Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Piktnaudžiavimas malone. 1 dalis

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 29 d.,

Sveikinu visus,
Šiomis dienomis daugiausia elektroninių laiškų, ypatingai iš mūsų namų surinkimų tinklo, gaunu apie ekstremalius mokymus „malonės“ tema, kuriuose randami tokie perdėtos malonės suvokimo teiginiai:

  1. Evangelijos paseno, jos yra Senasis Testamentas, taigi jos yra nebepritaikomos (jos yra „įstatymas“);
  2. 1 Jono laiškas nėra skirtas mums šiandien, būtent 1 Jono 1:9 – man nereikia išpažinti nuodėmių.
  3. Susiję su #2; Dėl Jėzaus/kryžiaus nuodėmė daugiau neegzistuoja, egzistuoja tik malonė;
  4. Todėl man nereikia niekam atsiskaityti už savo elgesį, nereikia atsiprašyti ir išpažinti/pripažinti nuodėmės/ klaidingo elgesio; nes daugiau nebėra tokio dalyko kaip nuodėmė; Jėšua (Jėzus) ją pašalino iš mūsų gyvenimo;
  5. Pragaro arba nėra, arba jis blogai suprantamas, visi žmonės, kurie tik kada gyveno žemėje vieną dieną dėl malonės pateks į dangų.

Visi skundžiasi dėl blogo oro, tik niekas nieko dėl to nedaro“ Charles Dudley Warner

Aš girdėjau, kad įprastinė situacija yra tokia: žmonės diskutuoja ir diskutuoja apie šituos dalykus ir be rezultato, tik lieka sužeisti jausmai, susierzinimas ir dažnai nutraukti santykiai.

Bet Jėšua nesiginčydavo su fariziejais ir sadukiejais „be galo ir be krašto“, o mokydavo tai, ką sako Žodis ir palikdavo juos apsispręsti. Taigi, štai kas pasakyta apie malonę ir jūs nuspręskite ar tai jums tinka.

Malonė ir tiesa
Keliaudami per Naująjį Testamentą, Pauliaus raštuose pastebime, kad jis cituoja Evangelijas; Pvz.: Jn 1:14 „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, pilnas malonės ir tiesos“. Taip pat 17 eil. „Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų“.


Malonė yra Dievo palankumas, kurį mes gavome. Joje yra ir tai, kas buvo padaryta dėl mūsų ant kryžiaus. Tiesa yra „gyvybiškai svarbi“, arba gyvas malonės pademonstravimas mūsų gyvenime. Todėl Jėšua buvo pilnas malonės ir tiesos.

Pamąstykime taip: jūs galite turėti malonę skirtą kažkam, bet kol jūs neparodysite jos veiksmu, jie tik turės idėją apie tą malonę, nes jūs tai jiems pasakėte. Bet jie nežinos, ar jūs sakote tiesą ar ne.

Bet kai jūs pasielgsite pagal tą malonę, jūs atskleisite tiesą apie ją. Tada žmogus galės gyventi toje malonėje ir tiesoje bendraudamas su jumis, nes pažįsta jūsų širdį. Taigi malonė ir tiesa yra Mesijo Jėšua įsikūnijimas ir būdas, kaip mes galime pažinti Jį ir Tėvą. Jis atnešė malonę, kurią Tėvas turėjo mums savo širdyje ir įgyvendino jos tiesą; pademonstravo žmonėms, nueidamas visą kelią net iki kryžiaus mirties, kad ją įrodytų.

Mes matome tą patį malonės pavyzdį (nematomos Dievo širdyje), susietos su tiesa (malonės apreiškimu ir pritaikymu mūsų gyvenime) visame Naujajame Testamente. Arba kitais žodžiais, tiesa yra įterpta ir neatskiriama malonės dalis, nes turėti Dievo palankumą taip pat reiškia turėti sugebėjimą gyventi tame palankume.

Jei žmogus nemato nieko kito, o tik tai, kad malonė yra nepamatuojamas palankumas, jis praranda balansą galvodamas, kad reikia pasinaudoti tiesa, ir gyvenimas tampa labai sutelktas į save bei savanaudiškas. Malonė yra įstatymo darbas įvykdytas ant kryžiaus, ir tai leidžia prisikėlimo jėgai pasireikšti kasdieniniame gyvenime.

Malonė moko
Nes gelbstinti Dievo malonė, kuri gali gali išgelbėti kiekvieną žmogų, tapo žinoma ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, atsakingai, garbingai ir dievobaimingai gyventume šiame amžiuje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės pasirodymo(Titui 2:11)

Malonė ir tiesa eina kartu: Malonė, kuri gali išgelbėti kiekvieną žmogų yra palankumas, mokymas – tai tiesa ir tai gyvibiškai svarbi malonės dalis mūsų gyvenime. Malonė ir tiesa dar kartą susitiko, šį kartą mokydama mus gyventi dievobaimingą gyvenimą. Malonė moko, tai reiškia, kad žmogus malonėje sugeba mokytis.

Tie, kurie prarado subalansuotą požiūrį į malonę atsisako būti mokomi, negali priimti kieno nors kito minčių nejausdami grėsmės sau. Malonė moko mus gyventi dievobaimingą gyvenimą. Taigi, jeigu jūs manote, kad malonė - tai leidimas elgtis amoraliai, tai visai nėra malonė ir jūs esate apgauti.

Malonė visada sujungta su tikslu
Jis išgelbėjo mus bei pašaukė mus šventam gyvenimui, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties tikslu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“ (2 Timotiejui 1:9)

Atkreipkite dėmesį į malonę: „Jis išgelbėjo mus...“
Atkreipkite dėmesį į tiesą: “...ir pašaukė mus šventam gyvenimui“.

Štai eilutės pabaiga: „Ne pagal mūsų darbus, bet savo paties tikslu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“. Tikslas yra gyventi tiesoje, o malonė yra Jo širdyje.

Dievo tikslas visada yra Dievo malonės dalis. Kai Nojus gavo malonę, laivo statyba buvo tikslas ir tiesa – įgyvendinanti tą malonę. Mozė gavo malonę, tiesa ir tikslas buvo vesti Izraelį.

Širdis sustiprinama malone
Nesiduokite suklaidinami įvairių ir svetimų mokslų, nes gera, kai širdis sustiprinama malone, o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems, kurie jų laikėsi“ (Hebrajams 13:9)

Iš naujo atgimusi žmogaus širdis, jo dvasia, yra sustiprinama malone. Šita eilutė reiškia, kad širdis nėra sustiprinama darbais, ceremonija, ritualu. Malonė sustiprina širdį, tiesa tokia, kad malonė nėra atrandama rituale ir ceremonijoje.

Sudėjus šituos elementus kartu: Malonė ir tiesa, mokymas, tikslas, sustiprina širdis
Malonė yra leisti jūsų vaikui siekti vairuotojo teisių. Malonėje yra įterpta tiesa – jiems reikia mokytis kaip elgtis su automobiliu, jiems reikia suvokti mašinos vairavimo tikslą, jiems reikia įsitvirtinti gyvenimo patyrime sėdint už automobilio vairo. Visus šituos malonės elementus jūs turite, kai jūs gaunate leidimą siekti teisių.

Užkulisiuose, dangaus srityse „amžinaisiais laikais“, Dievas Tėvas ir Kristus turėjo malonę savo širdyje kuriamai žmonijai. Bet malonė turi būti daugiau nei vien tik tai mums skirtas apreiškimas, ji yra įgalinimas gyventi naudojantis išgelbėjimo privalumais, kuriuos teikia ta malonė. Malonė ir tiesa.

Išimk vieną elementą ir tu turėsi…
Meilė negali būti padalinta į daug elementų, nes jei išimsime nors vieną meilės elementą, tai sugriaus pačią žodžio reikšmę. Išimti kantrybę, užmiršimą to, kas bloga, ištikimybę, palankumą, pasišventimą, patikimumą, garbingumą, pagarbą, atvirumą, ar bet kurį meilės elementą, reiškia prarasti reikšmę ir pilną meilės jėgą.

Jei mes išimame vieną elementą ir susitelkiame į jį atskirai nuo kitų, mes atsiduriame pavojuje prarasti balansą ir suniokoti meilės visumą. Pavyzdžiui, jei „atvirumas” yra išimamas iš meilės, būtent atvirumas, kuris turi būti tarp vyro ir žmonos ir tik vienas sutuoktinis telieka atviras kito atžvilgiu. Kuomet jie su draugais, bendradarbiais ar kitos lyties atstovais atvirai dalinasi dalykais skirtais jų sutuoktiniui, jie pažeidžia meilę savo santuokoje. Daugelis romanų ir širdies sužeidimų įvyko dėl to, kad vienas iš sutuoktinių išėmė vieną meilės elementą, paneigė kitus ir pasidalino tuo elementu dar su kažkuo kitu.

Jeigu jie išskiria iš meilės pasišventimą ir susitelkia į tai, jie rizikuoja tapti savo pasišventimo vergais, nesugebančiais nieko kito daryti kaip tik atiduoti save 100% tam savo pasišventimo objektui. Toks sprendimas baigsis geriausiu atveju išsekimu, jei ne suniokojimu ir sužlugdymu savo gerbūvio, netgi jei tai pasišventimas savo sutuoktiniui, ir taip pat darbui, vaikams, ar hobiui ar asmeninei nuodėmei.

Tai tinka ir kalbant apie malonę
Panašiai malonė negali būti padalinta į daugybę elementų nesunaikinant pačios žodžio reikšmės. Susitelkti į neribotą palankumą ir neigiant tiesą būti mokomam gyventi dievotą gyvenimą, gyventi su tikslu ir pasilikti laisvu nuo religinių ritualų it ceremonijų, tai reiškia atverti save idėjai, kad yra tiek daug gailestingumo, jog nuodėmė nebegzistuoja, ir nereikia pripažinti nuodėmės ar klaidos, ir kitų paklydimų.

Ši serija yra apie daugialypį malonės supratimą, kad mes būtume subalansuoti savo supratime, šventi savo gyvenime, ir keliautume keliu panašėdami į Jį.

Aš pabaigiu citatuodamas mintį, kuri buvo parašyta maždaug prieš 150 metų, kad jūs suprastumėte, jog šis „malonės“ judėjimas visai nėra naujas – jis netgi egzistavo Pauliaus laikais, bet apie tai kitą savaitę.

„Žmonės kalba apie neužpelnytą malonę neturėdami nei menkiausio suvokimo apie tai iš asmeninio patyrimo; užuot gyvenus su malonės elementais, jie neturi nieko kito tik protinį pažinimą, arba netikrą jos suvokimą savo širdyje; visiškas atsiskyrimas nuo pasaulio, kūno ir velnio dar neįvyko; sąžinė miega mirties miegu, ir Kristus siūlomas kaip pakaitalas, kuris nusidėjėlio manymu kompensuoja jo paties nuopelnų deficitą (trūkumą).

Taigi, piktnaudžiauti šita doktrina labai lengva. Kai galva ir širdis yra pripildyta klaidingų prielaidų, nenuostabu, kad jos veda į didelį suklydimą, ir netgi blogas išvadas. Nenuostabu, kad toks žmogus, kuris kalba apie malonę nesusipažinęs su ja širdies patyrimu, su atgailos ašaromis, turėtų pritaikyti Atpirkėjo gerumą sau, tokiu būdu, kad paliktų savo gyvenimą ir širdį nepakeistus“.
F.W. Krummacher (1796 – 1868)

Daugiau, kitą savaitę, būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.