John Fenn,
2014 m. sausio mėn. 15 d.,
Brangūs draugai,
Aš ieškau Tėvo valios, norėdamas suprasti, ką Jis darys
Kristaus kūne šiais metais, o Jis ir toliau kalba, kad ves tuos, kurie turi
ausis klausyti, Jis ragina susitelkti į esminius „dalykus“ – į tai kas iš tiesų
yra svarbu ir atskirti, kas nesvarbu, susitelkti į tai, kas iš tiesų mes esame,
ir atmesti tai, kas mes nesame.
Tai prasidėjo, kai aš meldžiausi už kažką vietiniuose
Tulsos namų surinkimuose, o Jis kalbėjo man, kad įžengiame į susitelkimo prie
pagrindinių dalykų laiką, kartu su kai kuriomis kitomis detalėmis, kurias aš
vėliau pasakiau jiems. Bet Jo artumas pasiliko, taigi ir aš pasilikau, ir
išgirdau Jį sakant: „Šie metai yra grįžimas atgal prie esminių dalykų, nukreipiant
dėmesį nuo trukdžių ir susitelkiant į esminius dalykus.“
Kai Jis kalbėjo, aš buvau Dvasioje ir mačiau prieš save
medį. Nematoma ranka pjaustė jo šakas, pjaustė švariai iki kamieno, liko tik gabaliukas.
Bet kelios šakos buvo nupjautos taip, kad šakos liko 1-2 pėdos ilgio (0,5 m),
taip lyg galbūt kai kurios iš jų galėtų ataugti kitu laiku, ir aš mąsčiau apie
tai, ką stebėjau.
Šita dalis buvo man pati įdomiausia. Jis paliko kai
kurias apipjaustytas šakas, bet jų visų nepašalino. Ne pats maloniausias
vaizdas matyti kaip iš kamieno kyšojo trumpi galiukai, bet jie teikė vilties,
kad tai, kas buvo nupjauta gali ir vėl užaugti, galima taip pasakyti „teisingu
būdu“.
Bet kai aš stebėjau šakas, kurios krito ant žemės, aš
buvau sužavėtas anksčiau paslėpto kamieno tiesumu, grožiu ir tvirtumu. Jis
siekė dangų, nors kažkiek gąsdino po apgenėjimo likusių šakų trumpi galiukai, o
visi kiti buvo nupjauti visiškai prie pat kamieno, bet jis kilo aukštai,
viršūnėje buvo lapai ir nepaliestos šakos, kurios stiebėsi link saulės.
Aš buvau sužavėtas tuo, koks stiprus buvo kamienas ir
negalėjau atitraukti nuo jo akių. Man atėjo mintis, kad medis buvo užmiršęs koks
stiprus ir tikras jis iš tiesų buvo. Aš kažkaip suvokiau, kad medis didžiavosi
savo šakomis ir kaip jos atrodė.
Tai buvo svarbi dalis. Aš kažkaip suvokiau, kad medis (Kristaus
kūnas) nežinojo, koks stiprus ir teisingas jis iš tiesų buvo, nes jis savo
tikėjimą buvo sudėjęs į šakas ir jas dengiančius lapus. Bet kai danga buvo
pašalinta, po šoko, kurį patyrė prarasdamas ją, ir kai jis buvo atidengtas, kad
visi matytų, medis buvo sužavėtas, stiprus ir patenkintas savimi, kai suvokė,
koks jis iš tiesų yra.
Buvo panašu, kad kamienas (Kristaus kūnas) buvo
paslėpęs save po dalykais, kurie nieko nereiškė, tik fasadas, tai ką mato
žmonės, susitelkimas į išvaizdą, užuot buvus dvasine prasme permatomu ir tikru.
Kamienas buvo paslėptas po šakų fasadu, bet dabar, kai tai buvo nupjauta, jo
jėga ir grožis buvo žavingi. Tada regėjimas išnyko.
Kai aš galvojau apie tai, aš pamačiau tą patį regėjimą
tik iš kitos perspektyvos. Tai atrodė taip, lyg filmavimo kamera būtų apėmusi
platesnę panoramą, ir kai tai nutiko, aš suvokiau kad jau nežiūriu tik į vieną
medį. Pirmas regėjimas buvo 1 medis, Kristaus kūnas.
Bet dabar šis regėjimas sugrįžo nuo vieno apgenėto
medžio, ir kai perspektyva pasikeitė, aš suvokiau, kad aš buvau miške su šimtų šimtais
medžių, kurie stovėjo arti vienas kito, kaip miške. Kiekvienas medis buvo
apipjaustytas taip, kaip Kristaus kūnas pirmajame regėjime. Bet dabar aš mačiau
šimtus medžių, visi apipjaustyti, aišku, kad reiškė individualius narius
Kristaus kūne.
Ir kažkaip aš galėjau pasakyti, kad visi medžiai buvo
kaimynai tame pačiame miške, pažinojo vienas kitą ir turėjo santykius vienas su
kitu, ir buvo bendravime, kaip visi, kurie patyrė tą patį apipjaustymą, taigi
visi buvo lygūs ir nei vienas nesiekė būti dėmesio centre – jie buvo tik lygūs
medžiai tarp kitų lygių medžių. Tada regėjimas išnyko.
Bet mes galime suvokti apie tą „genėjimą“ (šitas žodis
nėra pakankamai stiprus apibūdinti pjovimą, kurį aš mačiau) yra apie dvasinius
ir natūralius dalykus. Genėjimas (apipjaustymas) nėra malonumas, kol jūs
nesusitelkiate į tai, kas iš tiesų yra svarbu, kita vertus jūs gedėsite dėl
prarastų šakų. Ir kai mes esame apipjaustomi visa tai yra dėl santykių
Kristuje.
Natūraliai genėjimas reiškia ekonominius sunkumus,
gyvenimo suspaudimus, stresus gyvenime; nupjovimą visko, kas yra nereikalinga,
sutelkiant dėmesį į tai, kas iš tiesų yra svarbu. Tas pats tinka ir dvasiniam
genėjimui. Dvasinis genėjimas tai Kristaus charakterio ugdymas, kuris dažnai
ugdomas sunkumuose.
Asmuo neturi eiti per sunkumus, kad susidėliotų aiškius
prioritetus, kurie sutinka su Viešpačiu ir Jo Karalyste, nes jie vertins
kiekvieną aplinkybę kaip galimybę augti Kristuje, ir dažnai renkasi kelią, kur
ugdomas charakteris, užuot pasirinkus lengvą išeitį.
Pavyzdžiui, per daugiau kaip 4 dešimtmečius mano tarnavimo,
aš kalbėjausi su daugybe žmonių apie tai kaip tvarkyti biudžetą, biudžetas
apima ir davimą, atidėjimą kažkiek pinigų ir plano sudarymą. Nors taip daug kam
nepavyko įdiegti disciplinos, nors jie žinojo, kad to jiems reikia, ir jie
žinojo, kad galėjo tai padaryti.
Bet laikai ateina, kai dvasinės ir
ekonominės sąlygos vers žmones daryti sprendimus, kuriuos jie turėjo padaryti
patys.
Tėvas kalba tiems, kurie turi ausis girdėti, gali būti, kaip mes pasakytume
„užbėga posūkiui priekį“ (Paruošia tam, kas kitus užklups netikėtai, tuos
,kurie netgi žinojo, bet nebuvo pasiruošę.)
Aš meldžiuosi, kad tai, kuo dalinuosi, rastų atgarsį ir
paliudijimą jūsų dvasioje – tai yra grįžimas atgal prie pagrindų, susitelkimas
į esminius dalykus gyvenime, ir tai, kas mes esame Jame. Mes esame stipresni
Jame, nei mes tai suvokiame, ir šiais metais nuo viso Kristaus kūno, bus
pašalinti fasadai, kurie slepia tikrą asmenį. Tai reiškia surasti tikrus
dalykus ir susitelkti į juos. Meldžiuosi!
Barbara ir aš norime padėkoti jums už dosnią pagalbą ir
finansines dovanas. Mes esame mažas tarnavimas, darome tik tai, ką esame
pašaukti daryti, atviri ir darome tai iš širdies. Žodžiais negalima išreikšti
mūsų dėkingumo už jūsų maldas ir paramą. Ačiū.
Chriso
kambario pertvarkymas – Mes susėdome su mūsų draugu architektu,
vienu iš Tulsos namų surinkimų lyderių, ir jis nubraižė planus Chriso kambariui
bei vonios kambariui, kurie yra pritaikyti neįgaliajam, o taip pat Barbaros ir
mano raštinės išplėtimui (kuri dabar yra 10x10 pėdų (maždaug 3m x 3m) ir
užpildyta dėžėmis). Kai tik tie planai bus kaip reikiant paruošti, statytojas
pasakys mums kainą, ir mes galėsime pajudėti pirmyn. Mes planuojame pradėti
pavasarį ir dėkojame už tuos, kurie suteikė mums pagalbą. Mes galvojame, kad
turime pusę reikiamos sumos, bet sužinosime daugiau maždaug po mėnesio.
Laiminame
jus, laikykite savo akis nukreiptas į Jį!
John ir Barbara
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.