Mes niekur nematome, kad apaštalai pamokslautų apie atgimimą iš naujo ir vestų žmones į draugišką nei vieno negėdinančią „išgelbėjimo maldą“. Išgelbėjimo malda yra viena iš tų žmogaus sukurtų doktrinų, kurios žmonių manymu yra Biblijoje, tačiau jos ten nėra.

Jūs nematote šito Biblijoje todėl, kad apaštalai pakluso Jėzui. Jėšua sakė: „...mokydami juos laikytis ir daryti visko, ką tik esu jums įsakęs“ - pagal tuometinę hebrajų kultūrą tai automatiškai reiškia, kad mokinystės procesas yra pagrįstas santykiais. Kitaip sakant, jie negali stebėti ir daryti visko, ką Jėšua  yra man įsakęs, jeigu jie nematys manęs darant visko, ką Jis yra man įsakęs!

TAI yra Didysis Pavedimas - leisti matyti kitiems Kristų mumyse, kad jie galėtų mokytis iš mūsų. Paulius sakė sekti juo, kaip jis sekė Kristumi. Kai žmonės sutrinka dėl šito pareiškimo, tai parodo, kad jie nesupranta Jėzaus karalystės kultūros. Paulius tik pacitavo kitais žodžiais Didįjį Paliepimą - stebėti ir daryti tai, ką aš stebiu ir darau (1 Korintiečiams 4:16, Efeziečiams 5:1, Filipiečiams 3:17 ir t.t.).

Rytų kultūra - Izraelio kultūra
Izraelio kultūra yra rytų kultūra. Dėl to yra sakoma, kad Izraelis yra Vidurio Rytuose. Kinija ir Japonija yra vadinamos Tolimaisiais Rytais, bet ir Izraelis yra Rytuose, jo kultūra rytietiška. Dėl to mes matome tokius papročius kaip nusilenkimą visu kūnu, pradedant Abraomu iki pat evangelijų. Kai kuriais atvejais žmonės sutikdami Jėšua (Jėzų) nusilenkdavo Jam krisdami ant žemės – tą patį mes matome ir Rytų karalių dvaro etikete. Senovės Kinijos menas vaizduoja vadovus, sėdinčius kėdėje, kurią ant strypų neša tarnai ant pečių, ir mes matome Sandoros skrynią nešamą ant strypų, padėtų ant kunigų pečių Senajame Testamente. Izraelis yra rytietiškas.

Kitas Rytų gyventojams būdingas bruožas – pagarba tėvams bei vyresniesiems, ši tradicija akivaizdžiai matoma tiek namuose ir šeimose, tiek kituose santykiuose per kartų kartas. Iš vyresniųjų tikimasi, jog jie mokys jaunesnius, o valgyti kito namuose yra aukščiausia draugystės išraiška.

Gnosticizmo pasikartojimas, netikrų brolių atsiradimas
Tačiau graikų kultūra nėra pagrįsta santykiais. Ji pagrįsta idėjomis, koncepcijomis, proto sugebėjimais.

Apaštalų darbų knygos 17 skyriuje, kai Paulius buvo Atėnuose, Graikijoje, jis skelbė Jėzų taip pat, kaip jis tai darė visur kitur, bet šįkart žmonės juokėsi iš jo, kai jis pasakė, kad Jėšua (Jėzus) buvo prikeltas iš numirusių, tuo tarpu kiti prašė jo ateiti kitą dieną ir pasidalinti daugiau apie jo idėjas ir koncepcijas.

Jie neketino įtikėti į Jėzų, jie tik norėjo išgirsti naujų idėjų, naujų mokymų, kurie pripildytų jų smalsias ausis ir užrašus šio naujo mokytojo apreiškimais. To pasekoje mes nerandame stiprios tikinčiųjų grupės Atėnuose. Nėra laiško atėniečiams. Jie tik norėjo išgirsti idėjas.

Šiek tiek istorijos
Kai vėlyvaisiais 200 –taisiais ir ankstyvaisiais 300-aisias m. po Kristaus surinkimas (bažnyčia) tapo labiau pagoniškos/graikiškos kultūros ir mažiau žydiškos/rytietiškos kultūros, tai tapo labiau intelektualu ir mažiau pagrįsta santykiais. Surinkimas rinkdavosi namuose pirmuosius 300 metų ne dėl persekiojimų, kaip kai kurie mano, bet todėl, kad pirmasis surinkimas namuose buvo Adomas, Ieva ir Viešpats, nes ten, kur 2 ar daugiau susirinkę, Jis yra jų tarpe. Jis sukūrė namus ir šeimą. Ankstyvosios sinagogos buvo susirinkimai namuose kartu su keliomis šeimomis. Taigi, per Sekmines jie tiesiog tęsė tai, ką jie ir darė – rinkosi namuose. Dievas niekada nepaliko namų ir šeimos, kaip Savo pasirinkto ir pirminio būdo lieti Savo apreiškimus ir Dievo pažinimą į žemę.

Apie 300-400 m. po Kristaus krikščionybė buvo legalizuota ir krikščionys buvo sušaukti iš namų susirinkimų į buvusias pagonių šventyklas, šalia vis dar veikiančių šventyklų, kurios buvo auditorinio stiliaus ir turėjo podiumą. Tose struktūrose vienas kunigas būdavo atsakingas už vadovavimą žmonėms. Tokiu būdu pirmą kartą istorijoje pastoriaus pozicija buvo iškelta virš kitų ir tapo vieninteliu Dievo balsu kiekvieną savaitę.

Užuot savo pobūdžiu būti dalyvaujančia, kaip namų surinkimų atveju, auditorijai tereikia 1 kalbančio žmogaus, kuris dalintųsi idėjomis ir koncepcijomis su susirinkusia minia. Idėjos iš sakyklos nereikalauja santykių nei su vienu, nes jos yra tik principai, koncepcijos, mintys, kaip spręsti vieną ar kitą problemą. Yra daromi užrašai, pildomi žurnalai, bet tai tik „nauji apreiškimai“, o ne tai, kas buvo išgyventa per santykius su kitais.

Tai yra ta vieta, kur gimimas iš naujo tapo atskirtas nuo buvimo mokiniu. Iki tol buvimas mokiniu reiškė, kad esi atgimęs iš naujo. Bet kai graikiška mąstysena ėmė dalintis idėjomis ir koncepcijomis iš sakyklos, užuot namie ir šeimoj matant pavyzdžius kaip gyventi ir vaikščioti su Dievu, atgimimo iš naujo koncepcija iškilo kaip atskira doktrina ir tapo atskirta nuo mokinystės proceso.

Pirma yra santykiai su Viešpačiu, ir visa kita teka iš to
Kai evangelija buvo paversta į idėjas ir koncepcijas, užuot idėjas ir koncepcijas įterpus į mokinystės procesą, apimantį santykius tarp kelių kartų, mes gavome anemišką Kristaus kūną, kuris pripratęs būti maitinamas idėjomis šaukštu, bet su menkomis praktinėmis žiniomis apie tai, kaip vaikščioti su Dievu tose koncepcijose. Žmonės, kurie yra alkani Dievo suvokia, kad yra išalkę kažko daugiau, bet nežino kodėl. Jų galvos yra pripildytos koncepcijų apie Dievą, bet kodėl jie nėra laimingi? Ir kodėl jie jaučiasi tokiais tučiais?

Šiandien daugelis Kristaus kūne atranda, kad jie yra alkani Dievo, nors ir lankosi surinkime. Jie pavargo būti maitinami principais ir koncepcijomis, kuriuos jie yra girdėję daug kartų; jie ieško santykių ir tikros „mėsos“ savo tikėjime.

„Mokyki juos laikytis visko ir daryti, ką tik Aš įsakiau“ – tam reikia, kad jūs matytumėte manyje tai, ką Jis įsakė man. Didžiojo Paliepimo esmė yra vaikščioti su Dievu santykiuose, kurie plaukia iš individo namuose į išorėje natūraliai egzistuojančias santykių sferas – šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai – kurios matomos evangelijose ir Naujojo Testamento laiškuose.

Kitą savaitę aš pranašiškai pasidalinsiu kai kuriais dalykais, kuriuos Viešpats pasakė man šias metais apie tai, ką Jis daro Kristaus kūne, ir ką mes matysime ateinančiais metais, ir tai sujungs pastarąsias serijas. Iki tada, būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą