Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2022 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Pagoniškos šventės # 2 iš 2

 Pagan Holidays #2 of 2

 Sveiki. Tęsdami ten, kur baigėme, klausiame: ar turėtume švęsti buvusias pagoniškas šventes, tapusias krikščioniškomis?

 Ką daryti, kai ateina šventės ir laikomės vienos nuomonės, o mylimas žmogus tiki


kitaip? JAV turime posakį „pasirinkti aukštesnį kelią“, o tai reiškia susilaikymą nuo to, kas gali sukelti nesutarimus, dėl laikinų dalykų. Tai reiškia vaikščioti meilėje ir nepastebėti skirtumų vardan santykių. Oho, tai yra būti krikščionimi! Tai tiesiog  beprotiška, bet  gali pavykti!

 

Eikite į Kalėdų vakarėlį 2 valandoms ir pagerbkite savo viršininką ar giminaitį; jūs nepritariate Kalėdoms, jei jomis netikite, bet  pritariate savo santykiams su kitu asmeniu ar žmonėmis. Būk didesnis žmogus. Žmonės nesuvokia meilės. Jie nesuvokia, kad mylėti žmogų nėra pritarimas jam ar jo gyvenimo būdui, tu tiesiog myli juos, nes Dievas jį sukūrė.

 

Ar jūsų reikalas teisingas?

Laiške Romiečiams 14 Paulius susiduria su nuomonėmis vietiniame surinkime. Prisiminkite, kad ir visi krikščionys paminėti nuo Apaštalų darbų iki Apreiškimo,  susitiko namuose. Paulius rašo krikščionims susirenkantiems namuose. Kai kurie  jų turėjo susidarę  tvirtą nuomonę apie tuos,  kurie sėdėjo prieš juos  toje pačioje „svetainėje“. „Aš nesutinku su...“ – aidi iš Romiečiams 14 skyriaus puslapių.

 

„Priimk tą, kuris yra silpnas tikėjime, bet venk ginčų“. Čia pat, 1 eilutėje, Paulius susiduria su įvairiomis nuomonėmis. Jis sako, kad kalbėkite apie savo skirtumus, bet ne iki ginčų. Jis daro skirtumą tarp absoliučios moralinės tiesos ir atskirų  asmenų nuomonės. Nuomonė turi paklusti Kristui. Kaip tai daroma?

 

Problemos buvo trys:

Kai kurie sakė, kad valgo tik daržoves, ir jie nesutinka su tais, kurie valgo mėsą. Kai kurie pamaldoms pasirinko būtent vieną kažkurią savaitės dieną, ir nesutiko su jokia kita nuomone. Trečioji problema buvo vynas, čia paminėtas tik kartą, 21 eilutėje. Vieni sakė, kad gerti vyną yra gerai, kiti sakė, kad ne. Tie patys klausimai buvo aptarti I Korintiečiams 8 ir 10. Kai kurie klausimai susiję su stabų garbinimu, kai kurie susiję su žydų šabais ir dietomis, kai kurie tiesiog apie asmeninį pasirinkimą.

 

 10 eilutėje Paulius sako jiems, kad kiekvienas  mūsų yra Viešpaties tarnas, ir Jis priima mus abu, nepaisant mūsų nuomonės dėl ypatingų dienų ar datų. Jis klausia: kodėl teisiate svetimą tarną? Ach. Kitas asmuo yra Viešpaties tarnas, ir jei Jis jį priima, tai ne mūsų reikalas. Jei Jis nori, kad jie pasikeistų, tada Jis su jais ir susitvarkys, tai ne mūsų reikalas. Tai tarp jų ir Viešpaties.

 

Jis taip pat sako, kad jei žmogus išskiria  dieną, kada reikia garbinti, jis tai daro Viešpačiui. Žmogui, kuris neturi ypatingos dienos, jis tai daro  taip pat  Viešpačiui. Neteisk svetimo  tarno.

