John
Fenn, 2012 m. liepos mėn. 6 d.,
Sveiki,
Praeitą
savaitę aš pabaigiau klausimu: kaip atskirti tiesą nuo klaidos,
kai jūs galvodami apie mokytoją arba mokymą jaučiate savo
dvasioje, kad kažkas negerai, o jūsų smalsus protas nori žinoti
daugiau. Ką jūs darote?
Tie
išprotėję pagonys
Pirmus
10 metų po Sekminių, surinkimas buvo žydiškas. Apaštalų darbų
10 skyriuje Petrą ištiko visiškas šokas, kuomet jis pasakojo
romėnams Kornelijaus namuose apie Jėšua, ir jie pradėjo kalbėti
kitomis kalbomis.
Kai
tai įvyko, Jis ką tik buvo pasakęs, kad Jėšua buvo prikeltas iš
numirusiųjų ir visiems, kurie įtikės Jį, bus atleistos nuodėmės.
Apd 10:45 pasakyta, kad žydai kartu su juo buvo „nustebę”, nes
tie pagonys gavo tą pačią Šventą Dvasią kaip ir jie!
Taigi
dabar iškyla klausimas: ar turi šitie pagonys laikytis žydų
įstatymo? Jie buvo neapipjaustyti, anksčiau buvę stabmeldžiai,
pasileidėliai, kurie praktikavo seksą su šventyklos prostitutėmis
ir/ arba su kuo tik patinka, galbūt kai kurie iš jų buvo
pedofilai, nes tai buvo normalu to meto graikų kultūrai, be jokios
abejonės kiaulienos valgytojai, o kai kurie galbūt turėjo daug
žmonų. Ar Dievas nori, kad jie laikytųsi standartų, tokių, kaip
Mozės įstatymas?
„Kai
kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite
apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“
(Apd
15:1).
Šiuo
klausimu jie turėjo svarų argumentą, nes Paulius ir Barnabas mokė,
kad jiems reikia tik mylėti Dievą visa širdimi ir mylėti savo
artimą kaip pačius save, gyventi dievotai bei moraliai ir
nereikalavo sugrįžti prie žydiškų šaknų ir įstatymo. Bet jie
nusprendė, kad Paulius ir Barnabas eis į Jeruzalę susitikti su
kitais apaštalais ir vyresniaisiais ir kartu nutars. Jų pavyzdys,
kaip atpažinti Viešpaties valią, tinka mums ir dabar!
Žodis
ir Dvasia
Apaštalų
darbų 15 skyriuje mums pasakyta kas nutiko: Ten buvo daug nuomonių
už ir prieš, būtent tada Petras ir papasakojo apie savo patirtį
Kornelijaus namuose (Apd 10), sakydamas.
„Ir
Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai,
duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.
Jis
nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų
širdis.
Tad
kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio
nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?
Juk
mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti
kaip ir jie“ (Apd 15:
8-11).
Petras
suprato, kad Dievas veikia tarp pagonių Šventąją Dvasia, o
Paulius ir Barnabas tada visiems papasakojo apie visus stebuklus ir
išgelbėjimus pagonių tarpe, kad visi galėtų pamatyti, ką
Šventoji Dvasia daro tarp ne žydų tautybės žmonių.
Tai
yra raktas #1
– kai jūs išgirstate apie kažką naujo, mokymą arba liudijimą,
kad kažkur veikia Šventoji Dvasia kažkokiu nauju būdu - tuomet
pasidairykite po Kristaus kūną, ir pasižiūrėkite į istoriją,
kad pamatytumėte, ką Šventoji Dvasia darė praeityje ir
paklauskite: ar tai ką aš girdžiu sutinka su Jėzaus charakteriu
ir tuo, ką Šventoji Dvasia padarė praeityje.
Pavyzdžiui:
jeigu jūs tikite, kad moterys turi apsigaubti galvas vualiais, nes
tai paminėta 1 Kor 11, tada jūs turite pasidomėti 2000 metų
surinkimo istorija, visais prabudimais, visais Dievo judėjimais, ir
žiūrėti, ar Šventoji Dvasia reguliariai ir nuosekliai per amžius
reikalavo, kad moterys apsigaubtų vualiais. Ne. Tai kultūrinė
problema, ne Dievo įsakymas. Ar jūs pakeisite tai kuo tikite, kad
susiderintumėte su tuo, ką Šventoji Dvasia darė ir daro? Jeigu Ji
neįsakė 200.000.000 Kinijos krikščionių moterų gaubtis vualiais
ir Ji to
nedarė nei Velso prabudime, nei Toronto Palaiminime - tuomet jūs
renkatės arba pasilikti užsikietinę savo tikėjime, arba keistis
ir sutikti su Dievu.
Apaštalų
darbų 15 skyriuje lyderiai girdėjo, ką Šventoji Dvasia darė ir
matė, kad tai sutiko su Jėzaus charakteriu; žmonės buvo daromi
Viešpaties mokiniais.
Raktas
#2-
Galbūt
kai kurie galvojo, kad Petro patyrimas su pagonimis buvo keistas.
Kaip gi jie žinojo, kad
Paulius ir Barnabas nemelavo apie tai, ką Šventoji Dvasia padarė
ir daro? Žinodami, kad Žodis ir Dvasia yra Viena ir visada
sutarime, Jokūbas, Jėšua brolis, pakilo su tokiu nusistatymu:
„Kai
jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „Vyrai broliai,
paklausykite manęs!
Simonas
papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad
išsirinktų iš jų savo vardui žmones.
Čia
dera pranašų žodžiai (Žodis), kaip parašyta...“
(Apd 15:14-15)
„Todėl
aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,
o
tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo
ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.
Juk
Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas
sabatą yra skaitomas sinagogose“ (Apd 15:19-21).
„Šventajai
Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų,
išskyrus tai, kas būtina...“ (Apd 15:28)
Apaštalai,
kurie užrašė Naująjį Testamentą, dalyvavo tame susirinkime. Jie
žiūrėjo, ką Šventoji Dvasia darė ir jau padarė, ir taip pat į
Žodį, kad patvirtintų, kas yra iš Dievo ir kas ne, ir kad pagal
tai padarytų sprendimus. Jie suprato, kad Žodis ir Dvasia sutaria.
Grįžkime
prie pavyzdžio: taigi Šventoji Dvasia 2000 metų surinkimo
istorijoje nereikalavo, kad moterys gaubtųsi vualiais, nors jūsų
Žodžio supratimu Dievas nori, kad moterys gaubtųsi vualiais – ar
jūs pasirengęs pakeisti savo supratimą, kad Žodis ir Dvasia būtų
sutarime jūsų širdyje? Vienintelis būdas tai padaryti yra
sąžiningai pripažinti, kad 2000 metų Šventoji Dvasia nereikalavo
moterims nešioti vualių, todėl jūs turite pakeisti savo Rašto
supratimą - ar jūs pasiruošęs tai padaryti?
Jeigu
taip, jūs augate balanse. Jeigu ne, tada jūs įstringate rutinoje
ir Dievas toje srityje nedaug ką gali jums padėti, ir nors Žodis
ir Dvasia sutinka, tai buvo kultūrinė problema, o jūs esate
nemokytinas ir užkietėjęs.
Dabar,
aš nežinau nei vieno, kuriam tai yra problema, štai todėl aš
naudoju tai kaip pavyzdį. Bet noras pakeisti mūsų supratimą apie
Dievą, jei Dvasia ir mūsų Žodžio supratimas nesutinka, yra
raktas augimui.
Tiko
Jokūbui, Pauliui, Petrui, Jonui, Judui - tinka ir mums!
Leiskite
man panaudoti kai kuriuos tikrus modernius pavyzdžius. Paimkime tokį
pavyzdį – Ganytojiškas judėjimas (Shepherding movement') - aš
žinau, kviečiu jus sugrįžti į praeitį, tai įvyko 1970-1980,
bet pasvarstykite kartu su manimi.
Ganytojiškas
judėjimas prasidėjo, kaip 1 ant 1 mokinystės ir mentoriavimo
(kuravimo) mokymas, ir tai labai greitai išpopuliarėjo. Kaip
nutinka su daugeliu kitų naujų mokymų, greitai šio naujo judėjimo
mokinai pakilo į naują lygį. Jei 1-1 mokinystė buvo gera, tai
kodėl neišplėtus jos visam surinkimui? Greitai daugelis surinkimų
mokė, kad žmonės negavę vyresniųjų pritarimo negali pakeisti
darbo, parduoti, pirkti automobilių ar namų ir t.t. Surinkimo
vadovai kontroliavo kiekvieną gyvenimo sritį.
Bėda
ta, kad „Ganytojiškas judėjimas“ buvo laikomas „Dievo
patvirtintu“, taigi juo pasekė tiek daug žymių žmonių,
padėdami į šoną savo sveiką protą, ir Dievo vardu prarasdami
savo įsitikinimus. (Klaidinga religija visada prašo žmonių
atmesti bei nepaisyti sveiko proto, ir suteikia savo valdžią ir
lyderystę).
Dabar...
jūs išbandykite tai surinkime... jūs
ateinate sekmadienio rytą ir jums kažkas atrodo netinkama, bet jūs
negalite aiškiai parodyti pirštu į tai. Jūsų dvasioje įtampa.
Pirma reakcija – eiti prie artimiausio išėjimo, bet jūs
tyrinėjate; garbinimas atrodo geras, ir žmonės draugiški... bet
ore tvyro įtampa ir kažkoks nerimas jūsų dvasioje. Taigi jūs
turite Tiesos Dvasią, kuri sako jūsų dvasiai, kad kažkas yra ne
taip... jums reikia patvirtinimo.
Tai
ateina iš sakyklos... Žodis skamba gerai, bet persunktas
atskaitomybe kiekvienu momentu. Faktiškai, tai per daug akcentuojama
ir jūsų dvasioje auga sielvartas bei sunkumas. Kai jūs išeinate,
jūsų emocijos sumišę, ir graužatis jūsų dvasioje sako, kad
kažkas negerai. Ką jūs darote?
Jūs
ištiriate dalykus.
Mentorystės
(kuravimo) tema, kai viena karta moko kitą, vyresni vyrai ir moterys
moko jaunesnius tikėjime yra Biblijoje... tai visada gerai. Bet jūsų
dvasia per Šventąją Dvasią nesutinka su dvasia šiame
surinkime... taigi jūs kasate giliau ir matote, kaip žmonės prašo
leidimo keisti darbus ir pirkti mašinas... ir jūs negalite rasti
tokio kontrolės pavyzdžio Žodyje, jūsų protas staiga suvokia
kodėl jūs jaučiate tą sielvartą, ir jūs daugiau ten neinate.
Tuomet jūs tiesiog praėjote tą patį procesą kaip Paulius ir
Barnabas, Petras ir Jokūbas Apaštalų darbų 15 skyriuje. Jūs
surandate balansą tarp Dvasios ir Žodžio.
Barbara
ir aš aplankėme mažą charizmatinį surinkimą, kur eidavo mūsų
keli brangūs draugai. Mes galvojome – gerai, puikus surinkimas,
mes pažįstame kelis žmones, tarnavimas turėtų būti geras.
Garbinimas buvo pakankamai geras, nors mums šiek tiek per daug
„religingas“ – malonės lašai krinta ir vargas mums, nes esame
kaip tie kirminėliai – bet tai pakrypo vertikaliai, kad tikrai
išreikštų meilę Viešpačiui, ir tada vieną tylos prisodrintą
momentą, buvo aišku, kad bus pranašystė.
Bet
pranašystė per vieną garbinimo komandos narį prasidėjo taip:
„Mano maži vaikeliai, jūsų lūpos sako, kad jūs mylite mane,
bet jūsų širdys yra toli nuo manęs...“ ir tęsė toliau. Mano
dvasia buvo nuliūdinta. Barbara ir aš pažiūrėjome vienas į kitą
siaube. Tiesą sakant, mes jautėmės siaubingai dėl mūsų draugų,
kurie manė, kad tai tikras žodis nuo Viešpaties.
Mūsų
dvasios buvo nuliūdintos, ir be to mes žinojome Žodį. 1 Kor 14:3
pasakyta, kad pranašystė yra „statydinimui, padrąsinimui ir
paguodai“. Tai nebuvo nei vienas iš dalykas iš išvardintų –
tai atėjo iš paties asmens dvasios, jo paties religinio proto, ir
tai visai nebuvo Dievas... tai buvo užmaskuotas pamokslavimas
surinkimui norint pasakyti kokie jie yra netinkami Dievui... jie
pasijautė žemiau nei gyvatės pilvas, kai mes išėjome. Taigi, mes
turėjome Dvasios ir Žodžio paliudijimą, kad tai nebuvo žodis nuo
Dievo, bet mūsų draugai buvo tam akli. Jie atmetė sveiką protą,
Žodį ir tai, ką sakė Dvasia...
Pabaigsiu
šią seriją kitą savaitę, nes tęsti neleidžia straipsnio
formatas. Būkite palaiminti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.