John Fenn, 2013 m. gegužės 11 d.,
Sveiki,
Aš
dalinausi apie būdus, kuriais Viešpats mus bando geru, patvirtina
mūsų potencialą, o šiandien apie tai, kaip Jis bando mūsų
motyvus ir sutiekia galimybę įvertinti širdį.
Valgykite
mano kūną, gerkite mano kraują
Matas,
Morkus ir Jonas užrašė apie tai, kaip Jėšua vaikščiojo
vandeniu, ir kiekvienas užrašė savo požiūrį į šį įvykį,
bet tik Jonas pamini, kas iš tiesų vyko PO TO, kai valtis nusiyrė
į kitą krantą (Mato 14, Morkaus 6, Jono 6)
Jūs
prisimenate, kad Jėšua ką tik pamaitino 5.000 vyrų bei
nenustatytą kiekį moterų ir vaikų, padauginęs berniuko
priešpiečius. Po to Jis pasiuntė 12 mokinių valtyje su norodymu
išsilaipinti kitame krante, o Jis pats žadėjo prisijungti prie jų
vėliau. Tuo metu Jis nuėjo į kalnus melstis, bet grįžo pas juos
tarp 3 ir 6 ryto eidamas vandeniu (Mato 14:25 teigia, kad tai buvo
per 4 pamainos budėjimą, kuris vykdavo nuo 3 iki 6 valandų ryto).
Matas
yra vienintelis, kuris užrašė Petro išlipimą iš valties ir
ėjimą vandeniu. Morkus pasakoja mums, kad Jėšua ėjo paskui valtį
ir jie sušuko iš baimės. O Jonas pasakoja mums tai, kad tada kai
jie sulipo į valtį „Nedelsiant valtis atsirado žemėje į kurią
jie vyko“. Tai mes vadiname „perkėlimu“ - valtis, viskas kas
joje buvo ir 13 vyrų - buvo akimirksniu perkelti 3-4 mylias (5-7 km)
į krantą tolimame ežero krašte (Jono 6:21)
„Kitą
dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos
valties, tik ta, kurioje Jėšua išsiuntė savo mokinius, ir jie
žinojo, kad Jėšua neplaukė su jais toje valtyje.... Suradę Jį
kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: „Rabi, kada čia atvykai?“
Jėšua,
atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs
ieškote manęs NE todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte
duonos lig soties“
(Jono 6:22-26, aš pabrėžiu ant „ne“)
Motyvai
Jėšua
ir šiandien atskleidžia mūsų tikruosius motyvus: „Tikrai,
tikrai sakau jums, jūs norite dalyvauti sekmadieninėje mokykloje ne
tik dėl to, kad duotumėte kitiems, bet tam, kad jus pastebėtų
pastorius”.
„Tikrai,
tikrai sakau jums, jūs norite šito darbo ne todėl, kad norite
daugiau duoti, kaip jūs sakote žmonėms, o dėl to, kad jūsų ego
pakiltų ir išsipūstų?”
„Tikrai,
tikrai sakau jums, jūs neinate į trečiadienio vakaro tarnavimus
tik dėl to, kad priimtumėte iš Manęs, jūs einate, nes tikitės,
kad pastebėsiu šitas jūsų papildomas pastangas ir būsiu
priverstas atsakyti į jūsų maldos poreikį”.
„Tikrai,
tikrai sakau jums, jūs nepasninkaujate tik todėl, kad priartėtumėte
arčiau manęs, bet taipogi dėl to, kad numestumėte 10 kilogramų“.
Tikrai
tikrai sakau jums... užpildykite patys. Vienintelis skirtumas tarp
Jono 6 skyriaus ir dabar yra tai, kad šiandien savyje mes turime
Šventąją Dvasią, kuri nori būti išgirsta ir švelniu tyliu
balsu prašo ištyrinti motyvus.
Kaip
jūs reaguosite, jei mūsų motyvo ištyrinimas reiškia, kad kažkas
su netyrais motyvais gauna poziciją, kurios jūs norėjote? Ar jūs
džiaugsitės savo širdyje, kad šiandien daug daugiau ūgtelėjote
kaip krikščionis, ar gedėsite, kad pozicija prarasta?
Atskirkite
vyrus nuo berniukų – vėl apie kepalus / žuvis žmones
Kartą
Jėšua pasakė, kad jie seka Jį ne dėl to, kad Jis yra Mesijas,
bet dėl to, kad Jis
pasirodė esąs neišsenkantis maisto tiekėjas.
Jis mokė juos, kad kepalai ir žuvys yra simboliai to, jog Jis yra
neišsenkantis
amžinojo Gyvenimo šaltinis.
Jis mokė, kad Mozės mana buvo ne tik maistas, bet taip pat amžinojo
gyvenimo simbolis.
Tai
panašu į žmones, kurie seka Jėzumi „prisikabinę virkštelėmis?“
Atrodo, kad Jis yra neišsenkantis... tiekėjas. Tai tie, kurie
naudoja Dievą ir žmogų, kad gautų tai, ko nori.
Jėšua
visada nori per Šventąją Dvasią nukreipti mus ištyrinti savo
motyvus, iškeldamas mūsų bjaurius netyrus motyvus tiesiai mums
prieš veidą, suteikdamas mums galimybę juos atmesti ir pasirinkti
Gyvenimą, žingsnis po žingsnio judėti į brandą, darant vis
daugiau ir daugiau pažangos. Kai kurie pasirenka išmintingai, o kai
kurie pasirenka tarnauti Dievui dėl neišsenkančio aprūpinimo
žemiškais dalykais.
Tie
žmonės sekė Jėzumi visą kelią aplink ežerą ir daugelis nusekė
Jį į miestą vis dar nepakeitę motyvų, taigi, galiausiai tam buvo
padarytas galas žodžiais vietinėje sinagogoje:
„Kas
valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžintąjį
gyvenimą...“ (6:54)
Jei
jie būtų norėję ištyrinti savo motyvus, JIE būtų padarę
išvadą apsprendžiančią jų likimą, net jei jų protai būtų
nesupratę palyginimo. Bet daugelis nenorėjo keisti savo motyvų:
„Nuo to laiko DAUG
Jo mokinių
pasišalino ir daugiau su Juo nevaikščiojo. (Jie nebuvo tik
„sekėjai“ ir „slampinėtojai“, bet Kristaus MOKINIAI).
Mes
nežinome ar Petras suprato viską, ką Jėšua pasakė, bet mes
žinome, kad Jis atsitraukė ir pasižiūrėjo į didesnį paveikslą,
kuris padėjo ištyrinti motyvus ir nustatyti savo tikrąsias
vertybes. Jėšua pasakė dvylikai: „ Ar jūs taip pat
pasitrauksite?“ Tada Petras atsakė Jam: „Viešpatie, pas ką mes
eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius! O mes tikime ir esame
tikri, kad tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“ (6:66-69)
Viešpats
vis dar prašo mūsų nešokti nuo uolos kartu su kitais, kurie
įsižeidė ir Jį paliko; Jis vis dar prašo mūsų nustatyti mūsų
tikrąsias vertybes, ir ištyrinti motyvus. Ar tu tas, kuris
šokinėja, ar tu mokinys?
Motyvai
motyvai
Jėšua
pasakė, kad Šventoji Dvasia įves mus į visą tiesą.
Ta
tiesa taip pat reiškia, tą bjaurią tiesą apie mūsų
savanaudiškus moyvus ir ego. Kiek daug iš mūsų pradėjo kaip
mokiniai mylėdami Dievą, bet kelyje prisikabino siekius ir
virkšteles, kai kurie net iki tokio lygio, jog mano, kad Dievas
jiems tarnauja arba, kad tikėjimas skirtas tam, kad gautume dalykus
iš Jo, arba jie mano, kad tikėjimas gali priversti Jį daryti
dalykus arba Jis yra priemonė tapti turtingu.
Kai
aš mokiausi Biblijos mokykloje, dirbau naktinėje pamainoje
parduotuvėje. Kuomet keisdavosi pamainos ir būdavo sutikrinami
pinigai ir kasos kvitai, tuomet kita pamaina pradėdavo savo darbą
su grynais pinigais kasoje.
Vieną
dieną, kai mūsų šeimai labai trūko pinigų, baigaintis pamainai
kasoje radau 20$ per daug. Aš tučtuojau pagalvojau, kad Dievas
laimina mane tais $20, ir aš galiu įsidėti juos į kišenę,
galvodamas kaip jie padės nusipirkti maisto tą savaitę, bet aš
atmečiau tokias mintis ir užrašiau į sąrašą tuos pinigus
teisingai. Šventoji Dvasia akimirksniu iškėlė man prieš akis
mano motyvus, ir aš atsakiau tinkamai, atmesdamas mano poreikį ir
mintis sudvasinti nelegalų aktą Dievo vardu, kad pateisinčiau savo
nusikaltimą.
Turtingas
jaunas valdytojas
Kai
jaunas valdytojas atėjo pas Jėzų, jis pasakė: „Gerasis
mokytojau, ką aš turiu daryti, kad turėčiau amžiną gyvenimą?“
Dauguma praleidžia faktą, kad Jėšua tučtuojau atskleidė Jo
tikrąjį poreikį ir problemą: „Kodėl vadini mane geru? Nėra
nei vieno gero, tik Dievas!“ (Mato 19:16-22).
Kitais
žodžiais tariant, Jėšua klausė jo; vadindamas mane geru, ar tu
vadini mane Dievu? Mes perskaitome vieną sakinį ir pradedame kitą
per 10 sekundžių niekada nesusimątydami, kad tai buvo tikras
pokalbis, su pauzėmis, apmąstymais, atsakymais, ir vyko tam tikrą
laiką. To pasekoje mums nepavykdavo suvokti, kad tai vyko ne
sekundes, bet minutes – tos pauzės ir pasikeitimai pažymėti mums
brūkšneliais ir kableliais arba skliausteliais. Ar tu vadini mane
Dievu, nes pavadinai mane geru? Pauzė, laukia atsakymo, jokio
atsakymo, taktikos pakeitimas.
Nesėkmė
atsakyti reiškė, kad jaunuolis, nenorėjo atvirai susitvarkyti su
tikruoju motyvu ir tikra meile turtams, taigi Jėšua turėjo
kalbėtis su juo kitu būdu: „Eik ir parduok visa, ką turi ir
išdalink tai vargšams, ir turėsi turtą danguje, tada ateik ir sek
paskui mane“. Vyras nuėjo šalin nuo Jėzaus, nes jis buvo
turtingas.
Tikra
problema buvo tai, kad vyras norėjo tarnauti Dievui mylėdamas
pinigus ir statusą, ir niekada nesuvokdamas širdimi, kas yra Jėšua.
Kadangi jis tiesiai neatsakė, ar Jis tiki, kad Jėšua yra Dievas,
Viešpats atidengė jo motyvus ir liepė jam susitvarkyti, sakydamas
parduoti viską dėl turtų danguje IR tapti Jėzaus mokiniu. Jei jis
būtų tai padaręs, jis būtų ištyrinęs savo širdį ir pradėjęs
tarnauti Dievui be jokių prisikabinusių virkštelių, labiau už
viską vertindamas dangų – tiesiog tyra meilė Dievui.
Žmonės
nori girdėti Dievo balsą ir patirti įvairius dvasinius
išgyvenimus, ir tai nėra blogai, bet tiesa tokia, kad Jis
dažniausiai kalba mums giliai viduje, prašydamas nuskaistinti tai,
į ką mes susitelkiame, nuskaistinti motyvą, nuskaistinti meilę.
Kitą
savaitę apie tai, kaip Viešpats veda mus šitais keliais.
Palaiminimai,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.