Apreiškimo šaltinis. 4 dalis

2013 m. gruodžio mėn. 21 d.,

Sveikinu visus,

Iš tiesų, ne

Žmogus įėjo į restoraną ir paprašė pakviesti savininką: „Jei aš parodysiu jums nuostabų dalyką, ko jums dar neteko matyti, ar galėsite mane pavaišinti?“ Vadybininkas norėjo žmogui padėti ir buvo susidomėjęs, taigi jis pasakė: „Žinoma, bet tai iš tiesų turi būti geras dalykas“.

Taigi žmogus atsisėdo prie stalo ir išsitraukė iš lagamino mažą pianiną, tuomet triušį, kurį pasodino prie pianino, o po to varlę, kurią pasodino šalia triušio. Triušis tučtuojau ėmė groti pianinu, o varlė dainuoti pagal muziką.

Vadybininkas buvo sužavėtas: „Tai yra pats nuostabiausias dalykas, kokį tik esu matęs! Užsisakyk, ką tik nori iš meniu“.

Vyras, kuris sėdėjo netoliese ir viską matė pasakė žmogui: „Ei, vaikine, aš tuoj pat tau duočiau $100 grynais už tą dainuojančią varlę”. Žmogus trumpai luktelėjo, tada pasakė: „Gerai, prašau, galite paimti“. Jis įsidėjo į kišenę $100, o tas žmogus nusinešė kišenėje varlę.

Vadybininkas stebėjo ir negalėjo susivaldyti nepasakęs: „Atsiprašau pone, žinoma tai ne mano reikalas, bet aš galvoju, kad jūs galėjote gauti daug daugiau už tą dainuojančią varlę“. Vyras atsakė: „Ne, viskas yra gerai. Matote, triušis yra pilvakalbys.“

Pamoka tokia...

Nebūti susitelkus į dainą ir šokį, bet suvokti, kas iš tiesų vyksta.

Mato 16:13 Jėšua paklausė mokinių, kuo žmonės Jį laiko. Jie atsakė: „Vieni sako, kad tu esi Jonas Krikštytojas, kiti sako, kad Tu esi Elijas, ar Jeremijas ar dar kuris vienas iš pranašų“.

Štai ką sakė žmonės, minios. Visi turėjo savo nuomonę, visi buvo sužavėti stebuklais. Visi išeidavo iš susirinkimų kalbėdami apie tai, koks pateptas Jėzaus mokymas. Kai kurie galbūt turėjo ritinius su užrašais. Bet jie praleido pagrindinį dalyką. Jie nesuprato, kas jiems kalba, ir kokią reikšmę tai turi jų gyvenimui. Jie iš tiesų nesuprato, kas iš tikrųjų vyksta.

Aš labai stebiuosi, kad Dievas kūne mokė ir gydė visame krašte, kalbėdamas jiems kaip Dievo Sūnus ir atstovaudamas Tėvą Dievą kaip Savo Tėvą, bet žmonės sakė, kad Jis vienas iš mirusių pranašų, kuris atgijo, užuot tikėję tuo, ką Jis sakė apie Save.

Dvasiniai kūdikiai, kurie galvoja, kad jie dvasiškai suaugę

Žmonės, kuriems Jėšua tarnavo buvo Žodyje išauklėti žydai. Jie buvo išauklėti sinagogų susirinkimuose, atlikę daug kelionių į šventyklą, o Raštas, jau daug metų iki Jėzaus gimimo Betliejuje, buvo surinktas ir užrašytas nuo Pradžios iki Malachijo knygos.

Bet jie buvo labiau linkę palikti sveiką mokymą ir tikėti, kad Jėšua buvo įsikūnijęs Jonas Krikštytojas, Elijas, Jeremijas ar kitas žymus pranašas. Reinkarnacija – taip? Kaip greitai jie buvo linkę palikti sveiką nuovoką ir Biblijos mokymą ir tikėti, kad Jėšua buvo įsikūnijęs herojus.

Jie buvo kaip tas žmogus, kuris pasiūlė $100 už dainuojančią varlę, nesuprasdamas, ką jis iš tiesų mato. Savo noru jie paklysta sekdami maldą formulėmis, arba mokymą, kuris tiesiog apgauna ir užaugina dvasines karpas.

Ką Jis iš tiesų norėjo sužinoti?

Jėšua žinojo, kad žmonės kalba, kitaip Jis nebūtų paklausęs mokinių šito klausimo, galbūt tai buvo Jo būdas nukreipti pokalbį ten, kur iš tiesų Jis norėjo: „O jūs, ką galvojate?“, Jis pasakė jiems. „Ką jūs sakote, kas Aš esu ?“

Simonas Petras atsakė. „Tu? Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus!”

Petras sugebėjo prasiveržti pro gandus, samprotavimus, atidėti šalin visas apkalbas ir tai, ką žmonės kalbėjo pašnibždomis, nes jis turėjo apreiškimą iš dangaus apie tikrą Jėzaus identitetą. „Simonai, Jonos sūnau, tu esi iš tiesų laimingas žmogus!“ – pasakė Jėšua: „nes ne tavo paties prigimtis, bet Mano dangiškas Tėvas, atskleidė šitą tiesą tau!“ (JB. Philips NT)

Kaip nebūti paveiktam

Pasaulio kultūra yra garso baitų kultūra, arba galima tai pasakyti garso kąsnelių (vertėjo pastaba – tai yra žodžių žaismas anglų k.: „bite" – kąsnelis, „byte“ – baitas). Baitas yra mažas elektronikos matas, ir tai yra mažiau negu pilna burna maisto. Žmonės matuoja dėmesį sekundėmis, mažiausiais informacijos baitais. Bet Jėšua tikisi, kad mes būsime žmonės, kurie mato, apibendrina, svarsto, ir medituoja, ką Dvasia daro, ar sako.

Kai Petras girdėjo kažką kalbant, kad Jėzus yra įsikūnijęs Jonas Krikštytojas, jis turėjo palyginti tai su tuo, ką Jis žinojo apie Jėzų, ir kaip tas gandas atsiliepė, arba neatsiliepė jo viduje. Surinkimo kultūra nemoko žmonių lyginti Tiesos Dvasios vidinį liudijimą su Dievo Žodžiu, ir naudoti tuos 2 liudytojus patikrinti mokymą, patyrimą, ar kieno nors teiginius.

Kadangi šių įgūdžių nėra mokoma, dabar žmonės tiki daugiau savo patyrimais negu rašytiniu Žodžiu, savo patyrimais labiau nei Tiesos Dvasia viduje, ir savo patyrimais daugiau nei sveiku protu. Biblija vadina tai apsigavimu.

Kaip visada nugalėti velnią?

Tada Jėšua pasakė: „Tu esi Petras (graik. petros – mažas akmenėlis), bet ant tos uolos (Petra, didelė uola kaip kalnas) aš pastatysiu savo surinkimą, ir pragaro vartai jo nenugalės (apreiškimas iš Tėvo).“

Tai nebuvo statyba ant žmogaus, nes Petras, mažas akmuo, bet ant kalno, kuris yra apreiškimas iš Tėvo. Tai reiškia apreiškimą iš dangaus, kad Jėšua pastatys Savo surinkimą pradėdamas nuo apreiškimo, kad Jėšua yra Viešpats ir toliau eidamas iš ten. Jėšua pasakė: „pragaro vartai negali nugalėti“ apreiškimo. Biblijos laikais miesto vartuose miesto valdytojai susirinkdavo tvarkyti miesto reikalų.

Samsonas nunešė Gazos vartus demonstruodamas, kad jis kontroliuoja situaciją. Boazas nuėjo pas vyresniuosius prie miesto vartų leidimo vesti Rūtą. Abšalomas sėdėjo Jeruzalės vartuose darydamas sprendimus, kurie pakenkė jo tėvui, karaliui Dovydui. Šiandien tam atitiktų vieta, kur yra didžiausia miesto salė, arba, kur renkasi miesto valdžia.

Apreiškimas yra TAS tikrasis pergalės raktas gyvenime. „Ant šitos uolos (apreiškimo iš dangaus) aš pastatysiu savo surinkimą, ir pragaro vartai (lyderiai, vadovai) jo nenugalės“.

Blaškymasis

Kai kurie girdėdami sukrečiančias naujienas arba, kai sutinka problemą, tučtuojau atakuoja velnią kaip to priežastį. Kai kurie, sunku patikėti, bet pavertė Dievą savo priešu, manydami, kad jeigu jie pasninkaus ir pakankamai garsiai melsis, Dievas bus įtikintas pakeisti situaciją arba netgi miestą. Kai kurie mano, kad kiekvienos negalios ar skausmo šaknis yra nuodėmė, ir visų kitų dalykų taip pat. Yra pakankamai daug knygų, kurios užpildo ištisus krikščioniškos literatūros knygynų skyrius apie tai, kaip laimėti pergalę, nugalėti velnią ar nuodėmę.

Bet Jėšua pasakė, kad pragaras negali nugalėti apreiškimo iš dangaus. Taigi, kodėl mes bėgiojame maldos, veiksmo, formulės, konferencijos, užuot susitelkus į Kristų savyje ir pasiruošus mokėti kainą, kad patirtume tai ir pasiliktume prieš Tėvo sostą.

Nuodėmės nugalėjimas

Efezo miestas turėjo apie 250.000 gyventojų, ir kai kurie mokslininkai paskaičiavo, kad pagal Apaštalų darbų 19 skyrių 10%, t.y. 25.000 žmonių tapo mokiniais įtakojami Pauliaus. Jūs galite numatyti, kad tie ką tik atgimę žmonės, anksčiau buvo įsitraukę į burtininkavimą ir būrimus, nes jie degino savo knygas dideliame lauže. Taigi, daug žmonių atėjo pas Viešpatį, tai paveikė vietinį stabų gaminimo verslą, ir Paulius to pasėkoje buvo išmestas iš miesto.

Bet turint omeny šitą jų gyvenimo stilių, Paulius minėjo susijusias su tuo problemas, kurių jie vis dar tebeturėjo ir, kurių reikėjo atsikratyti. Nuo Efeziečiams 4:17-31: visokių rūšių seksualinė nuodėmė, melai, neatleidimas ir kartelis, keikimasis, vogimas, nenoras turėti darbą, pratrūkstantis pyktis ir kerštas bei Šventosios Dvasios liūdinimas tokiu nuodėmingu gyvenimo stiliumi.

Jei tai būtų dabartinis laikas, daugelis tarnautojų varytų velnią iš žmonių, pakviestų juos į vidinio išgydymo konferenciją, seksualinio atstatymo, ar sielinių ryšių nutraukimo konferencijas, arba pagalbos kaip atleisti konferencijas, ar kitokių temų susirinkimus, arba paklausyti kalbėtojo, kuris specializuojasi vienos iš tų anksčiau išvardintų nuodėmių atstatymo srityje.

Tai taip beprotiška, tai tiesiog turi veikti!

Štai koks buvo Pauliaus atsakymas į visas šitas nuodėmes tų žmonių gyvenime: „Nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus savo maldose, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir apšviestų jūsų širdies akis, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis, kokie Jo palikimo šlovės turtai šventuosiuose ir kokia beribė Jo jėgos didybė mums, kurie tikime, veikiant Jo galingai jėgai (Ef 1:16-19)

Paulius buvo pakankamai keistas, kad tikėtų Jėzumi, jog apreiškimas iš dangaus yra stipresnis negu velnias. Todėl meldėsi, kad žmonės gautų apreiškimą ir jie norėtų savo pačių laisva valia palikti nuodėmę ir augti Kristuje.

Ir: „Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą, kad Jis iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje... kad jūs galėtumėte pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą... (3:14-21)

Apreiškimo šaltinis – tai yra mokytis kaip pažinti ir pasitikėti Tiesos Dvasia, kuri yra mūsų viduje. Norėti pasverti dalykus pagal Dvasią, ir turėti pakankamai stiprų stuburą palikti visas formules ir visą religinę gimnastiką, kurią siūlo populiari surinkimo kultūra, kaip priemonę pasiekti pergalei prieš velnią. Užuot tai darius, mokytis bendrauti su Tėvu savo dvasioje. Mokytis draugauti su Kristumi ir Tiesos Dvasia savo viduje.

Paulius pasakė Efeziečiams 4:14-15, kad jie vis dar buvo kaip maži vaikai savo dvasinėje kelionėje ten ir šen blaškomi naujausių mokymų, ir jis meldėsi apreiškimo jiems, kad jie būtų pakeisti šito apreiškimo iš vidaus į išorę. Tikrai, apreiškimas iš Tėvo yra tai, prieš ką velnias negali išstovėti. Mokykitės nukreipti dėmesį į savo dvasią, į Jo buvimą tenai, ir mokykitės mėgautis ramybe, džiaugsmu, ir bendravimu su Juo.

Jei mes neišmokstame gauti apreiškimo, galiausiai mes gausime dvasinę varlę ir vėliau, kai ji mums nedainuos, stebėsimės, kaip mes to nepastebėjome. Kitą savaitę – nauja tema.

Laiminu visus,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu