Didelis paveikslas. 4 dalis

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 15 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Aš kalbėjau apie tai, kad Viešptas žiūri į mūsų gyvenimą iš „didelio paveikslo“ perspektyvos, nes Jis investavo į mus amžinybei. Deja, mes linkę savo gyvenimo problemas padaryti didesnėmis nei jos turėtų būti amžinybės akivaizdoje.

Tik momentas

Jums nereikės Žemės planetoje laukti labai ilgai kol jus kas nors išduos ar įskaudins. Pradedant išdavystėmis žaidimų aikštelėje, po to į romanus panašiomis mokyklos muilo operomis ir iki pat brandos, sužeidimai ir išdavystės lydi visus be išimties.

Tarnavimas ir surinkimo gyvenimas gali būti skausmingas. Vieną dieną moteris tradicianiame surinkime, kuriame mes tarnavome pastoriais giliai sužeidė Babarą. Ji viešai paskleidė dalykus, kuriuos Barbara kalbėjo jai asmeniškai. Ir tai nebuvo vien tik išdavystė, kas taip sužeidė Barbarą, bet kad toji moteris taip nedaug vertino jų draugystę, lyg tai būtų kažkas, ko neverta per daug saugoti, todėl galima paviešinti.

Jos žodžiai buvo išimti iš konteksto ir jos širdis atverta prieš nesubrendusius žmones, kurie reagavo taip, kaip ir įprasta nesubrendusiems. Ir tai labai įskaudino Barbarą. Nors ta moteris niekada neatsiprašė, Barbara atleido, bet emocijos liko sužeistos.

Po kelių savaičių,kai ji vis dar buvo giliai sužeista, Tėvas įsiterpė į jos apmąstymus ir pasakė: „Nepaversk šito momento gyvenimu, tai tik momentas“.

(Aš turiu CD/mp3 serijas apie atleidimą, kurios gali jums padėti. Jėšua pasakė, kad atleidimas yra apsisprendimas, o ne emocija. Asmuo gali atleisti kitam asmeniui, nors darbas su emocijomis gali trukti ne vienerius metus – tas procesas yra nagrinėjamas serijose).

Tėvo žodžiai išlaisvino Barbaros emocijas, nes ji buvo susitelkusi į „mažą paveikslą“, į tą sužeidimą ir išdavystę taip, kad užmiršo „didelį paveikslą“. Moters veiksmai įrodė, kad ji tikrai nebuvo verta būti Barbaros drauge, ir tai paragino Barbarą atidėti tuos santykius iki to laiko, kai mes visi nueisime į dangų ir bus saugu vėl pradėti bendrauti.

Mes su Barbara diskutavome apie Tėvo žodžius: „Nepaversk vieno momento visu gyvenimu“. Šis teiginys reiškė, kad Tėvas rodė, jog ji turi pasirinkimą – tai buvo jos pasirinkimas – paversti šitą momentą gyvenimo skausmu, mažu paveikslu, arba ji galėjo atsitraukti atgal, palyginti šitą momentą su amžinybe, ir leisti jam praeiti. Barbara pasirinko išmintingai: žiūrėti į tą susižeidimą didelio paveikslo rėmuose, ir dėl to jis pasitraukė.

Palikti viską?

Jono 1:41-42 Andriejus savo broliui Petrui pristato Jėzų sakydamas: „Mes radome Mesiją“. Tame susitikime nieko neįvyko, bet Petras buvo paliktas apmąstyti teiginį, kad Jėšua yra Mesijas. Kitą kartą mes matome Petrą ir Jėšua kartu Luko 5:1-11. Petras ir jo verslo partneriai, broliai Jokūbas ir Jonas, išnuomavo vieną savo valčių Jėzui, taigi Jis, pasinaudodamas geresne akustika prie vandens, galėjo kalbėti miniai ant ežero kranto.

Atsidėkodamas jiems už valtį, Jėšua liepė jiems užmesti tinklus dar kartą, nors jie visą naktį nebuvo nieko pagavę, ir davė jiems didelį žuvų laimikį, tokį, kad abi valtys beveik skendo ir tinklai plyšo traukiant juos į valtį su žuvimi.

Matydamas šitą stebuklą, Petras krito ant kelių ir pasakė: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš esu nuodėmingas žmogus!” o Jėšua į tai atsakė: „Nebijok, nuo dabar būsi žmonių žveju“. Ir jie visi iš karto paliko savo verslą ir nusekė paskui Jėzų.

Petras, Jokūbas ir Jonas paliko žuvų verslą ir paliko Zebediejų, Jokūbo ir Jono tėvą. Taigi dabar netekęs savo sūnų ir jų draugo Petro, vyriausias partneris turėjo visiškai reorganizuoti savo verslą.

Aš einu žvejoti

Tačiau prėjus trim su puse metų po prisikėlimo mes vėl sutinkame Petrą, Jokūbą ir Joną kartu su kitais, sugrįžusius prie savo žvejybos verslo. Ir lygiai taip kaip tada, kai Petras pamatė savo pirmą stebuklą Luko 5 skyriuje, jie visą naktį nieko nebuvo sužvejoję.

Ir vėl Jėšua liepė užmesti tinklą, ir kai jie tai padarė, jų tinklas negalėjo išlaikyti tos gausybės žuvų, nors šį kartą tinklas nesuplyšo. Petras dabar nesutriko, nes jau buvo turėjęs šį akis į akį susitikimą ir sušuko: „Tai Viešpats, ir šoko į vandenį plaukti į krantą (Jono 21)

Įdomu ar Petras suprato palyginimą, kai pirmą kartą tinklas suplyšo Luko 5 skyriuje, o antrą kartą – ne, tai buvo Petro paveikslas prieš ateinant į jo gyvenimą Viešpačiui. Tinklas, kuris plyšta nuo įtampos simbolizuoja jo sudužusį, nestiprų charakterį, kuris leidžia žuvims pasprukti (nuodėmės, klaidos, kaltės bręstant Dievuje).

Taigi štai antras kartas, šį kartą tinklas nesuplyšo, taigi palyginime Petro brendimo laikas tęsėsi 3½ metų su perspektyva visam likusiam gyvenimui, ir Jėšua uždavė Petro klausimą apie didelį paveikslą: „Ar tu mane myli labiau nei jie?“

Ne Jokūbas, Jonas, Pilypas ar Natanaelis

Kai kurie gali pamanyti, kad Jėšua klausė Petro, ar jis myli Jį labiau nei Jokūbas, Jonas, ir kiti Jį myli. O gal būt klausė Petro, ar jis myli Jį labaiu nei savo draugus.

Bet tai neatitiktų kitų Dievo ir žmogaus pokalbių nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos. Niekur Žodyje Dievas neklausia prašydamas palyginti save su kitais žmonėmis: ar tu myli Mane labiau nei tavo geriausi draugai Mane myli? Ar tu myli Mane daugiau negu myli savo draugą? Ar tu myli Mane labiau nei tavo sutuoktinis myli Mane?

Senajame Testamente yra keli stabams tarnaujančių žmonių palyginimai, su tais žmonėmis, kurie tarnauja Izraelio Dievui, bet niekada nelyginama vieno žmogaus meilė su kito žmogaus meile.

Ne, iš konteksto aišku, kad Jėšua klausia Petro, ar jis myli Jį daugiau negu žuvis ir žvejybą. „Tie, tos“ yra žuvys. Ar tu myli mane labiau už žvejybos verslą? Anksčiau Petras paliko žvejybos verslą, kad sektų Jėzų – jis padarė sprendimą pagal didelį paveikslą.

Emocijos ir didelis paveikslas

Jėšua dar kartą paprašė jo padaryti sprendimą vertą didelio paveikslo, ir Jis prašė, kad tas sprendimas kiltų iš gilios meilės Jam, klausdamas 3 kartus: „Ar myli Mane? Maitink mano aveles“.

Kai Viešpats prašo mūsų padaryti sprendimą vertą didelio paveikslo taip, kaip prašė Petro, atkreipkite dėmesį, kad Jis nesiunčia mūsų į konferenciją ar pas psichologą, kad padėtų mums susitvarkyti su emocijomis, darant tokį didelį sprendimą.

Pavyzdžiui, Jono 8:11, kai moteris buvo pagauta svetimaujant, ir Jėšua išgelbėjo ją nuo siaubingos mirties užmušant akmenimis, Jis pasakė jai tik kelis žodžius: „Eik ir daugiau nebenusidėk“, arba „Eik ir palik savo nuodėmę“. Jis nesakė eiti pas konsultantą, kad padėtų išsilaisvinti iš „sielos ryšių“, kuriuos ji turėjo. Jis neliepė jai melstis dėl giminės nuodėmės, kuri atvėrė duris geismui, kuris paskatino ją tiems santykiams. Jis nenuramino jos emocijų – Jis tik liepė daugiau nebenusidėti – nusimesti tai ir toliau gyventi savo gyvenimą!

Jis prašo jos padaryti sprendimą vertą didelio paveikslo – padaryti sprendimą vertą jūsų likimo, o ne trumpo periodo.

Taigi Jėšua prašė Petro padaryti sprendimą vertą didelio paveikslo, sprendimą, kuris kyla iš meilės Jam. Jis nesigilino į detales ramindamas Petro emocijas ir atsakinėdamas klausimus apie tai, kaip visam laikui perduoti verslą Zebediejui, arba kaip parduoti verslą ir valtis. Jis nepasakė Petrui, kaip jam paaiškinti žmonai ir vaikams, kad jie tikriausiai praras savo namus ir gyvens visą likusį gyvenimą su lagaminais, ir greičiausiai, kad išvyks iš Izraelio.

Jis nepasakė Petrui kažko apie pasekmes, kai jis padarys šitą didelio paveikslo vertą sprendimą: „Kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori“, tai parašyta Jono 21:18-19 ir nusako Petro mirtį, kad jis bus nukryžiuotas.

Jis visada mums rodo užbaigtą regėjimą

Jis nesako mums kaip susitvarkyti su emocijomis darant didelio paveikslo sprendimą, ar tai būtų Barbaros grįžimas iš momento laike į viso gyvenimo laiką, ar Petro sprendimas žinant, kad kai jis bus senas, jis bus nukryžiuotas. Jis tik paklausia mūsų: „Ar mes tai darysime?“

Saulius iš Tarso persekiojo Kristaus kūną Jeruzalėje, bet Apaštalų darbų 8:1 sako, kad visi tikintieji, išskyrus apaštalus, paliko Jeruzalę. Taigi, Saulius turėjo išplėsti žmonių medžioklę į kitas sritis, ir tai nuvedė jį vieną dieną į Damaską.

Viešpats nebuvo pasiruošęs leisti persekiojimams plisti, todėl įsiterpė į Sauliaus kelionę ir pasirodė jam dar nepasiekus miesto vartų. Aišku, kad Viešpats jau kurį laiką stengėsi sustabdyti Saulių, nes pasakė jam: „Sunku tau eiti prieš akstiną“.

Jaučių akstinas buvo baksnojimo lazda, su kuria žmogus eidavo paskui jautį ir baksnodavo, kad gyvulys laikytųsi norimos krypties. Žodis buvo ta baksnojimo lazda, kurią Viešpats naudojo pakreipti Saulių iš Tarso teisinga kryptimi, bet kaip užsispyręs gyvulys, jis „spardėsi“ prieš Viešpaties paraginimus. Iš esmės Viešpats pasirodė Sauliui ir paskė „Liaukis!”

Viešpats liepė Sauliui atsikelti ir eiti į miestą, kur jam bus pasakyta, ką daryti. Tuo momentu, kai Viešpats pasirodė kitam mokiniui ir liepė jam, kad pasakytų Sauliui keletą dalykų, paminėjo štai ką: „Jis yra išrinktas indas skelbti mano vardą pagonims ir jų karaliams bei Izraelio žmonėms, ir aš parodysiu jam, kiek daug jam teks iškentėti dėl mano vardo“.

Sauliaus iš Tarso liudijimą galima rasti Apaštalų darbų 9, 22 ir 26 skyriuose, čia Paulus prideda įvairias detales atsižvelgiant į tai, su kuo jis kalba. Bet aišku, kad Viešpats parodė jam didelį paveikslą, brandų tanavimą, ir pasekmes, kai jis apsispręs dėl jo.

Jis nepadeda mums susitvarkyti su emocijomis tiesiogiai, Jis pabrėžia sprendimą, parodo, kiek mums kainuos tas sprendimas atlktas pagal didelį paveikslą, ir tada leidžia apsispręsti.

Ateinantys amžiai

Kai tik atvykdavo svečiai kalbėtojai į mūsų surinkimą, viena pora būdavo pakviečiama salės į priekį ir jiems pranašaujama apie jų pašaukimą skelbti Žodį tautoms. Tačiau vienas jų pasidavė svetimavimui ir santuoka iširo.

Aplankymo metu, kai Viešpats mokė mane apie pranašystę, aš paklausiau apie tą porą: „Izaijo 55 sako, kad Tavo Žodis negrįžta neatlikęs to, kam Jis buvo skirtas, kaip tada suprasti tuos visus žodžius skirtus tai porai? Kaip jie išsipildys?“

Jis pasakė: „Kai kurie žodžiai, kurie buvo išsakyti šiame amžiuje išsipildys tik ateinančiame“. Aš atsakiau: „Man niekada anksčiau neteko to girdėti, todėl reikia skyriaus ir eilutės!” Jis maloningai atsakė: „Senajame Testamente yra daug pranašysčių, kurios peržengia šio amžiaus ribas ir kalba apie tūkstantmetį, kuris ateis, ir tu jomis tiki, taigi, kodėl taip sunku tau patikėti, kad kai kurios pranašystės pasakytos šiame amžiuje išsipildys sekančiame?“

Supraskite, Dievo Žodis mūsų gyvenime TIKRAI išsipildys. Jis rodo mums galutinį regėjimą, pabaigtą darbą, bet nuodėmė, gyvenimo vingiai, sprendimai atlikti turint tik siaurą regėjimą, ir štai vieną dieną mes atsigręžiame atgal ir suvokiame, kaip daug mes su Juo prasilenkėme, ir net abejojame, ar būsime verti įeiti pro dangaus vartus. Arba jei ir įeisime, tai išgirsime, kaip skaudžiai mes Jį nuvylėme, ir kaip Jis tikriausiai visą mūsų gyvenimą pyko ant mūsų.

Bet niekas mūsų gyvenime Jo nestebina, ir kai Jis kalba Žodį, duoda regėjimą, tai yra pakvietimas daryti sprendimus sutinkamai su dideliu paveikslu. Viešpats jį sukūrė matydamas visus trukdymus ir nesėkmes mūsų gyvenime.

Jo didelio paveikslo Žodis TIKRAI išsipildys mūsų gyvenime. Jei ne šiame gyvenime, tada galbūt po 100 metų, o galbūt po 400 ar 900 metų, bet nepaisant, ar tai įvyks dabar, o gal sekančiame gyvenime, tas didelis paveikslas jau yra amžinybėje. Mes nemirsime ir tik po to pateksime į amžinybę. Mes jau pradėjome gyventi amžinai.

Šis gyvenimas yra tik momentas, nepaversk jo amžinybe.

Daugiau – kitą savaitę, laiminu jus visus!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu