Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. liepos 16 d., trečiadienis

Psichikos ligos ir paskutiniai laikai. 7 dalis (Saulius)

John Fenn, 2014 m. birželio mėn. 28 d.,

Sveikinu visus,
Ar jūs nemanote, kad Dievo buvimas žmogaus gyvenime gali pagerinti jo psichinę ir proto sveikatą? Klausimas: kaip asmuo gali leisti patepimui (Dievo buvimo pasireiškimui) atstatyti savo protą ir emocijas?

Mato 24:12-14 Jėšua pasakė, kad paskutinėmis dienomis išaugs nuodėmė, bet tuo pačiu metu bus skelbiama Evangelija visame pasaulyje. Tai reiškia, kad tuomet kai bus skelbiama Evangelija, kai kurių atėjusių pas Jį protas ir emocijos bus sužeistos, arba jie sirgs. Taigi, kaip patepimas gali išgydyti emocijas?

Karalius Saulius
Kai Samuelis konfrontavo karalių Saulių, jis pasakė: „Kai tu buvai mažas savo akyse, argi Viešpats nepadarė tavęs visų Izraelio genčių vadovu, ir nepatepė tave būti karaliumi Izraeliui? (1 Samuelio 15:17)

„Kai tu buvai mažas savo akyse“, tai yra raktas suprasti, kaip karalius Saulius susirgo psichikos liga, ir čia pateiktos dvi tiesos, kurias sutinka kiekvienas tikintysis: ką aš sakau apie save ir ką Dievas sako apie mane.

Mažas savo akyse
Sauliaus istorija prasideda 1 Samuelio 9:1-2, kur pasakyta, kad jis kilo iš turtingos šeimos, kad jis buvo aukštesnis už kitus ir gražiausias vyras Izraelyje. Bet jis buvo mažas savo akyse.

Mums nėra pasakyta apie jo namų gyvenimą, kodėl jam nepavyko įsišaknyti ir įsitvirtinti besąlyginėje meilėje, mes tik žinome, kad jis nevertino savęs taip, kaip turėjo vertinti. Tai atidarė duris „žmonių baimei“, nesugebėjimui atsilaikyti prieš aplinkybių spaudimą ir kitų nuomones – būtent apie tai kalba Morkaus 4:17 ir Efeziečiams 3:17, apie tuos žmones, kurie nėra įsitvirtinę ir įsišakniję besąlyginėje meilėje.

Karalius Saulius tapo paranoišku žmogumi. Jis patirdavo depresijos ir pykčio protrūkius, bet po to greitai „pakildavo emocionaliai“ ir būdavo švelnus su Viešpačiu. Šiandien mes tai galėtume pavadinti „dvipoliškumu“. Jis, be abejo, buvo asocialus, paranoiškas ir su didybės manija. Bet, kaip aš sakiau, jis toks tapo – jis toks nebuvo pradžioje.

Nesugebantis aiškiai matyti faktų
Kai Samuelis pasakė Sauliui, kad jis pašaukas tapti karaliumi, jis atsakė
Samueliui, kad tas suklydo, nes jis tik benjamitas, tai reiškia – iš mažiausios genties, ir jo šeima mažiausia iš visų šeimų toje mažoje gentyje.


Atkreipkite dėmesį, kad šėtonas dažnai kalba pusę tiesos, o pusė tiesos yra melas. Benjamino gentis buvo maža, jei ne mažiausia iš genčių. Nors jo tėtis buvo labai turtingas, bet jo šeima nebuvo mažiausia iš šeimų, kaip jis sakė. Deja jis taip matė save ir savo šeimą, ir dėl to jis negalėjo tikėti geru Dievo planu sau.

Neapykanta sau, arba būti „mažu savo paties akyse“ vers jus matyti faktus per neapykantos sau akinius ir surasti priežastis, dėl ko Dievas tikrai nenori jūsų naudoti, ir priežastis, dėl kurių Jis nenori jūsų mylėti. Būtent tai darė Saulius, kai Samuelis kalbėjo jam apie pašaukimą jo gyvenime.

