Sveiki,
Šiandien
aš parodysiu kaip baimės įtakojami žmonės padaro neprotingus sprendimus, netgi
jeigu jie nesupranta, kad jų motyvas baimė, bet galvoja, kad tuo metu jie
elgiasi teisingai Viešpatyje.
Jėzus
pasakė: „išmintis yra pažįstama/ patvirtinama jos vaikų, tai reiškia, kad
išmintingi sprendimai dažnai nematomi iš karto, bet bus patvirtinti jų pasekmių
ir rezultatų (vaikų) (Mato 11:19, Luko 7:35)
Apsikvailinau?
Tai
buvo pirmas kartas, kai aš jį nuvedžiau vieną į tualetą. Krisas pagalvojo, kad
žaislas turi paplaukioti, bet grimzdamas gilyn jis įstrigo ir jo nebuvo galima
pasiekti. Kaip vakar prisimenu kaip Džeisonas sušuko nuo laiptų viršaus : „Mama!
Tėti! Krisas įmetė mano Lego į tualetą ir dabar vanduo liejasi per viršų ant
grindų!“
Aš
papumpavau ir kažką įkišau į tualetą. Jis tuoj pat atsikimšo, bet nulūžo
rankenėlė. Taigi, nuėjau į techninės įrangos parduotuvę ir santechnikos prekių
skyriuje nupirkau viską ko reikėjo, įskaitant ir įrankį skirtą atsitiktinai į
klozetą įmestiems daiktams ištraukti.
Kaip
mechanikas pasiruošęs surinkti sudėtingą mechanizmą išdėliojau visas tas dalis
ant vonios grindų ir liepiau berniukams laikytis kuo atokiau, nors iš tikrųjų
nė nesupratau kaip jas visas sujungti. „Na va“ mąsčiau, „dabar aš turiu viską
ko reikia, kad pasijusčiau tikru idiotu.“
Pasinaudojęs
atmetimo principu nustačiau, kas turi būti padaryta pirmiausia. Deja, pirmą
pamoką teko išmokti šlapiuoju būdu – juk pamiršau atjungti tekantį vandenį! Bet
galų gale Lego žmogeliukas buvo išgelbėtas ir mūsų tualetas vėl veikė.
Nežinojimas ką prie
ko prijungti priimant sprendimus
Kartais
sprendimų priėmimas yra panašus į dešimtis tualeto dalių išmėtytų panosėje. Mes
nežinome ką prie ko prijungti, todėl meldžiamės „Viešpatie padėk!“ ir
žygiuojame pirmyn, jungiame savo gyvenimo dalis taip, kaip mums atrodo
geriausia, tik tam, kad vėliau suvoktume, jog apsikvailinome... išmintis ar
kvailybė yra pažįstama iš jos vaikų. Praėjus metams atsigręžę atgal tenorime
viską pamiršti ir stebimės...
Giliai
pasislėpusi baimė įtakoja mūsų sprendimus. Norėdami apsispręsti tinkama linkme
mes turime pažinoti Tėvą ir turėti Jo ramybę savo dvasioje, taip pat turime
žinoti, kada panaudoti sveiką nuovoką ir savo supratimą. Negalime pamiršti, kad
baimė yra dvasia – individuali dvasia, kuri mus kankina.
Taigi,
šiandien aš pristatau pirmus 3 pavyzdžius iš mano daugiau kaip 40 metų
vaikščiojimo su Tėvu. Didesnė jų dalis atspindi tarnavimo patirtį ir tinka
visiems, tačiau netaikomi niekam asmeniškai.
Nr.1 - Baimė darbo
situacijoje
Man
reikėjo konfrontuoti asmenį darbe dėl jo elgesio, bet aš nenorėjau to daryti.
Bijojau, kad manęs neatleistų, nes tas žmogus buvo mano boso bosas. Baimė vertė
galvoti apie Barbarą ir vaikus, kurie priklausė nuo manęs, nes tuo metu buvau
vienintelis šeimos aprūpintojas. Baimė vertė galvoti, kad berniukai negalės
toliau mokytis krikščioniškoje mokykloje ir baimė potencialiai grąžino mane į
pradžią, kai gaudavau minimalią algą.
Tai
skatino galvoti apie namo pardavimą ir persikėlimą į ankštą butą... apie visas
blogiausias situacijas. Aš pradėjau spėlioti ar tai jau buvo laikas Viešpačiui
atidaryti kitas duris mano tarnavimui. Galvoje iškilo standartinis
paaiškinimas/racionalizacija/melas/pusiau tiesa: „Viešpats mane veda“, kurį
daugelis naudoja norėdami uždengti tikrąją savo pasitraukimo iš pozicijos
priežastį
Taigi,
visų pirma ir svarbiausia, aš žinojau, jog, šioje situacijoje turiu žiūrėti į
Kristų, kad tapčiau panašesnis į Jį. Aš pamačiau, kad man nepatinka drąsiai
kovoti dėl to, kas teisinga nežiūrint į pasekmes. Aš TAIP norėjau persikelti į
kitą darbą. Tuo metu tai atrodė lengviausias kelias. Norėjau pasprukti nuo nesivaldančio
boso tam, kad nereikėtų jo konfrontuoti ir augti Kristuje. Pasiryžau sutvardyti
abejones ir padaryti tai. Kalbėjau tiesiai šviesiai ir be užuolankų. Jis įvertino
mane pripažindamas, kad nesu vienas iš daugelio aklai paklusnių „taip pone“
pavaldinių
Susitelkti į
Viešpatį
Per
daugiau kaip 4 dešimtmečius aš esu susidūręs su „bestuburiais“ žmonėmis, kurie
vengia konfrontacijos ir teisinasi sakydami jog „Viešpats mane veda“. Aišku,
kad Viešpats mus veda, bet čia aš turiu omenyje žmones, kurie vietoj to, kad
bręstų parodydami Dovydo ar Rūtos drąsą, bruka uodegą iš nepatogios situacijos
į kitą darbą ir prasilenkia su Jo ištikimybe šioje kranto pusėje.
Dažnai
žmonės ateina į mano ofisą, paskambina arba parašo guosdamiesi, kad jų bosas ar
bendradarbis yra siaubingas, keikiasi ir kalba neetiškus bei amoralius dalykus.
Turiu pastebėti, kad dažniausiai jie yra teisūs, nes tas bosas ar bendradarbis
iš tikrųjų netinkamai elgiasi ar nesąžiningai vadovauja jiems ir kompanijai...
Jų skundai pagrįsti, o kaltininkas greičiausiai turi nemažų asmeninių problemų.
Aš
pasakau žmonėms, kad jie turi galimybę augti Viešpatyje, kad Viešpats bando
auginti jų asmenybę ir, kad tokie žmonės kaip Juozapas, Samuelis ar Dovydas
nesistengė pasitraukti iš situacijos, bet užuot pasišalinę, jie pasirinko
PEREITI PER tą situaciją į didesnį subrendimą Viešpatyje. Deja, išgirdę šiuos
žodžius žmonės nueina šalin.
Yra
laikas palikti situaciją, bet mano patirtis rodo, kad tai reikia daryti tik po
to, kai mes būdami druska išdėstome juodu ant balto visus už ir prieš ir
leidžiame savo oponentui spręsti. JEI jis atmeta Dievo malonę, kuri ateina per
mus, tada Viešpats mus veda toliau, nes šiuo atveju atmesti buvom ne mes, bet
Viešpats mumyse.
Daugelis
pirmiausia mąsto apie pasišalinimą, užuot galvodami kaip galėtų augti Kristuje
esamoje situacijoje. Vietoj to, kad subręstų išmintingai pasinaudodami jiems
duota valdžia darbe, jie verčiau apvers savo gyvenimą aukštyn kojom, paliks
savo sutuoktinį, vaikus, draugų ratą, ieškodami išsigelbėjimo kitame darbe ir
bandydami pasinaudoti Dievu, teisindamiesi, kad tai Jis davė jiems naują darbą.
Žmonių
baimė yra viena labiausiai paplitusių. Tie patys žmonės, kurie giriasi Kristumi
ir pasakoja kokius nuostabius dalykus Dievas daro jų gyvenimuose, kurie
publikuoja liudijimus socialiniuose tinkluose ar liudija draugams ir bažnyčios
susirinkimams, staiga, kai reikia būti tikru Dievo vyru ar moterimi, praranda
drąsą. Jie galvoja kaip pasišalinti, užuot konfrontavus ir nubrėžus ribas
bosui, bendradarbiui ar kolegai darbe
Susitvarkykime su
baime PRIEŠ TAI, kai meldžiamės
Filipiečiams
4:4-6 yra viena iš instrukcijų vedanti mus žingsnis po žingsnio. Čia Paulius
sako: „(1) Niekuo nesirūpinkite, bet (2) malda ir prašymu su dėkojimu
padarykite savo prašymus žinomus Dievui. (3) Ir Dievo ramybė pranokstanti
visokį pažinimą, saugos (išlaikys) jūsų širdis ir protus per Kristų Jėzų.“
Problema,
kurią aš turėjau, buvo ta, kad kiekvieną kartą melsdamasis būdavau sukaustytas
baimės, todėl ištaręs „amen“ maldos pabaigoje turėdavau lygiai tiek pat mažai
ramybės kaip ir jos pradžioje. Taigi, aš nusprendžiau pasigilinti į Pauliaus
instrukcijas ir padalinau jas į 3 žingsnelius. Pirmas žingsnis, po jo eina
antras, tada trečias, o rezultatas atneša ramybę.
Visas
3 savaites kovojau su baime ir rūpesčiu. Mano prašymas laukė‚ tarsi maistas
greitpuodyje pastatytame ant galinio viryklės degiklio, kol aš susitvarkysiu su
baime. Aš nė nedrįsau įvardinti savo poreikio tol kol netapau visiškai dėl jo
ramus. Apsvarsčiau visus galimus variantus savo galvoje taip, kaip tada
dėliodamas visas tualeto dalis.
Kiekvieno
baimės kelio pabaigoje, aš sutikdavau Jį stovintį su įrašais rankose
primenančiais Jo ištikimybę per visas mūsų gyvenimo akimirkas. Mintyse
nukeliavęs paskutinį baimės kelią stabtelėjau. TADA išliejau Jam visus savo
prašymus ir pratrūkau dėkoti.
Ir
staiga Jo ramybė pripildė mano dvasią... Žinojau, kad Jis išgirdo ir pasirūpino
Aš žinojau, kad visos tos situacijos detalės bus sudėliotos tinkama tvarka...
Dabar jau galiu nedelsdamas susitvarkyti su baime ir maldoje priimti ramybę, nors
pradžioje buvo sunku!
Laisvė
nuo baimės leidžia mums drąsiai daryti tai, kas teisinga nepaisant aplinkybių.
Kartais tai reiškia konfrontuoti kažką darbe ar esant vienam iš atstumtų
darbuotojui nubrėžti kas teisinga ir kas ne, kas moralu ir ne, etiška ir
neetiška. Kartais reikia būti kaip Danielius ir Rūta, užuot visiems melavus
apie tai, kaip Viešpats man atvėrė duris ir išvedė į naują darbą.
Žinoma,
Jis davė jums darbą, bet būkit tikri, jūs SUSIDURSITE su žmonių baime ir šiame ar
kitame darbe, nes Jis keičia jus pagal Savo paveikslą ir nesustos kol nepabaigs
to ką pradėjo. Kitą savaitę baimė šeimos santykiuose.
Daugiau apie baimę
ir sprendimus kitą savaitę! Laiminu!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.