John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 10 d.,
Daugybė mažų šventyklų, ką tai reiškia?
Aš kalbėjau apie realybę – Kristus mumyse, šlovės viltis. Ką tai reiškia, kad Dievas paliko šventyklos pastatą ir persikėlė į žmones, ir kokie turėtų būti mūsų veiksmai to pasekoje?
Statykime ant pamato, kurį mes visi pažįstame. Pirma, žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Antra, kiekvienas asmuo yra unikali, turinti laivą valią būtybė. Trečia, visame pasaulyje nėra tiksliai kito tokio kaip tu, niekada nebuvo ir nebus. Mes tai žinome, nes stosime vienas prieš vieną ir atsiskaitysime už savo gyvenimą prieš Dievą. Nėra kito tokio pat kūno, kurį mes galėtume apkaltinti, mes esame unikalūs, individualūs, turintys laisvą valią ir atsakingi.
Tėvas numatė situaciją, tinkamą būtent tau
Tėvas yra Dvasia, bet Jis sukūrė fizinę visatą. Kaip Jis gali judėti fizinėje visatoje būdamas (Šventoji) Dvasia? (Jn 4:24)
Sprendimas: sukurti dvasines būtybes, su kuriomis Jis galėtų būti viena dvasioje/Dvasioje, ir apsigyventi jų dvasioje ir sieloje fiziniame kūne. Tuo būdu Dievas, kuris yra Dvasia, gali judėti ir pasireikšti fiziniame pasaulyje. (Vieną dieną mes turėsime kūnus padarytus iš dangiškos medžiagos ir galėsime be pastangų judėti tarp Dvasios ir fizinio pasaulių).
Kadangi jūs esate unikalūs ir sukurti Dievo pagal Jo įsivaizdavimą, tai reiškia, kad tik jūs galite pademonstruoti tą Jo asmenybės dalį, kurią Jis išreiškė jus kurdamas. Jis nori atskleisti Save šiame pasaulyje per tą Savo asmenybės dalį!
Planas
Tai reiškia, kad kiekvienas krikščionis turi dalį Dievo asmenybės, kuri gali būti matoma per juos ir juose. Kiekvienas gali pasakyti „Aš pažįstu Dievo malonę“, bet kai mes girdime liudijimus iš kelių žmonių, kaip jie buvo išgelbėti, mes matome įvairius malonės atspalvius, lyg žiūrėdami į gelmę daugiabriaunio brangakmenio.
Tu gali pasakyti, kad esi anksčiau matęs deimantų, bet matydamas šviesą lūžtančią per kiekvieną deimanto briauną, matai šiek tiek kitaip kiekvieną kartą, ir tai suteikia supratimą apie šio deimanto sandarą. Taip yra su kiekvienu iš mūsų ir mūsų Tėvu.
Žinojimas, kad kiekvienas iš mūsų esame Dievo kūrinijos stebuklas atskleidžiantis dalį Jo, kuria tik mes esame apdovanoti - be jokio polinkio į garbę sau, nes mes nieko nenusipelnėme dėl savo sukūrimo - tai geriausias ir tobuliausias būdas visoms šitoms mažoms šventykloms, matyti Dievą vienas kitame?
Šventykla, ar šventyklos?
Kaip galima padėti giliems santykiams, kurių reikia, kad pamatytume Kristų vienas kitame?
Ar tai reiškia vaikščiojimą į šventyklos pastatą ir sėdėjimą tylint nukreipus veidą į priekį, kai tas pats asmuo savaitė po savaitės pasakoja, kaip unikaliai Dievo asmenybė reiškiasi per jį, bet niekam kitam neleidžiama dalintis tuo, ką Kristus jame gali pastebėti ar pasakyti konkrečia tema?
Ar ne geriau būti mažesne šventyklų grupe, kuri renkasi namuose taip, kad kiekvienas, kuris dalyvauja gali pasidalinti, ką Kristus juose gali pasakyti ta tema, kuria diskutuojama? Taip.
Štai kodėl Paulius parašė 1 Kor 14:26: „Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą. Tegul viskas tarnauja ugdymui”.
Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios grupė pasišventusių viena kitai šventyklų, turinti bendruomenės ir šeimos jausmą, susitelkusi į tikslingus santykius Kristuje ir į santykius vienas su kitu renkasi namuose.
Bet jūs turite vaikščioti meilėje...
Visa tai skamba protingai ir aiškiai, ar ne? Žmonės, bet namuose ir santykiais paremtas tikėjimas yra sudėtingas, jis nėra jau toks patrauklus. Kartais jis nuobodus, kasdieniškas ir neatrodo dvasiškai. Nėra nieko tokio, kas paliestų jausmus – jokio įspūdingo choro, nei 2 milijonų dolerių vertės itališkų marmurinių grindų fojė, nei brangios garso sistemos su daugybe video ekranų virš galvų.
Tu sėdi kieno nors svetainėje, kaip svečias jų namuose, rizikuoji pažinti žmones ir būti jų pažintas. Galatams 2:9 sako, kad kai Petras, Jokūbas ir Jonas atpažino Dievo malonę Pauliaus ir Barnabo gyvenime, jie ištiesė jiems draugystės ranką.
Būtent Dievo malonės suvokimas vienas kito gyvenime leidžia mums bendrauti. Petras, Jokūbas ir Jonas buvo pašaukti pas mesijinius tikinčiuosius, o Paulius ir Barnabas buvo pašaukti pas graikus, romėnus ir kitus ne žydų kilmės tikinčiuosius. Jie nedaug ką turėjo bendro, tik Jėzų.
Tačiau būtent tas bendrumas Jėzuje leido kiekvienam iš jų pasakyti: „Aš nesuprantu tavo gyvenimo, bet aš priimu Dievo malonę tavyje, ir aš galiu mylėti tą malonę ir todėl myliu tave toje malonėje“. Tai vienintelis būdas kaip gali veikti namų ir tarpusavio santykiais paremti surinkimai.
Kai jūs susėdate kartu vienoje svetainėje, žmonės iš įvairių socialinių – ekonominių sluoksnių, skirtingų rasių, amžiaus, lyties, ir su skirtingomis gyvenimo istorijomis – jūs turite mylėti Dievo malonę ir įveikti tai, kas yra skirtinga ir nepatrauklu vienas kitame. Ir tai reiškia, kad jūs augate kartu ir tampate vis daugiau panašūs į Kristų.
Bet yra kita pusė...
Rinktis namuose yra pats tinkamiausias būdas surinkimui (bažnyčiai), kokį tik esu kada matęs. Ne tik dėl to, kad tie, kurie rašė ir pirmieji skaitė laiškus, kuriuos mes vadiname, pradedant Mato ir baigiant Apreiškimo knygomis, bet Naujojo Testamento puslapiai tikrai yra instrukcijų žinynas, kuris atskleidžia, kad tai, ką mes sutinkame dabar namų surinkimuose, sutiko ir žmonės, kai Paulius, Jokūbas, Jonas ir Judas praktikavo ir rašė apie tai.
Tai gyvenimo stilius, bet ne kažkas ką tu darai. Kai tu suvoki, kad Kristus gyvena tavyje, ir tu nori išgirsti, ką jis daro kitose šventyklose, santykiams pastatyti ir sustiprinti, kad kiekvienas taptų daugiau panašus į Kristų.
Daugelis buvo išauginti surinkimo kultūroje, kuri apriboja dovanų veikimą visuose, išskyrus to žmogaus, kuris laiko mikrofoną, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai lyg ir anarchija, kai kiekvienas gali pasidalinti per Kristų jame. Bet taip nėra, yra dieviška tvarka, ir tai jūs turite išmokti, nes jūs negalėsite visko suprasti, kol to nepadarysite.
Atsiskaitomybė instituciniame surinkime yra matuojama dėmesiu, lankymu, savanoriška veikla. Atsiskaitomybė namų surinkime yra santykių stiprume, ir tai kai kuriems naujas ir gąsdinantis pasaulis. Bet mokymasis pasitikėti Kristumi kituose žmonėse yra nuostabi kelionė, kuri padeda augti!
Kitą savaitę nauja tema. Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.