Baimė ir neprotingi sprendimai. 4 dalis (Šeima ir pinigai 2)

John Fenn, 2014 m. rugpjūčio mėn. 30 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Kai Krisas, prarado norą gyventi, būdamas globos namuose, kurie buvo 2 valandos kelio nuo mūsų, mes žinojome, kad turime persikelti arčiau prie jo, kad galėtume aplankyti jį kiekvieną savaitę, užuot aplankius kartą per mėnesį, ką mes tada galėjome padaryti. Jeigu jis matytų mus kiekvieną savaitę, mes žinojome, kad tai jį vėl grąžintų į gyvenimą, o mamos pagamintas maistas padėtų priaugti tuos 35 svarus, kuriuos jis prarado, kai nenorėjo gyventi.

1 pamoka – Aplinkybės reikalauja veikti

Baimė vertė galvoti, kad jis gali mirti 2 valandos kelio nuo mūsų namų. Ar mes pasiimsime jį į namus mirti? Jie norėjo perkelti jį į slaugos namus. Kaip mes galėsime kažką nuveikti tarnavime ir prižiūrėti jį, nes abiem darbams reikia skirti pilną darbo dieną. Tikėjimas neignoruoja faktų, jis suvokia, kad tikėjimas gali pakeisti faktus. Bet jis vis tiek skaitosi su faktais. Abraomas ir Sara žinojo, kokie jie natūraliai seni, bet turėdami apreiškimą iš Viešpaties, jie žinojo, kad faktai pasikeis. Mes turime pripažinti faktus: Krisas prarado norą gyventi ir merdėjo. Mes turėjome veikti ir veikti nedelsiant.

2 pamoka – Mes turėjome prasibrauti pro baimę

Mes žinojome, kad prieš eidami pas Tėvą, turime padaryti savo dalį –apsvarstyti situaciją. Metų metais aš įgijau patyrimo sekti Filipiečiams 4:6 instrukcijomis, pirmiausia, niekuo nesirūpinti, TADA pateikti savo prašymus Dievui su dėkojimu, o TADA ateis ramybė ir saugos tavo protą ir širdį. Aš dažnai kovojau apsvarstydamas dalykus, galynėjausi su baime, rūpesčiu, emocijomis savo prote ir kai nurimdavau, TADA aš pateikdavau savo prašymą maldoje. Tai gali užtrukti sekundę ar 2 mėnesius, kol pradedu melstis.

Bet mes turim įveikti rūpestį, baimę, nerimą – ką daryti? Mes buvome 50 metų amžiaus, nenorėjome nuomotis, mums reikėjo įsigyti nuosavybę. Mes turėjome atidėję pinigų namui, bet tai buvo 2008 metų vasara, kai ekonomika ir akcijų kainos krito, kartu bankrutavo daugybė bankų, tokių kaip AIG, GM, Chrysler ir Wall Street kompanijomis, ir paskolą per mėnesį laiko buvo neįmanoma gauti, o tiek laiko mes tik turėjome veikti. Visi brokeriai atsakydavo, kad nesudarinėja jokių sutarčių, nes bankrutuoja.

3 pamoka – Padarę savo dalį, apsvarstę visas galimybes, TADA mes meldėmės

Gerai, Tėve, mes pasakėme... mes negalime imti paskolos, tai reiškia, kad pardavėjas turi pasirašyti sutartį. Miestas, kuriame buvo Kriso globos namai buvo neturtingas, neišmintinga buvo pirkti namą tenai, nes vėliau būtų neįmanoma jo parduoti. Namas tarp Tulsos ir jo globos namų būtų gerai, bet mes nenorime miesto arba turėti namo sujungto su kitais namais kaimynystėje. Tai turi būti kaime, tinkamas gyventi neįgaliam, privati nuosavybė, 30 minučių kelio nuo Kriso globos namų.

