Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Tradicijos. 6 dalis / Žodžio ir Dvasios balansas


John Fenn, 2012 m. liepos mėn. 6 d.,

Sveiki,

Praeitą savaitę aš pabaigiau klausimu: kaip atskirti tiesą nuo klaidos, kai jūs galvodami apie mokytoją arba mokymą jaučiate savo dvasioje, kad kažkas negerai, o jūsų smalsus protas nori žinoti daugiau. Ką jūs darote?

Tie išprotėję pagonys
Pirmus 10 metų po Sekminių, surinkimas buvo žydiškas. Apaštalų darbų 10 skyriuje Petrą ištiko visiškas šokas, kuomet jis pasakojo romėnams Kornelijaus namuose apie Jėšua, ir jie pradėjo kalbėti kitomis kalbomis.

Kai tai įvyko, Jis ką tik buvo pasakęs, kad Jėšua buvo prikeltas iš numirusiųjų ir visiems, kurie įtikės Jį, bus atleistos nuodėmės. Apd 10:45 pasakyta, kad žydai kartu su juo buvo „nustebę”, nes tie pagonys gavo tą pačią Šventą Dvasią kaip ir jie!

Taigi dabar iškyla klausimas: ar turi šitie pagonys laikytis žydų įstatymo? Jie buvo neapipjaustyti, anksčiau buvę stabmeldžiai, pasileidėliai, kurie praktikavo seksą su šventyklos prostitutėmis ir/ arba su kuo tik patinka, galbūt kai kurie iš jų buvo pedofilai, nes tai buvo normalu to meto graikų kultūrai, be jokios abejonės kiaulienos valgytojai, o kai kurie galbūt turėjo daug žmonų. Ar Dievas nori, kad jie laikytųsi standartų, tokių, kaip Mozės įstatymas?

Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“ (Apd 15:1).

Šiuo klausimu jie turėjo svarų argumentą, nes Paulius ir Barnabas mokė, kad jiems reikia tik mylėti Dievą visa širdimi ir mylėti savo artimą kaip pačius save, gyventi dievotai bei moraliai ir nereikalavo sugrįžti prie žydiškų šaknų ir įstatymo. Bet jie nusprendė, kad Paulius ir Barnabas eis į Jeruzalę susitikti su kitais apaštalais ir vyresniaisiais ir kartu nutars. Jų pavyzdys, kaip atpažinti Viešpaties valią, tinka mums ir dabar!

Žodis ir Dvasia
Apaštalų darbų 15 skyriuje mums pasakyta kas nutiko: Ten buvo daug nuomonių už ir prieš, būtent tada Petras ir papasakojo apie savo patirtį Kornelijaus namuose (Apd 10), sakydamas.

Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis. Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti? Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie“ (Apd 15: 8-11).

Petras suprato, kad Dievas veikia tarp pagonių Šventąją Dvasia, o Paulius ir Barnabas tada visiems papasakojo apie visus stebuklus ir išgelbėjimus pagonių tarpe, kad visi galėtų pamatyti, ką Šventoji Dvasia daro tarp ne žydų tautybės žmonių.

Tai yra raktas #1 – kai jūs išgirstate apie kažką naujo, mokymą arba liudijimą, kad kažkur veikia Šventoji Dvasia kažkokiu nauju būdu - tuomet pasidairykite po Kristaus kūną, ir pasižiūrėkite į istoriją, kad pamatytumėte, ką Šventoji Dvasia darė praeityje ir paklauskite: ar tai ką aš girdžiu sutinka su Jėzaus charakteriu ir tuo, ką Šventoji Dvasia padarė praeityje.

Pavyzdžiui: jeigu jūs tikite, kad moterys turi apsigaubti galvas vualiais, nes tai paminėta 1 Kor 11, tada jūs turite pasidomėti 2000 metų surinkimo istorija, visais prabudimais, visais Dievo judėjimais, ir žiūrėti, ar Šventoji Dvasia reguliariai ir nuosekliai per amžius reikalavo, kad moterys apsigaubtų vualiais. Ne. Tai kultūrinė problema, ne Dievo įsakymas. Ar jūs pakeisite tai kuo tikite, kad susiderintumėte su tuo, ką Šventoji Dvasia darė ir daro? Jeigu Ji neįsakė 200.000.000 Kinijos krikščionių moterų gaubtis vualiais ir Ji to nedarė nei Velso prabudime, nei Toronto Palaiminime - tuomet jūs renkatės arba pasilikti užsikietinę savo tikėjime, arba keistis ir sutikti su Dievu.

Apaštalų darbų 15 skyriuje lyderiai girdėjo, ką Šventoji Dvasia darė ir matė, kad tai sutiko su Jėzaus charakteriu; žmonės buvo daromi Viešpaties mokiniais.

Raktas #2- Galbūt kai kurie galvojo, kad Petro patyrimas su pagonimis buvo keistas. Kaip gi jie žinojo, kad Paulius ir Barnabas nemelavo apie tai, ką Šventoji Dvasia padarė ir daro? Žinodami, kad Žodis ir Dvasia yra Viena ir visada sutarime, Jokūbas, Jėšua brolis, pakilo su tokiu nusistatymu:

Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „Vyrai broliai, paklausykite manęs! Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones. Čia dera pranašų žodžiai (Žodis), kaip parašyta...“ (Apd 15:14-15)

Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti, o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo. Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose“ (Apd 15:19-21).

Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina...“ (Apd 15:28)

Apaštalai, kurie užrašė Naująjį Testamentą, dalyvavo tame susirinkime. Jie žiūrėjo, ką Šventoji Dvasia darė ir jau padarė, ir taip pat į Žodį, kad patvirtintų, kas yra iš Dievo ir kas ne, ir kad pagal tai padarytų sprendimus. Jie suprato, kad Žodis ir Dvasia sutaria.

Grįžkime prie pavyzdžio: taigi Šventoji Dvasia 2000 metų surinkimo istorijoje nereikalavo, kad moterys gaubtųsi vualiais, nors jūsų Žodžio supratimu Dievas nori, kad moterys gaubtųsi vualiais – ar jūs pasirengęs pakeisti savo supratimą, kad Žodis ir Dvasia būtų sutarime jūsų širdyje? Vienintelis būdas tai padaryti yra sąžiningai pripažinti, kad 2000 metų Šventoji Dvasia nereikalavo moterims nešioti vualių, todėl jūs turite pakeisti savo Rašto supratimą - ar jūs pasiruošęs tai padaryti?

Jeigu taip, jūs augate balanse. Jeigu ne, tada jūs įstringate rutinoje ir Dievas toje srityje nedaug ką gali jums padėti, ir nors Žodis ir Dvasia sutinka, tai buvo kultūrinė problema, o jūs esate nemokytinas ir užkietėjęs.

Dabar, aš nežinau nei vieno, kuriam tai yra problema, štai todėl aš naudoju tai kaip pavyzdį. Bet noras pakeisti mūsų supratimą apie Dievą, jei Dvasia ir mūsų Žodžio supratimas nesutinka, yra raktas augimui.

Tiko Jokūbui, Pauliui, Petrui, Jonui, Judui - tinka ir mums!
Leiskite man panaudoti kai kuriuos tikrus modernius pavyzdžius. Paimkime tokį pavyzdį – Ganytojiškas judėjimas (Shepherding movement') - aš žinau, kviečiu jus sugrįžti į praeitį, tai įvyko 1970-1980, bet pasvarstykite kartu su manimi.

Ganytojiškas judėjimas prasidėjo, kaip 1 ant 1 mokinystės ir mentoriavimo (kuravimo) mokymas, ir tai labai greitai išpopuliarėjo. Kaip nutinka su daugeliu kitų naujų mokymų, greitai šio naujo judėjimo mokinai pakilo į naują lygį. Jei 1-1 mokinystė buvo gera, tai kodėl neišplėtus jos visam surinkimui? Greitai daugelis surinkimų mokė, kad žmonės negavę vyresniųjų pritarimo negali pakeisti darbo, parduoti, pirkti automobilių ar namų ir t.t. Surinkimo vadovai kontroliavo kiekvieną gyvenimo sritį.

Bėda ta, kad „Ganytojiškas judėjimas“ buvo laikomas „Dievo patvirtintu“, taigi juo pasekė tiek daug žymių žmonių, padėdami į šoną savo sveiką protą, ir Dievo vardu prarasdami savo įsitikinimus. (Klaidinga religija visada prašo žmonių atmesti bei nepaisyti sveiko proto, ir suteikia savo valdžią ir lyderystę).

Dabar... jūs išbandykite tai surinkime... jūs ateinate sekmadienio rytą ir jums kažkas atrodo netinkama, bet jūs negalite aiškiai parodyti pirštu į tai. Jūsų dvasioje įtampa. Pirma reakcija – eiti prie artimiausio išėjimo, bet jūs tyrinėjate; garbinimas atrodo geras, ir žmonės draugiški... bet ore tvyro įtampa ir kažkoks nerimas jūsų dvasioje. Taigi jūs turite Tiesos Dvasią, kuri sako jūsų dvasiai, kad kažkas yra ne taip... jums reikia patvirtinimo.

Tai ateina iš sakyklos... Žodis skamba gerai, bet persunktas atskaitomybe kiekvienu momentu. Faktiškai, tai per daug akcentuojama ir jūsų dvasioje auga sielvartas bei sunkumas. Kai jūs išeinate, jūsų emocijos sumišę, ir graužatis jūsų dvasioje sako, kad kažkas negerai. Ką jūs darote?

Jūs ištiriate dalykus.
Mentorystės (kuravimo) tema, kai viena karta moko kitą, vyresni vyrai ir moterys moko jaunesnius tikėjime yra Biblijoje... tai visada gerai. Bet jūsų dvasia per Šventąją Dvasią nesutinka su dvasia šiame surinkime... taigi jūs kasate giliau ir matote, kaip žmonės prašo leidimo keisti darbus ir pirkti mašinas... ir jūs negalite rasti tokio kontrolės pavyzdžio Žodyje, jūsų protas staiga suvokia kodėl jūs jaučiate tą sielvartą, ir jūs daugiau ten neinate. Tuomet jūs tiesiog praėjote tą patį procesą kaip Paulius ir Barnabas, Petras ir Jokūbas Apaštalų darbų 15 skyriuje. Jūs surandate balansą tarp Dvasios ir Žodžio.

Barbara ir aš aplankėme mažą charizmatinį surinkimą, kur eidavo mūsų keli brangūs draugai. Mes galvojome – gerai, puikus surinkimas, mes pažįstame kelis žmones, tarnavimas turėtų būti geras. Garbinimas buvo pakankamai geras, nors mums šiek tiek per daug „religingas“ – malonės lašai krinta ir vargas mums, nes esame kaip tie kirminėliai – bet tai pakrypo vertikaliai, kad tikrai išreikštų meilę Viešpačiui, ir tada vieną tylos prisodrintą momentą, buvo aišku, kad bus pranašystė.

Bet pranašystė per vieną garbinimo komandos narį prasidėjo taip: „Mano maži vaikeliai, jūsų lūpos sako, kad jūs mylite mane, bet jūsų širdys yra toli nuo manęs...“ ir tęsė toliau. Mano dvasia buvo nuliūdinta. Barbara ir aš pažiūrėjome vienas į kitą siaube. Tiesą sakant, mes jautėmės siaubingai dėl mūsų draugų, kurie manė, kad tai tikras žodis nuo Viešpaties.

Mūsų dvasios buvo nuliūdintos, ir be to mes žinojome Žodį. 1 Kor 14:3 pasakyta, kad pranašystė yra „statydinimui, padrąsinimui ir paguodai“. Tai nebuvo nei vienas iš dalykas iš išvardintų – tai atėjo iš paties asmens dvasios, jo paties religinio proto, ir tai visai nebuvo Dievas... tai buvo užmaskuotas pamokslavimas surinkimui norint pasakyti kokie jie yra netinkami Dievui... jie pasijautė žemiau nei gyvatės pilvas, kai mes išėjome. Taigi, mes turėjome Dvasios ir Žodžio paliudijimą, kad tai nebuvo žodis nuo Dievo, bet mūsų draugai buvo tam akli. Jie atmetė sveiką protą, Žodį ir tai, ką sakė Dvasia...

Pabaigsiu šią seriją kitą savaitę, nes tęsti neleidžia straipsnio formatas. Būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.