Sveiki,
Praeitą
savaitę aš dalinausi apie tai, kaip baimė visų pirma verčia bėgti nuo nepatogios
darbo situacijos, užuot ieškojus Viešpaties ir leidus Jam mus keisti.
Apibendrindamas dešimtmečius savo tarnavimo patirties, aš pateikiau pavyzdžių,
kurie tinka visiems, tačiau nėra taikomi nė vienam asmeniškai. Tai pratęsiu ir
šią savaitę.
Privatumo ratas
plečiasi
Kai
Viešpats dirba su žmogum dėl tam tikros problemos, visų pirma Jis daro tai
asmeniškai t.y. pirmiausia Viešpats bando atkreipti žmogaus dėmesį į nuodėmę giliai
širdyje neįveldamas kitų žmonių. Tai gali trukti trumpą laiką arba metų metus
ar net dešimtmečius, kol Viešpats laukia kada žmogus susitvarkys su nuodėme ir
daugiau prie jos nebesugrįš.
Tik
po to, kai baigiasi visos pastangos, susitvarkyti su tuo žmogumi asmeniškai,
Viešpats leidžia apie nuodėmę sužinoti vienam iš jo artimųjų. Tai gali būti
sutuoktinis ar draugas. Panagrinėkime vieną pavyzdį iš sutuoktinių gyvenimo.
Įsivaizduokime,
kad sutuoktinis sužino apie nuodėmę. Viešpaties ketinimas toks, kad sužinojęs asmuo
nusižemintų prieš savo sutuoktinį ir padėtų jam susitvarkyti su tuo, nes
dažniausiai abiejų problemos santuokoje galėjo ir iššaukti tą nuodėmę. Čia mes
sutinkame Šventąją Dvasią. Būtent čia Ji tarpininkauja, kai vyras ir žmona
kovoja su nuodėme neviešindami jos.
Netgi
jeigu nuodėmė yra į santuoką atsinešto bagažo dalis, Viešpats atskleidžia ją
sutuoktiniui tam, kad šis prisidėtų prie išgydymo ir panašėjimo į Kristų, o
visa tai sujungtų sutuoktinius dar tvirtesniu ryšiu.
Tuo
pačiu būdu Viešpats veikia ir dviejų artimų draugų tarpe pamažu praplėsdamas
privatumo ratą, tam kad asmuo galėtų saugiai tvarkytis su problema žinodamas,
kad ji yra patikėta geram draugui.
Jūs greičiausiai nė
nesusimąstėte apie šį skyrių tokiame kontekste
Jau
minėtas procesas atsiskleidžia Mato 18:15-20. Pagrindinė mintis pradedama vystyti
11 eilutėje kur pasakojama apie pasiklydusią avį. Toliau mintis tęsiama ir Jėzaus
moko apie tai, kaip padėti asmeniui, kuris nusižengia (15 eilutė). Pasiklydusi
avis žino savo nuodėmę, taigi šiuo atveju Viešpats tvarkosi su ja asmeniškai.
Tada Jėzus atskleidžia kitam asmeniui, kuris sužinojęs apie nuodėmę eina pas
nusidėjėlį bandydamas padėti jam viską išspręsti. Jeigu gero norintis draugas
yra atstumiamas, tada sekantys du ar trys asmenys, taipogi sužinoję apie jo
nuodėmę, eina pas jį, jeigu likę trys yra atmetami, tada jie pasako lyderiams.
Asmeniui
atmetus lyderio (-ių) pagalbą, Jėzus liepė jį mylėti taip, kaip mylime
neišgelbėtą žmogų – ne atstumti ir išvaryti kaip, kad klaidingai moko daugelis
pastorių, bet mylėti kaip liepė Jėzus, tokia pat meile, kuri rodoma
nusidėjėliui. (Mato 5:43-45; 18:17)
Toliau,
tie du ar trys asmenys besirūpinantys savo draugu susitinka melstis turėdami
vieną tikslą, kad jų draugas/ė, kuris/i yra kaip ta pasiklydusi avis susitaikytų
su Viešpačiu. Šiuo metu Dievas yra jų tarpe ir girdi jų maldas bei kryptingai
veikia, kad įvyktu atgaila, išgydymas ir atstatymas. (Jei ši tema jus domina,
aš turiu porą įrašų apie atleidimą, klausydami jų galėsite sužinoti plačiau. „Kalno
pamokslas 2“ taip pat nagrinėja šią temą.)
Grįžtame
prie žmogaus širdies ir Viešpaties
Visų
pirma viskas vyksta asmeniškai tarp to žmogaus ir Viešpaties. Jeigu jis atsisako
susitvarkyti su nuodėme, Viešpats leidžia sutuoktiniui arba artimam draugui
sužinoti apie paslaptį. Jeigu jis vis tiek nenori su tuo susitvarkyti, Viešpats
išplečia ratą ir įtraukia trečią asmenį, pastorių ar patarėją. Dievas šioje
situacijoje ketina suteikti pagalbą pasinaudodamas trečiuoju asmeniu, kuris yra
gerbiamas ir niekam neatskleis problemos, bet padės iš jos išsilaisvinti ir
išgyti.
Jeigu
asmuo vis dar nenori susitvarkyti su problema, tada toks atsisakymas, turi
būti paviešintas Viešpaties. Rašte mes matome tokius karalių Dovydo ir
Sauliaus bei Ananijo ir Safyros atvejus, taip pat atvejį su vyru kuris turėjo
lytinius santykius su savo pamote iš 1 Korintiečiams 5 skyriaus.
Dabartiniais
laikais išviešinti žymių tarnautojų nuopuoliai
atsiduria straipsnių antraštėse, ir kiekvienu atveju Viešpats ragina susidoroti
su nuodėme tuo pačiu būdu – asmeniškai, tada –atskleisdamas sutuoktiniui, tada žmonėms
tarnaujantiems kartu ir, galų gale, viešumai, kuri (tikėtina) priverčia juos
susitvarkyti su savo problemomis.
Mūsų
Dangiškasis Tėvas yra daug didesnis nei dauguma krikščionių įpratę manyti, nes
Jis taip pat sistematiškai dirba su išgelbėtais ir neišgelbėtais, norėdamas
gero ir tikėdamasis suteikti jiems pilnatvę. Pavyzdžiui, sutuoktiniai
gyvenantys kitoje gatvės pusėje turėjo nutraukti santuoką po to, kai į viešuma
iškilo žmonos romanas su jos viršininku. Šios skyrybos tėra tik moters metų
metus slėptų įgeidžių pasekmė. Jos atsisakymas su tuo susitvarkyti su Dievo
pagalba ar be jos baigėsi iširusia santuoka.
Kita
galbūt jūsų pažįstama pora kenčia nuo sutuoktinio priklausomybės lošimams, kuri
privedė prie to, kad šeima baigia prarasti namą. Panašių pavyzdžių yra daug ir
visose šiose gyvenimo situacijose Viešpats pirmiausia siekia, kad žmogus
susitvarkytų su problema asmeniškai, jei ne, tada su sutuoktiniu, jei dar ne,
tada su trečiąja puse, o jei ir tada ne, tuomet viešai...
Jis pasisakė, ji pasisakė,
o kažkas bijo pasakyti
Tarkime,
vienas sutuoktinis randa pornografinio turinio kito sutuoktinio kompiuteryje. Iki
šio momento Viešpats dirbo pornografijos stebėtojo širdyje kviesdamas jį
liautis stebėjus netinkamus vaizdus, bet jis neklausė Viešpaties ir tęsė tokius
veiksmus. Buvusi geismo problema buvo atsinešta į santuoką, tačiau skirtumas
yra tas, kad dabar Viešpats davė sutuoktinį į pornografija užsiimančio žmogaus
gyvenimą, kad jis/ji padėtų susitvarkyti su šia problema. Taigi kažkuriuo
momentu, kai su nuodėme nėra tvarkomasi asmeniškai, Viešpats leidžia sutuoktiniui
apie ją sužinoti.
Sutuoktinis,
kuris sužino apie nuodėmę yra apimtas/a baimės. Būtent ji mintyse verčia kurti
pačius baisiausius scenarijus dar prieš ruošiantis pokalbiui. Ar jis mane
paliks? O gal jis man trenks? Ar sužinos mūsų draugai? Kaip aš vėl galėsiu juo
pasitikėti? Baimę jaučia ir tas sutuoktinis, kuris slėpė problemą, todėl jis
kelia klausimus: ar kita pusė reaguos pykčiu ar romiai? Atgailaus ar išteisins
save? Dabar, kai mano paslaptis atskleista ar mano sutuoktinis pasiliks su
manimi? Kalbant apie draugus tai dažnai reiškia draugystės pabaigą, nes
asmeniui esančiam nuodėmėje pasitraukti yra lengviau nei tvarkytis su nuoskauda
ir skausmu kartu su draugu/ais.
Paprastai
sunkiausias žingsnis raginamas žengti Dievo, lengviausias yra siūlomas velnio.
Ten kur yra patogumas, ten retai yra augimas, o kur yra augimas ten retai yra
patogumas. Mokinystė ir panašėjimas į Kristų reikalauja priimti nemažai sunkių
sprendimų, kurie ignoruoja baimę, siūlančią bėgti ir pradėti viską iš naujo.
Asmuo, kuris nusprendžia nekovoti su problema turi reikalą su stabmeldyste: jis
iškelia save kaip stabą aukščiau už Kristų ir augimą Jame.
Baimė
siūlo blogiausią scenarijų abiems pusėms. Draugų rate baimė sukelia
įsižeidimus, pyktį, nenorą (vėl) būti pažeidžiamam, ragina kaupti senas
nuoskaudas.
Ką sako baimė
Baimė
kuria pačius baisiausius vaizdinius, tokius, kurie žmonėms neleidžia užmigti
naktimis. Dažnai baimė trukdo žmogui apsispręsti. Jokūbo žodžiais tariant,
abejojantis (iš anglų kalbos „double minded“ – neapsisprendžiantis arba turintis
dvigubą nuomonę) asmuo negali nieko gauti iš Viešpaties. Baimė taip pat verčia
asmenį priimti baime paremtus sprendimus, nors ir atrodo taip lyg jie būtų apgaubti
dvasingumu: Viešpats mane veda iš čia. Viešpats veda mus iš šitos bažnyčios.
Viešpats atvėrė mums kito darbo galimybę kitoje valstijoje.
Tokie
staigių pasikeitimų šeimoje ar santuokoje paaiškinimai dažnai yra naudojami
kaip priedanga nuodėmei su kuria nekovojama jau keletą metų. Sprendimai, kurie yra
priimami remiantis baime retai kada atitinka tobulą Viešpaties valią.
Dažniausiai jie tik atitolina neišvengiamą dieną, kai porai tenka susidurti
akis į akį su svarbiausiu sprendimu – arba tvarkytis su tuo arba ne, arba
pasilikti santuokoje arba ne, ieškoti profesionalios pagalbos arba ne. Viešpats
to nepaliks, jie turės vėl sugrįžti ten kur sustojo, galbūt po 1, 5 arba 10
metų, bet Jis ir vėl juos ten sugrąžins.
Baimė
jums niekada neprimins Viešpaties malonės ir aprūpinimo visose buvusiose
gyvenimo situacijose. Ji nenukreips į praeityje jus lydėjusią begalinę Viešpaties
meilę ir gailestingumą.
Viešpaties
pažadai nėra įtakojami baimės ir nepavaldūs jokiems netikėtiems įvykiams. Mes
turime disciplinuoti savo mintis, kad įprastume galvoti apie Viešpaties
ištikimybės įrodymus savo gyvenime ir daugiau nebegalvotume apie gąsdinančius
dalykus susijusius su ateitimi arba apie tai, kaip galbūt vėl būsime įskaudinti.
Kaip pasakė Corrie ten Boom: „Niekada nebijok patikėti nežinomos ateities
žinomam Dievui.“
Mes
negalime pamesti iš akių fakto, kad vienintelė priežastis kodėl Viešpats parodo
nuodėmę yra tik tam, kad jos valdomas žmogus ir jo brangiausi žmonės pradėtų su
ja kovoti, atgailautų ir atstatytų santykius bei sutvirtėtų Jame.
Mes ką tik paviršutiniškai
apžvelgėme temą „baimė priimant sprendimus“, iki kitos savaitės, laiminu jus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.