4 pamoka – Prašyk Tėvo, kad apreikštų Savo valią

Kai padarėme šituos natūralius sprendimus ir įveikėme baimę, mes galėjome melstis konkrečių dalykų. Nedelsiant maldoje aš pamačiau šiaurinės Oklahomos žemėlapį, su Grand Lake žemėlapiu, ir apibrėžtu ovalu vakariniame krante, šiaurinėje ežero dalyje. Tada vaizdas sumažėjo ir aš pamačiau baltą namą apsuptą medžių, kėdę su ratukais terasoje prieš paradines duris, švelnų nuolydį į kiemą, ir tada vaizdas dar labiau susifokusavo, ir aš pamačiau kampinį kambarį, kuris buvo skirtas Barbarai ir neįgaliam pritaikytą vonią. Tada vaizdas dingo.

4a pamoka – Baimės akivaizdoje daryk toliau tai, kas yra natūraliai teisinga

Aš pasakiau Barbarai apie tai, ir pasakiau jai, kad ketinu važinėti po rajoną porą dienų viską tyrinėdamas IŠKYRUS tai, ką Tėvas man parodė. Aš važinėjau aplink Grand Lake 45 minutes atstumu nuo Kriso, susitelkdamas į 30 minučių kelią nuo jo spindulį... Aš mačiau parduodamus arba labai brangius namus su nekilnojamu turtu arba savininkų parduodamas lūšnas, bet ir tokių buvo mažai ir jie buvo toli. Visi kainavo daugiau kaip 200.000$, ir tai buvo virš mūsų 500$ per mėnesį biudžeto.

5 pamoka – elkis pagal apreiškimą – tas veiksmas, tikėjimas, yra tavo širdies atsakas

Trečią dieną aš pasakiau jai, kad pašalinau viską, kas natūraliai trukdė mano ramybei prote, ir žinojau, kad padariau natūraliai viską, ką galėjau. Aš tikslingai nuvykau į tą sritį, kurios vengiau – vietą, kurią Tėvas parodė man regėjime. Ten aš sekiau GPS linija iki mažos namų gyvenvietės ir savo statybos namų, ir tiesiog jų gale buvo namas, kurį aš mačiau regėjime, su lentele priekiniame kieme: „parduoda savininkas“.

Aš nedelsiant paskambinau, palikau žinutę. Taip atsitiko, kad savininkas užkabino skelbimą kieme ir savaitei išvyko iš valstijos. Kai tučtuojau negavau atsakymo, protas ėmė nerimauti. Kai mes užmezgėme kontaktą, jie atmetė mūsų pasiūlymą. Aš paskiau Barbarai, kad aš žinau, ką aš mačiau, aš pažįstu Tėvo balsą, ir vis dar tebeturėjau ramybę, nors mūsų pasiūlymas ir kaina, kurią mums pasakė Tėvas, buvo atmesta.

6 pamoka – Pasilik su apreiškimu, mąstyk, apie jį ir daryk, ką paprastai darai

Ar galite įsivaizduoti, kiek buvo progų bijoti? Kai mes staiga vieną dieną suvokėme, kad Krisas prarado norą gyventi, ir kad aš arba mes abu turime du kartus per savaitę jį aplankyti, kad jis atsigautų, pamaitinti, išvesti, ir tai padėtų jam laikinai atgauti viltį. Globos namai laikinai atidėjo savo planus jį išsiųsti. Bet dabar, tas mūsų pasiūlymas buvo atmestas, o aš buvau tikras, kad girdėjau iš Tėvo, ką mes turėjome daryti? Aš pasakiau Barbarai, kad mes lauksime ir leisime Tėvui sutvarkyti situaciją, nes tai buvo jau ne mūsų reikalas, kai Jis parodė man tą viziją.

Kai mes keitėme lėktuvus Dalase, pardavėjai, baptistų pastoriai, pakeitė savo planus, jausdamiesi įkvėpti Viešpaties priimti mūsų pasiūlymą, nors jiems siūlė dešimtis tūkstančių daugiau, bet jie norėjo būti paklusniais ir taip pat norėjo parduoti namą kam nors, kas yra tarnavime.

7 pamoka – Dievas parodo pabaigtą, subrendusį atsakymą/darbą

Mes čia jau gyvename 6 metus, ir tik dabar namas panašėja į tai, ką aš mačiau regėjime. Aš tik dabar turėjau terasą skirtą kėdei su ratukais prie priešakinių durų; pardavėjo mama sėdėdavo tokioje kėdėje, todėl jai ir buvo įrengta terasa. Bet tik dabar kai pristatome Krisui neįgaliam pritaikytą vonią ir miegamąjį, Barbara taip pat gaus kampinį kambarį savo raštinei, ir tai bus, jeigu bus būtina nugriauti pietinę sieną. Taip sukursime vietos kitam kambariui, prijungtam prie Kriso kambario.

Kai Viešpats pasirodė Sauliui iš Tarso pakeliui į Damaską, Viešpats pasakė Pauliui (per Ananiją *), kad jis liudys Viešpatį karaliams – tai neįvyko dešimtmečiais, nes Viešpats paprastai parodo mums, kas gali įvykti, subrendusį ir užbaigtą darbą. Štai kodėl aš pamačiau mūsų namą pilnai užbaigtą – aš niekada negalvojau apie tai, kol netapo aišku, kad mes turime padaryti pakeitimus dėl jo priežiūros, tada Barbara priminė man tą regėjimą- ir mes buvome sužavėti. (* Apd 9:10-17)

Bus tau pagal tavo tikėjimą

Barbara ir aš galėjome pasišalinti iš situacijos, nes Krisas merdėjo. Kai globos namų administratorius man pasakė, kad jie turi išsiųsti Krisą į slaugos namus mirti, mes galėjome pasakyti: „taip“. Mes galėjome gedėti dėl sūnaus netekties, stebėdami kaip jis miršta, ir klausdami Viešpaties: „Kodėl?“. Mes galėjome taip padaryti, nes natūraliai nebuvo sprendimo.

Mes galėjome pasakyti, kad nepertvarkysime viso mūsų gyvenimo ir surinkimo kūno bei lyderių Tulsoje dėl mūsų sūnaus, ir leisime jam išeiti. Bet užuot taip padarę, mes ieškojome išeities pas Tėvą, ir maldavome administratoriaus laiko, tikindami, kad vienas arba abu iš mūsų atvyksime mažiausiai 2 kartus per savaitę, kad būtų atstatyta jo viltis, ir jeigu jie nematys pasikeitimo Kriso elgesyje per 2 savaites tada mes turėsime sutikti.

1 Karalių 17:9 bado metu, Viešpats pasakė Elijui eiti pas moterį Sareptą: „Aš įsakiau našlei tave aprūpinti“. Elijas žinojo, kad atpalaiduotas dangaus aprūpinimas, bet našlė pasirinko baimę, nes kai Elijas atėjo pas ją, ji pasakė jam, kad ji ruošia paskutinį maistą ir tada jie mirs. Bet ji persigalvojo, paliko savo baimę ir beviltiškumą, pasirinko tikėti Eliju, ir dėl to jos miltai nei aliejus nesibaigė ir nuolatos pasidaugindavo.

Mes negalime kaltinti jos, ji žiūrėjo į natūralų pasaulį; badas; maisto liko tik vienam kartui, ir jau tada arti mirtis. Bet kai ji tik atmetė baimę ir pradėjo galvoti „ne taip kaip visi“, kai ji pradėjo galvoti apie dangaus aprūpinimą, kurį atstovavo Elijas, ji pamatė stebuklą nepaisant aplinkybių, kurios prislėgė visą tautą. Aprūpinimas buvo tenai, JEIGU ji atmestų baimę, jeigu ji pažvelgtų į dangų ieškodama išeities, kurios ji niekada nesitikėjo.

Aš viliuosi, kad skaitydami mano istoriją ir šią seriją, jūs pamatysite daug galimybių, nes dangaus aprūpinimas yra mūsų gyvenime, ir tiems , kuriuos mes mylime ir rūpinamės. Nors tai gali reikšti didelius sunkumus ir pasikeitimą, netgi gyvenime tų, kuriuos mylite, bet - tai jūsų aprūpinimas. Baimė pateikia vieną istoriją, ir ji gali būti pagal tą baimę ar aplinkybes. Bet tiems, kurie nori atmesti baimę – aš turiu galvoje, tikrai atmesti, skiriant laiką susidoroti, kol jūs gausite apreiškimą iš dangaus, ir NENEŠITE jos savo maldose iki „Amen“ – tiems yra antgamtinis aprūpinimas ir augimas, kaip asmeniui, ir asmeniui Kristuje.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu