Būti Dvasiniu arba būti krikščioniu. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. rugsėjo mėn. 6 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Barbaros ir mano elgesys su muilo gabaliukais labai skiriasi. Barbara naudoja muilą tol, kol jis tampa monetos dydžio. Dažnai keli tų muiliukų likučiai susirenka apie kriaukles ir dušuose, kaip prie vandens atsigerti susirinkusi gyvulių banda. Vienas gali būti kvepiantis muilo gabalėlis, kitas su kremu, arba visai be jokio kvapo. Bet jie visi numuilinti iki monetos dydžio, susirinkę kartu prie kranų, tarsi lauktų malonės, kad kažkas pasigailės jų ir pabaigs jų gyvenimą įmesdamas juos į šiukšlių dėžę.

Tas asmuo būnu aš. Kai muilo gabaliukas tampa pakankamai mažas, aš išmetu jį, arba jis pats subyra į dalis, tada aš nutraukiu vonios užuolaidą ir atbula ranka ilgu lanko metimu nusviedžiu jį į atliekų krepšelį šalia tualeto. Gero skrydžio, mažasis muilo gabalėli, tu esi istorija, tu viską jau atidavei, ir dabar tu esi pabaigtas!

Muilo krikščionys, kaip jie kvepia?

Prieš kažkiek tai metų, buvo lengva pažinti, kas yra krikščionis, o kas ne. Grįžkime į charizmatinio atsinaujinimo dienas 1960-aisiais ir 70-aisiais metais. Krikščionys buvo tie, kurie lankydavo namų maldos susirinkimus, Biblijos studijas, būdavo sujaudinti, kad į miestą pravesti išgydymo tarnavimų atvyksta Čarlzas ir Francis Hanteriai (Charles & Francis Hunter), lankydavo krikščioniškus knygynus, klausydavo naujojo krikščioniško „roko“, arba jaunų moterų dainavimo, tokių kaip „Honeytree“ ir „Evie“.

Jei tu tų dalykų nedarydavai, mes buvome 90% tikri, kad nesi atgimęs. Jei tu klausdavai, ar gitara surinkimo tarnavime gerai, tu tikriausiai nebuvai atgimęs. Jeigu tau reikėjo paklausti: „Kas yra autoarfa?“, tu taip pat tikriausiai nebuvai atgimęs. Tu tikai nebuvai charizmatas. Bet ir kitais atvejais, buvo lengva nustatyti situaciją.

1980-aisiais - 90-aisiais metais skyrimo ribos nusitrynė lygiai taip, kaip mažus muilo gabaliukus sulipinus kartu, kad suformuotum didesnį gabalėlį, bet tada tu nesi tikras, kokio kvapo ir kokios rūšies muilą tu dabar turi. Žmonės klausdavo, ar tu esi charizmatas, ir jei charizmatas, ar esi iš Tikėjimo Žodžio, ar iš sekminininkų? Vėliau tu galėjai pamatyti daugiau muilo gabaliukų, tokių kaip pranašiški, apaštališki, asmeninė pranašystė, TACF, Brownsville arba Lakeland krikščionys, arba galbūt „užtarėjai“, arba „pranašiško garbinimo“ kvapo krikščionys.

Bet šiandien, kaip daugelis įvairių rūšių muilo gabaliukų, mes turime „visokių kvapų krikščionių“, visokio aromato, ir išvaizdos. Kai kurie save pristato kaip visiškai naujus: „pažiūrėk į mane“ muilo gabaliukus, o kai kurie yra maži, kaip moneta, aš esu _________ krikščionis.“ (Užpildyk pats: seksualinė orientacija, politinės pažiūros, alternatyvi kultūra, ir kitokios tapatybės).

Bet kas nutiko su sąvoka: „aš esu krikščionis“ be jokių pasikeitimų, tiesiog pasakyti mums koks krikščionis tu esi? Kartais aš tiesiog noriu nusviesti juos į šoną kaip monetos dydžio muilo gabalėlį ir pasakyti: „arba auk Kristuje ir liaukis daryti nuodėmes, arba nustok vadinti save krikščionimi!”

Kodėl Naujojo Testamento tikintysis taip skiriasi nuo šiandieninio tikinčiojo?

Naujojo Testamento parašymo dienomis, Jėšua (Jėzaus) mokiniai, ne tik tikintys Jėzumi (žinoma, kad yra aiškus skirtumas tarp jų), susitikdavo namuose, kaip daug krikščionių daro ir šiandien, visame pasaulyje jie susitinka šeimose, su draugais, kaimynais, bendradarbiais ir dažnai su draugiškais neatgimusiais žmonėmis, kurie yra jiems „ramybės asmenys“.

Evangelijos buvo ką tik parašytos, ir dar daug tiesioginių įvykių liudininkų buvo gyvi ir pasakodavo namuose jaudinančias istorijas apie Jėšua. Pauliaus ir Petro gyvenimo pabaigoje, Petras namų surinkimams Pauliaus laiškus skirtus pavadino raštu. Jis sako baigdamas savo paskutinį laišką:

„Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums parašė ir mūsų mylimas brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus raštus…“ (2 Petro 3:15-16)

Jie buvo susižavėję nauju gimimu ir norėjo sužinoti daugiau apie naują gyvenimą. Juos sužavėjo ir pripildė nuostabus faktas, kad Dievas per Sekmines išėjo iš šventyklos ir persikėlė į žmogų. Dievas gyvena žmoguje, kas galėjo pagalvoti!

Tos dienos kultūra

Viso buvo 10 Romos Cezarių, kurie persekiojo krikščionis. Tie Cezariai norėjo būti laikomi dievais, jie vertė Jėšua mokinius daryti gyvenimą ar mirtį lemiantį sprendimą: pripažinti Kristų ir mirti, arba atmesti Kristų ir gyventi.

Be to, buvo bendra praktika patvirtinti verslo kontraktus atnešant auką dievui šventykloje, ir tada atlikti lytinį aktą su šventyklos prostitute, kad visas reikalas būtų „užantspauduotas“.

Tiatyrai buvo žymiausias miestas turintis tokią praktiką, nes gildijos, antikinis profsąjungų atitikmuo, kontroliavo visą prekybą mieste. Tai gali būti lemiamas faktorius, kodėl Lidija iš Tiatyrų perkėlė savo rūbų medžiagų verslą į Filipus. Tomis dienomis dažymas purpuru ir Tiatyarų rūbai buvo aukščiausios kokybės ir patys madingiausi (Apd 16:14-40)

Tiatyrų surinkime, moteris, kurią Viešpats pavadino „Jezabele“, Apr 2:20 sakė žmonėms kaip pranašišką žodį, kad jūs galite būti krikščionimis ir atlikti sekso ritualus šventykloje bei aukoti dievams, nes Dievas nori, kad jūs galėtumėte užsidirbti pragyvenimui... (Aš turiu seriją apie realią Jezabelės dvasią, jei jus tai domina, bet tai duos jums gerą kryptį – tai nėra moteris, kuri sukelia problemas pastoriams.)

Krikščionys buvo sunkioje situacijoje. Kaip jie gali užsidirbti pragyvenimui kitaip kaip tik dirbdami patį mažiausiai apmokamą darbą, nes sudaryti verslo kontraktus arba užtikrinti pirkimą, tarkim odos, vario, arba netgi purpuro medžiagos savo rūbų parduotuvei, savininkas turėjo aukoti auką dievui ir atlikti sekso aktą su šventyklos prostitute.

Ateina gnosticizmas

Kažkur Petro ir Pauliaus gyvenimo pabaigoje maždaug apie 66 metus po Kristaus mirties, bet maždaug 40 metų prieš Jono mirtį, paplito tikėjimas vadinamas gnosticizmu (graikiškai „išmokytas“), tikriausiai tai dalinai dėl kultūrinio spaudimo būti visuomenės ir verslo dalimi, kaip Tiatyruose. Krikščionys norėjo būti kaip pasaulis, bet išlikti krikščionimis. Jie nenorėjo mirti dėl savo tikėjimo, jei jiems reikėtų. Jezabelė pasakė, kad būti krikščioniu ir būti dalimi kultūros yra gerai, kad žmonės gali „pažinti“ Dievą prote, bet jiems nereikia atsiskirti nuo kultūros.

Gnosticizmo esmė yra tai, kad kūnas yra iš žemės ir grįš į dulkes, todėl jis iš esmės blogas ir nuodėmingas. Bet dvasia yra atgimusi iš naujo, su Kristumi, taigi dvasia šventa ir eina į dangų. Todėl, kad kūnas yra iš žemės, jūs galite gyventi kaip norite, nes jūsų viduje yra tas, kuris tiki Jėzumi ir jis eis į dangų. Per laiką ši tikėjimo sistema reiškė, kad žmonės gali būti „tikinčiaisiais“ Jėzumi nebūdami Jo mokiniais, ir netgi nepažinti Jo savo širdyje.

Pažįsta Šventąją Dvasią, bet nėra atgimę iš naujo

Ir štai kodėl šiandien yra tiek daug „muilo kvapo krikščionių“. Jie pažįsta Dievą savo prote, jie yra gnostikai, sutinka, kad Jėšua yra Dievas, bet gyvena pasaulyje. Jei jie tikrai pažįsta Jį, argi jie neturėtų palikti nuodėmę ir progresuoti link šventumo? Turėkite omenyje tai:

Jono 14:17 Jėšua sakė mokiniams apie Šventąją Dvasią: „Jūs pažinsite Ją, nes Ji gyvena su jumis. Bet Ji bus jumyse.“ Mokiniai pažinojo Šventąją Dvasią, nes jie buvo su Jėšua, matė Jį darant nuostabius stebuklus, ir netgi gydant žmones ir išvarinėjant demonus Šventąja Dvasia. Taigi jie pažinojo Ją.

Prisiminkite, tie mokiniai dar nebuvo atgimę – nors jie pažinojo Šventąją Dvasią. Mūsų dienomis, daug žmonių laikosi prie surinkimo, išeina melstis į priekį susirinkimų metu ir t.t. Kai kurie pažįsta Jį dėl to, kad turi giminaitį tuose pačiuose namuose, kuris yra mokinys, arba augdami jie daug laiko praleido Dvasia pripildytame surinkime. Bet jie neturi Jo savyje. O būtent tai daro asmenį krikščioniu.

Kitą savaitę – daugiau apie „krikščionis“ kurie sako, kad jie yra tikintys Jėzumi, bet nuodėmiauja. Pasilikite su mumis! Laiminu,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu