John Fenn, Demonų doktrinos, 1 iš 3, Savaitės mintys, 2025-11-08

 John Fenn, Doctrines of demons, 1 of 3, Weekly Thoughts, 11/8/25

  Sveikinu visus,

Ieškojau Tėvo įžvalgos, nes savo dvasioje jaučiau, kad Amerikos ir pasaulio kultūrai įtakos turi ne tik idėjos ir skirtumai politinėje ir moralinėje srityje.

Meldžiausi Dvasioje ir galvojau apie šiuos dalykus, klausiau, tyrinėjau, kad pamatyčiau ir suprasčiau.

 

Tėvas nukreipė mane į 1 Timotiejui 4:1-3, o tada uždavė man klausimą:

 

„Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, klausydamiesi apgaulingų dvasių ir demonų mokymų, veidmainingiems melo skelbėjams , turintiems  sąžinę įdegintą karšta geležimi, draudžiantys tuoktis ir liepiantys susilaikyti nuo tam tikrų maisto produktų, kuriuos Dievas sukūrė, kad juos su padėka priimtų tikintieji ir pažinę tiesą.“

 

Tikėti šiais dalykais yra gundymo proceso dalis: laipsniškas, apgaulės procesas.

 

Pirmas dalykas, kurį Tėvas pasakė, buvo: „Atkreipkite dėmesį, kad jis rašė apie demonų mokymus. Demonai gali mokyti.“

 

Tai patraukė mano dėmesį.

Buvau daug kartų skaitęs šiuos žodžius, bet niekada nebuvau susimąstęs, kas juose sakoma – kad demonai moko. Demonai moko. Oho! Staiga manyje prasidėjo kaskadinių apreiškimų serija – demonai moko! Štai kodėl kai kurie politiniai skirtumai ar pokalbiai su žmogumi, kuris nevaikšto su Viešpačiu, atrodo sunkesni, labiau įsitvirtinę jų mąstyme.

 

Štai kodėl kai kurie krikščionys, nukrypę nuo sveikos doktrinos, tampa tokie neadekvatūs, kai priima „krikščioniškus“ mokymus, kurie akivaizdžiai neatitinka nei Šventojo Rašto, nei logikos, nei visiškai nepanašūs į mūsų Viešpaties mokymą. Tai paaiškina, kodėl kai kuriais atvejais jie įniršta, jei su jais nesutinkate, nes buvo apgauti manydami, kad turi aukštesnį apreiškimą nei kas nors kitas. Jie tikėjo ne tik klaida, bet kai kuriais atvejais ir demonų doktrinomis, suvilioti priimti kitą Jėzų, kitą evangeliją, kitą Dvasią.

 

Tai nebuvo vien idėjos; yra žmonių, kurie girdėjo ir tikėjo demonų mokymais. Tačiau mintis, kad mūsų visuomenėje, populiariojoje kultūroje, moko demonai, buvo realybė, apie kurią niekada nebuvau pagalvojęs.

 

Nuo to atsitraukęs pastebėjau du Pauliaus pateiktus pavyzdžius:

 

Celibatas kaip įsakymas ir įsakymas nevalgyti tam tikrų maisto produktų.

 

Mintyse apmąsčiau šiuos du dalykus, klausdamas Tėvo, kas juos sieja, kad jie vadinami demonų mokymais. Jis iš karto atsakė: „Abu jie yra prigimties iškraipymas.“ OHO, štai ir viskas! Iškart prisiminiau, kaip Viešpats per ankstesnį apsilankymą man pasakė: „Jei gali tai priimti- didžiąja dalimi mes žemėje veikiame pakvietimu, nors ir išlaikome savo, kaip Kūrėjo, teises.“

 

Jau seniai mokiau, kad dėl šios priežasties,  Biblijoje stebuklai yra susiję su gamta: Dievas pasirenka gamtą, Nojaus tvaną žmonijai teisti, taip pat  Egipto marus, jūros perskyrimą, vandenį iš uolos. Vėliau tai matome  Jozuės ir Izaijo istorijoje - saulė stovi vietoje, o  šešėlis juda atgal. Taip pat vyksta su Jėzumi - vėjo ir bangų nuraminimas, vaikščiojimas vandeniu, 2 kometų ar asteroidų smūgiai, minimi Apreiškime – visa tai susiję su Kūrėju, kuris kūrinija parodo, kad Jis iš tikrųjų yra Dievas.

 

Jis tęsė: „Celibatas ir įsakymas susilaikyti nuo tam tikrų maisto produktų yra kategorijų antraštės, iš kurių kyla daug demoniškų mokymų.“ Tai buvo viskas, ką Jis pasakė. Bet mano galvoje virė apreiškimas.

 

Celibato kategorija.

Pirmas dalykas, apie kurį dauguma žmonių pagalvoja, kai minimas  celibato įpareigojimas, žinoma, yra Romos katalikų bažnyčia. Tačiau tai yra kategorijos antraštė: iš to „didžiojo“ demono mokymo kyla mažesnių demonų mokymai apie visokius seksualinių iškrypimus, ypač tuos, kurie prieštarauja prigimčiai.

 

Tačiau apie demonus žinome štai ką: jie vilioja, bet taip pat nuodėmės troškimas yra žmogaus kūne. Jokūbo 1:14-15 sakoma: „Kiekvienas yra savo paties geismo traukiamas ir suviliojamas. (Demonai vilioja). Kai geismas ir pagunda užmezga troškimą, jis pagimdo nuodėmę. O kai nuodėmė visiškai subręsta, ji veda į mirtį.“

 

(Pastaba: Yra „nėštumo laikotarpis“, kai geismas (nuodėmės troškimas) ir demonai auga žmoguje. Paulius rašė Romiečiams 13:14: Apsivilkite Jėzumi ir iš anksto negalvokite, kaip patenkinti kūno geismą.)

 

Bet kuris iš mūsų galėtų padaryti bet kiek nuodėmių, nes mūsų žemiškasis kūnas yra tam linkęs. Ir yra nuodėmių, kurias darome ir kurios visiškai nesusijusios su demonais – mes tiesiog pasirenkame nusidėti. Galėtume tai pasakyti taip: netikintys nusideda, nes tokia jų prigimtis*; krikščionys nusideda savo pasirinkimu. *Efeziečiams 2:3

 

 Šėtonas gundė Jėzų 3 kategorijomis, kurios mums duotos: dvasia (garbink mane), siela (pulk žemyn ir įrodyk, kas esi) ir kūnas (paversk akmenis duona). Demonai vaidina didžiulį vaidmenį viliojant žmones nusidėti.

 

Tačiau 1 Timotiejui 4:1-5 matome kitą viliojimo lygį – demonų mokymus. Iš šios celibato kategorijos kyla mokymai apie lyčių painiavą, kuriuos matome populiarioje  kultūroje visame pasaulyje. Kai žmonės tiki klaidingais mokymais ir pasiduoda savo geismams, tas demoniškas mokymas tampa tvirtove, pažymėta pykčio ir troškimo būti priimtam – nes Šėtonas yra piktas ir nori būti priimtas kaip šio pasaulio dievas ir garbinamas. Tie demonai nori būti įrodyti teisūs ir nori, kad visi juos pripažintų teisingais.

 

Demonų ir maisto doktrinos

 

Pauliaus laikais pagonių šventyklose dėl žmonių atnešamų aukų buvo daugiau mėsos ir vyno, nei buvo galima jas tenai panaudoti. Jų praktika buvo parduoti tą mėsą ir vyną restoranams ir parduotuvėms, esančioms šalia šventyklos komplekso.

 

Buvau Korinte ir mačiau, kad centrinės šventyklos griuvėsiai iš dviejų pusių išsidėstę kaip L raidė su restoranų ir parduotuvių griuvėsiais, iš kurių daugelis anksčiau pardavinėjo pagonių šventyklos maisto perteklių. Paulius rašė korintiečiams 1 Korintiečiams 8 ir 10 skyriuose, taip pat Romiečiams 14 skyriuje apie krikščionių, valgančių maistą, kuris anksčiau buvo paaukotas pagonių šventyklose, problemą.

 

Kiekviename laiške Paulius rašė, kad žmogus turi pats nuspręsti, ar valgyti ir gerti tuos dalykus. Kai kuriuos gąsdino pagoniškos šaknys, kaip šiandien kai kuriuos gąsdina pagoniškos Kalėdų ir Velykų šaknys, o kai kuriuos – ne. Paulius romiečiams sakė: „Tegul kiekvienas būna visiškai įsitikinęs savo prote ir nemėginkite primesti savo įsitikinimų kitiems.“ Pavyzdžiui, Romiečiams 14:1–13.

 

Laisvas pasirinkimas vadovautis savo sąžine dėl mitybos labai skiriasi nuo demono mokymo..., kuris reikalauja, kad žmonės nevalgytų mėsos. Arba reikalauja, kad žmonės būtų vegetarai. Iš demoniško mokymo, liepiančio susilaikyti nuo mėsos, kyla mokymas, kad gyvūnai taip pat yra žmonės, iškeldamas juos į vaikų lygį. Jie tokie nėra. Jie yra gyvūnai.

 

Daugumoje 1 Timotiejui 4:1–5 vertimų vartojamas žodis „doktrina“, nors jį galima versti ir kaip „mokymas“. Abu yra tikslūs, tačiau vartojant žodį „doktrina“ atsispindi gilesnis pamatinis mokymas, ant kurio statomi kiti, mažesni mokymai. Tai reiškia, kad stipriausi demonai išdėlioja pagrindinę šerdį, o mažesni demonai kuria ant jos.

 

Dvi demonų doktrinos, kurias mums išdėsto Paulius ir kuriomis žemesni demonai grindžia savo mokymus, leidžia suprasti, kad populiariojoje kultūroje iš tiesų veikia daugiau nei vien nuomonių skirtumai. Tačiau Dievas yra teisingų doktrinų šaltinis, ir mes jas aptarsime vėliau, įskaitant ir tas, kurių galbūt anksčiau nesvarstėte ar net negirdėjote apie jas mokoma. Po to užbaigsime žmonių doktrinomis.

 

Iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

.