Kada prasideda išgydymas
Emocijų išgydymas reikalauja daugiau nei paprasto pasirinkimo, tam reikia patirti Dievo buvimą. Sauliui buvo pasakytas Dievo planas, bet tada Dievas leido patirti Save nužengdamas ant jo, ir jis pranašavo. Tėvas nenorėjo, kad mes tikėtume be įrodymo, Jis teikia Savo buvimą mūsų gyvenimui.

Jūs negalite naudoti logikos žmogui, kurio emocijos yra sužeistos arba protas serga. Kiekvienai Rašto eilutei, kurią jūs parodysite jiems, pvz.: kad jie yra išgelbėti, jie parodys kitas, kurios, kaip jie mano, tai neigia. Bet taip kaip Sauliui, Tėvas tikisi, kad asmuo tikės ir susitelks į Šventosios Dvasios buvimą.

Kai buvau paauglys ir kovojau su siaubingu savęs vertinimu, žmonių baime, pasitikėjimo trūkumu, aš tik vos jausdavau Jo buvimą savyje. Aš jausdavau savo emocijas ir savo mintis DAUG stipriau, negu Jo buvimą savyje. Bet aš prisiminiau tuos „maldos susirinkimus“, kuriuos lankiau ir Jo buvimą, kurį jaučiau aplink save. Aš prisimenu, kaip disciplinuodavau savo protą pripažinti, kad Buvimas gyvena manyje netgi jeigu aš Jo nejaučiu. Aš prisimenu, kad darydavau tai vėl ir vėl iš naujo. Palaipsniui giliai savo dvasioje aš galėjau aptikti tą patį Buvimą, kurį jausdavau ir susirinkimų metu.

Iš pradžių aš tai paliesdavau ir vėl pamesdavau, kaip sukinėjant seną radijo imtuvą, aš bandžiau atrasti Jo bangų ilgį, iš pažiūros tik ieškodamas Jo skalėje ir sukinėdamas rankenėlę pirmyn ir atgal. Palaipsniui aš įsitikinau visada pasiliekančiu Jo Buvimu savo dvasioje, ir tai tapo man stipriau nei mano paties mintys ir emocijos.

Toks yra procesas, kurio Saulius niekada nebandė
10 skyriuje Viešpaties Dvasia nužengė ant jo ir jis pranašavo kartu su pranašais. Nors kai jis pamatė savo dėdę ir kalbėjo apie šeimos  reikalus, 10:16 sako: „Bet apie Karalystės reikalus, apie kuriuos kalbėjo jam Samuelis, jis jam nepasakė.“ Ir tai nėra tik skyriaus ir eilutės logika, kurią Viešpats tikisi, kad mes naudosime, jog atgautume proto sveikatą. Jis tikisi, kad kartu su tuo mes patirsime Jo buvimą, kaip įrodymą. Saulius neleido, kad patepimas per laiką pakeistų jį, taigi jis vis dar bijojo pasakyti kam nors apie pašaukimą ir Dievo Buvimą savo gyvenime.

Kai atėjo laikas surinkti tautą ir patepti karalių, Saulius pasislėpė. Nors pažinimo žodis 10:22 sako: „Jis slėpėsi tarp vežimų“. Kitais žodžiais, visa tauta susirinko vienoje vietoje, bet jie paliko savo mantą ir galvijus kitoje vietoje, šalia susirinkimo, ir Saulius slėpėsi tenai, kol Viešpats nepasakė apie jį ir tada jis buvo atrastas.

Sauliaus įsitikinimai apie save kovojo prieš Dievo pašaukimą ir Viešpaties Buvimą jo gyvenime, ir jis neleido Viešpaties Buvimui savęs pakeisti. Jis neleido tam „prilipti“. Jis niekada neleido, kad Buvimas ir patyrimas Viešpatyje taptų pakankamai akivaizdžiais jam, ir kad tai pakeistų jo mintis ir emocijas.

Žmonių baimė yra blogo savęs vertinimo rezultatas
1 Samuelio 11:6 atėjus žiniai apie Amonitų ataką: „Dievo Dvasia nužengė ant jo“ duodama jam galimybę veikti Karaliaus pašaukime, ir pora sekančių metų Izraelis sėkmingai kovojo su visais savo priešais. Mes galime galvoti, kad veikimas patepime per visus šituos metus turėjo jį pakeisti.

Bet jeigu asmuo atsisako tikėti tuo, ką Viešpats sako apie jį kiekvieno patyrimo su Juo metu, ir atsisako tikėti Jo Buvimo akivaizdumu savo gyvenime, jie negalės pasikeisti. Visi aplink juos matys Jo Buvimo akivaizdumą jų gyvenime, bet jie nesutiks tai priimti, ir dėl to taps dar labiau prislėgti ir prieštaraujantys.

Mes suprantame, kad Viešpats vis tiek veikia pagal savo pašaukimą ir planą bei tikisi, kad mes gyvenimo kelyje susidorosime su vidinėmis problemomis. Jis tikisi „bendrauti su mūsų širdimi“ ir leisti Jo Buvimui mus pakeisti, leisti visa tam, ką mes matėme ir padarėme Jame, pakeisti mus. Bet visai nesvarbu ar mes tai padarysime ar ne, Jis vistiek juda mūsų gyvenime taip, lyg mes būtume pasikeitę savo viduje.

Jis pagaliau supranta savo problemą
Tuo metu 1 Samuelio 15 skyriuje Viešpats prašė Saulių įvykdyti pažadą duotą Mozei prieš 400 metų – išnaikinti nuo žemės veido visus amalekiečius, nors jie buvo izraelitų pusbroliai, jie kovojo prieš bėgančią tautą, jai tik palikus Egiptą. Saulius nepakluso, leisdamas žmonėms pasilaikyti geriausius dalykus, kaip grobį, ir paliko gyvą amalekiečių karalių. (Išėjimo 17: 8-16, Pradžios 36:12, Amalekas buvo Ezavo sūnus)

1 Samuelio 15:24 Saulius galiausiai išpažino savo problemą: „aš nepaklusau Viešpaties įsakymui ir tavo nurodymams, nes bijojau žmonių, ir vietoj to paklusau jų balsui“.

Jo istorija prasidėjo 9 skyriuje, kai jis buvo mažas savo akyse ir bijojo žmonių. Dabar mes esame 15 skyriuje, kai jis jau eilę metų yra karalius, bet Saulius niekada neleido Dievo Žodžiui nei Jo buvimui jį pakeisti.

Jis niekada nesigilino, neapmąstė ir neleido didžiai malonei ir gailestingumui, kuris buvo jam duotas, jį pakeisti. Vieną dieną Viešpats atmetė jį kaip karalių, ir Samuelis dėl jo didžiai gedėjo. Jis pasiliko karaliumi, bet Viešpats judėjo greitai ir patepė paauglį Dovydą, kuris turėjo jį pakeisti.

Samuelis gedėjo Sauliaus ir tai galima palyginti su mūsų pačių nusivylimu, kai mes prarandame, kai mes prasilenkiame su Dievu arba, kai mes esame vieniši, mes susiduriame su faktais, kad mes vis dar kovojame su blogu savo įvaizdžiu. Tai yra gedėjimo priežastis, kur mes turime atgailauti ir pakeisti savo mąstymą bei tikėti tuo, ką apie mus sako Viešpats.

Kitą savaitę aš pabaigsiu apie tai, kaip leisti patepimui mus pakeisti - praktiški žingsniai.

Iki tada. Laiminu!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą