John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 3 d.,
Šventyklos mąstymas – pasaulietiška arba šventa
Senajame Testamente šventykla buvo šventa, šventa žemė. Visi kiti pastatai - pasaulietiški. Šventykla buvo šventa, nes ten gyveno Dievas, ten pasireikšdavo Jo buvimas.
Senajame Testamente kunigai buvo šventi, visi kiti buvo pasauliečiai. Šitos idėjos atėjo iki mūsų dienų apie pastorių, apaštalą, vyskupą ar pateptąjį, visi kiti yra pasauliečiai, nėra patepti ir dirba pasaulietiškus darbus.
Naujojo Testamento realybė
Mes visi esame šventi, nes mes visi esame Dievo šventyklos. Tas pats Kristus gyvena manyje, kaip ir tame, kuris užsidirba pragyvenimui kitu būdu. Mes nešam Jį visur kur beeitume, ar tai būtų mūsų namai, ar darbas, ir viskas, ką mes turime, mūsų nuosavybė yra šventa. Mes turime būti saugi vieta žmonėms rasti prieglobstį. Mano automobilis yra šventas, taip lygiai kaip ir pastoriaus automobilis. Mano namai, kaip ir pastoriaus namai yra šventi. Aš esu toks pat šventas, kaip ir pastorius. Mes visi buvome išgelbėti Jėšua krauju, ir tas pats Kristus gyvena visuose tikinčiuosiuose. Iš to išplaukia kiti palyginimai.
Šventyklos mąstymas – pastoriaus, apaštalo, pranašo „tarnybos“ (pareigos)
Pačia savo prigimtimi šventykla linkusi turėti kunigų luomą ir „pašvęstus daiktus“. Kunigų luomas ir šventikai buvo elitas, pakelti, tie kuriems patarnaujama, ir išaukštinti virš kitų. Kunigo namai, netgi jo mėgstama kėdė ir rašomasis stalas buvo šventi ir eilinis asmuo negalėjo paliesti to, kas buvo šventa.
Naujojo Testamento realybė
Kristus gyvena mumyse, todėl mes visi lygūs Kristuje ir ši realybė reiškia, kad vienintelis skirtumas tarp mūsų yra malonė, kurioje mes gyvename ir pagal kurią veikiame (Gal 3:28, Rom 12:3).
Mūsų funkcija skirtinga pagal kiekvienam mums suteiktą malonę, bet mes esam lygūs. Karaliaus Jokūbo vertime (KJV) 4 kartus panaudotas angliškas žodis „office“ (lietuviškai - tarnyba, tarnavimas, pareigos, kabinetas) iš tiesų reiškia „tarnas“. Paulius Rom 11:13 nesakė, kad jis buvo apaštalas pagonims ir jis aukština savo „postą“, kaip teigia KJV. Jis pažodžiui sakė, kad „aš esu siųstas pas pagonis, ir gerbiu savo tarnavimą (tarnystę) jums“.
Taigi faktas, kad vienas žmogus patarnauja siūdamas nuostabius rūbus Kristaus Kūnui, kaip tai darė Dorkadė (Apd 9), o kas kitas reguliariai patarnauja pranašaudamas, dar kitas - turi dovaną priimti ir rūpintis svečiais, o kad aš esu apaštalas ar pranašas nieko nereiškia, nes tai tas pats Kristus mumyse daro mus lygiais, tik mūsų funkcijos yra skirtingos. Štai kodėl nusižeminimas turi būti skiriamasis Kristaus Kūno bruožas - mes esame lygūs, tik gyvenime atliejame skirtingą funkciją pagal mums suteiktą malonę.
Šventyklos mąstymas: pastorius yra vienintelis lyderis
Šventykla turėjo kunigus, ir tie kunigai sudarydavo tarybą, kuri išrinkdavo vieną aukščiausią kunigą nustatyto laiko tarnavimui. Jis vadovavo šventyklai, garbinimui, ir kitoms veikloms joje, o kiti jam paklusdavo. Šiandien vienas pastorius tarnauja kaip lyderis, vadovauja surinkimui kaip CEO (generalinis direktorius) arba kartu su savo šeima, arba vadovauja padedamas komandos. Vienas pastorius yra vadovas pagal Senojo Testamento šventyklos pavyzdį.
Naujojo Testamento realybė
Mes žinome, jie susitikdavo namuose. Daugelis namų šeimininkų ir šeimininkių tuose namų surinkimuose yra paminėti Naujajame Testamente. Mes žinome, kai jie netilpdavo vienuose namuose, jie perskeldavo į kitus.
Mes taip pat žinome, kad kiekvienuose namuose ar tarpusavyje susietuose namų surinkimuose buvo keli vyrai ir moterys, vadinami „vyresniaisiais“. Vyresnieji taip pat galėjo būti ir apaštalais, nes Petras pavadino save apaštalu ir vyresniuoju, bet jie taip pat buvo vyrai ir moterys, kurie dirbo įvairius darbus, pavyzdžiui palapinių gamintojai Priskila ir Akvilas, vyras ir žmona apaštalai Andronikas ir Junija, (diakonė) Febė, ir apaštalas Paulius – tai vyresnieji, kurie turėjo gyvenimiškos patirties, nepriekaištingi moraliniu požiūriu, gerai tvarkėsi savo namuose, buvo subrendę. Tiesiogine prasme graikiškas žodis „vyresnysis“ reiškia „senas žmogus“. Yra žodis „presbuteros“ iš kurio mes turime „presbiterį“ (1 Pt 5:1, Apd 18:1-3, Rom 16:1, 3-5, 7).
Žodis („ganyti”) yra panaudotas Apd 20:17,28, kur Paulius susitiko su Efezo vyresniaisiais. Jis pasakė jiems „…Šventoji Dvasia padarė jus „prižiūrėtojais”, kad „ganytumėte“ Dievo Bažnyčią”.
Vyresnieji turi Šventosios Dvasios malonę „prižiūrėti” arba „vyskupauti” (graikiškai: episkopos) Kristaus Kūną. Jie prižiūri iš apačios kaip Jėšua mokė Mk 10:42-45 savo lyderius; būti visų tarnais.
Naujojo Testamento pastorius
Angliškas žodis „feed“ („maitinti“, lietuviškam vertime - „ganyti“) reiškia „būti ganytoju“ arba „ganyti kaimenę“ - tai žodis „poimaino“, išverstas „pastor“.
Visuose Naujojo Testamento namų surinkimuose, taip lygiai kaip bibliniuose namų surinkimuose šiandien, nėra vieno „pastoriaus“, o kaip ir Pauliaus dienomis yra grupė porų ir individų apdovanotų Dievo malone ganyti kaimenę. Toje vyresniųjų grupėje veikia įvairios malonės: vienas gali būti apdovanotas organizatorius, kitas – mokytojas, gal būt kitas turi gailestingą širdį, arba širdis dega dėl teisumo ir atgailos, bet jie visi veikia kartu ir gano kaimenę.
Būkite rūpestingi...
Šitos grupės buvo sudarytos iš surinkimo, kuris buvo vienuose namuose ir surinkimo, kuris rinkdavosi namuose, bet Paulius mums sako, ką jie turėjo bendro „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei“ (Apd 20:28).
Šitie žmonės natūraliai pakildavo malonėje ir rimtai žiūrėjo į savo dvasinį gyvenimą. Jie būdavo „rūpestingi sau“. Graikų kalbos žodis „būti rūpestingu“ yra „prosecho“ ir reiškia „stropiai sutelkti visą dėmesį“.
Šitie vyresnieji, kurie buvo apdovanoti Dievo, būti prižiūrėtojais ir ganyti kaimenę, sutelkdavo visą dėmesį į savo vaikščiojimą su Dievu. Aš žinau, kad tai gali sukrėsti kai kuriuos J, bet daugelis, kurie vadina save krikščionimis nesutelkia viso savo dėmesio ir rūpesčio į savo vaikščiojimą su Dievu. Šitie vyresnieji turėjo malonę su tuo susitvarkyti.
Ir dar jie ne tik kad rimtai rūpinosi savo augimu Kristuje, bet jie natūraliai ganė ir surinkimą. Jie nebuvo susitelkę į save, bet į išorę. Dėl tos malonės kuri buvo juose, jie natūraliai buvo susitelkę į kitus.
Tie žmonės natūraliai priimdavo svečius, meldėsi už kitus, dalindavosi su kitais savo laiku ir resursais, padėdavo augti Viešpatyje veržiantis per gyvenimo sunkumus. Jie tai darė natūraliai, organiškai – tai tiesiog plaukė iš jų, nes tai buvo malonė. Jie neturėjo etikečių nei titulų, jie tiesiog judėjo malonėje.
Namų surinkimas pagal Naujojo Testamento pavyzdį neturėjo vienintelio pastoriaus, kuris pats vienas darydavo visus sprendimus. Vyresnieji darydavo sprendimus kartu su kitais vyresniaisiais ir žmonėmis namų surinkime. Kai jūs sekate Naujojo Testamento pavyzdžiu, jūs turite lyderius, kurie dirba kartu su žmonėmis ir Šventąja Dvasia kaip parašyta Apd1 5:28: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga …”
JŪS esate šventas, JŪS esate lygus kiekvienam apaštalui, pranašui, pastoriui, ir visom kitom 5 tarnavimo bei kitom dovanom, taip moko Biblija, esate lygus su visais kitais namų svetainėje, bet turite skirtingas malones gyvenime.
Daugiau palyginimų kitą savaitę. Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.