 

Kolosiečiams 2:10-23 Paulius pasakoja apie užbaigtą Jėzaus darbą ant kryžiaus ir apie tai, kad mes esame tobuli Jame. Tada jis sako: „Todėl neleisk niekam teisti jūsų dėl valgio ar gėrimo ar šabo dienų...“ Kodėl? Nes tu esi tobulas Kristuje. Tai taip paprasta. Man kiekviena diena yra ypatinga diena Jį garbinti. Man kiekvienas maisto kąsnis yra ypatingas, nes jį davė Jis. Aš esu tobulas Jame, todėl turiu laisvę garbinti bet kurią dieną, kurią noriu, ir laisvę valgyti arba nevalgyti, ką noriu. Gyvenu  jau nugalėtojo pozicijoje, nes manyje yra Kristus. Oho.

 

Kalėdos? Velykos?

Nepraleiskite svarbiausio. Paulius sakė, kad tai nėra kieno nors reikalas, kai kalbama apie asmeninę nuomonę. Jis rašė Romiečiams 14 skyriuje, „būkite visiškai įsitikinę savo protu“ – neturėtume elgtis kaip gynėjai ar evangelistai savo nuomonės. Kitas žmogus ar gyvena ar miršta, tai  dėl Kristaus. Mes taip pat. Taigi, tai ne mūsų reikalas.

 

Prieš daugelį metų girdėjau K. E. Hagin pasakojus, kaip vienas  vyras jų surinkime sukritikavo jo žmonos skrybėlaitę. Ken jam pasakė kažką panašaus:  „Rūpinkis  savo reikalais, ji rengiasi dėl savęs ir manęs, o ne dėl tavęs“. Juokinga.

 

Tai tikrai taip paprasta. Jei šis principas bus suprastas, jis nukreips žmogų nuo savo nuomonės į  Kristaus paklusnumą visose gyvenimo srityse. Galite pasakyti „aš daryčiau dalykus kitaip“ arba „aš netikiu taip“, o tada leiskite čia ir sustoti. Tai reiškia, kad jūsų nuomonė niekada neturi sukelti nesutarimų ar atskilimo jūsų širdyje.

 

O kas, jei jų gyvenime yra dalykų, su kuriais jūs nesutinkate? O kas, jei jie viską tvarkytų kitaip, nei tikėjotės ar norėjote? Kai formuojame nuomonę, o kiti nesutinka su mūsų nuomone, turime pasirinkimą. Kai atrandame Žodį, kuris čia ir kitur sako neteisti svetimo tarno, turime įsakyti savo emocijoms ir mintims paklusti Kristui. Kai Jėzus pasakė, kad pirmiausia reikia išimti rąstą iš savo akies, o tik tada ištraukti krislelį iš  kito žmogaus akies, Jis iš tikrųjų norėjo kad gyventumėte būtent  taip. Tai reiškia disciplinuoti mintis ir jausmus.

 

Jei šeimos narys ar draugas pastatė eglutę, jūs neturite rodyti savo pasibjaurėjimo ar nepritarimo ar jų vengti. Jie švenčia viešpaties gimtadienį su visomis dekoracijomis  Viešpačiui, arba todėl, kad tai tik tradicija, o jūs nešvenčiate Kalėdų Viešpačiui – taigi jūs esate lygūs. Užaukite pagaliau ir išmokite gyventi taikoje vienas su kitu.

 

Jei žmogus leidžia, kad jo vaikai ridentų  kiaušinius, jie negarbina pagonių deivės, jie tiesiog linksminasi ir net negalvoja apie 1000 metų senumo pagonišką paprotį. Tai tik kiaušinių dažymas, kuris iš tikrųjų siekia 1000 metų atgal, kai Rytų Bažnyčia dažydavo kiaušinius raudonai, kad primintų apie naują gyvenimą Kristuje ir Jo kraują, pralietą už juos.

 

Remdamiesi šiais dalykais:

Efeziečiams 4:2 ir Kolosiečiams 3:13 Paulius liepė priimti vienas kitą. Žodis, išverstas „pakęsti“ arba „nusileisti“, reiškia „ištverti, taikstytis, nusileisti, kantrybė, tvirtumas ir atkaklumas“. Kiek krikščionių tai demonstruoja vieni kitiems? Surinkimo atžvilgiu?

 

Ar krikščionys žinomi, kaip tie, kurie  šokinėja surinkime , o  internete kritikuoja, atsisako prenumeratos arba kalba prieš asmenį, kuris tiki kitaip nei jie? Ar „Covid“ ir JAV rinkimai neparodė daugelio tikinčiųjų nebrandumo šioje charakterio srityje?

 

Kai Paulius rašė savo pirmąjį laišką Korintiečiams, 11 skyrius buvo apie kai kurių „baltosios apykaklės“ tikinčiųjų nenorėjimą valgyti,  Viešpaties vakarienės kartu  su „mėlynosios apykaklės“ tikinčiaisiais. Taigi, prieš prisijungdami prie kitų susirinkimo, jie  pavalgydavo kieno nors namuose ir net prisigerdavo. Paulius jiems pasakė, kad dėl  išankstinio nusistatymo jie neišskyrė Kristaus kūno tinkamai ir tai  paveikė jų imuninę sistemą (kaip mes pasakytume šiandien), taigi, daugelis buvo „silpni, sirgo ir net  anksti mirė“.

 

11:19 jis jiems pasakyta, kad šis išankstinis nusistatymas atskleidė tuos, kurie buvo subrendę ir tobuli, ir tuos, kurie buvo nesubrendę. Tai gera pamoka šiandieniniam pasauliui. Kai matai žmogų, formuojantį nuomonę ir linkstantį  ginčytis ar įsiskaudinti, žinok bendrame paveiksle, tai parodo, kas yra subrendęs ir vaikšto Dievo keliais, o kas ne. Kiekvienas gyvenimo įvykis suteikia galimybę augti . Jei priimame kaip iššūkį, kad ego nesvarbu, o tik Kristus, mes greitai augame.

 

Praktiniame lygmenyje

Leiskite man pasidalinti tuo, ką Viešpats padėjo suprasti mano žmonai Barbarai prieš daugelį metų, kai mūsų vaikai buvo maži. Mums iškilo klausimų dėl  Helovyno  kostiumų , ir į juos  turėjome atsakyti. Mes gyvename nuo paauglystės, atmesdami savo nuomones dėl Dievo absoliutų, metama savo nuomones tarsi į Dievo absoliuto sieną, ir tai, kas nukrenta, leidžiame nukristi, o tai, kas prilimpa prie Jo sienos, pasiliekame, jei tai prasminga. Galime sakyti, kad nesvarbu, kuo tikime, norime, kad Jo žodis būtų paskutinis ir Jis mus pataisytų.

 

Ji kovojo su mūsų berniukais, norinčiais persirengti ir gauti saldainių, bet negalėjo iš karto aiškiai suprasti, kad Helovynas šiuolaikiškai švenčiant visokius blogus ir tamsius dalykus  skiriasi nuo kitų pagoniškas šaknis turinčių švenčių. Po to  ji suprato: "Kitos šventės sėkmingai paverstos Kristaus šventėmis, bet Helovynas niekada nebuvo paverstas krikščioniška švente. Tai lieka velnio ir viso to, kas bloga ir tamsu, šventė." ir tik tam skirta ši šventė.

 

Negalėjome pakeisti nacionalinės kultūros per Helovyną, bet galėjome ir padarėme įtaką mūsų šeimos ir surinkimo kultūrai. Persirengiančių kostiumais vaikų   neliko, bet nors mes atsiribojame nuo tamsesnių temų,  vaikai visada norės saldainių. Taigi mes radome įvairių būdų tuo metu  švęsti gyvenimą Kristuje. Tuo metu mes šventėme derliaus šventę, minėjome žmones, ateinančius pas Viešpatį Jo derliaus nuėmimui, dėkodami už gausų sodo derlių, taip pat suruošdavome kitokius  šeimos bei surinkimo vakarėlius ir šventės.

 

Ar turėtume švęsti buvusias pagoniškas šventes paverstas krikščioniškomis?

Tai atsakymas kiekvienai širdžiai. Supratau, kad klaidinga religija nekenčia laisvės. Jis stengiasi kiekvieną gyvenimo elementą sudėti į aiškiai apibrėžtą elgesio tvarką. Ar tai būtų Senojo Testamento aukos – jei aš tai padariau, tai 2 balandžiai ir x šekeliai, arba jei tai padariau, tai ožka ir grūdai, kuriuos reikia paaukoti – religija bando apibrėžti visus įmanomus veiksmus ir pasekmes gyvenime.

 

Malonė yra daug sunkesnė nei Senojo Testamento įstatymas. Įstatymas matavo veiksmą, bet ne širdį. Malonė matuoja širdį. Pats Viešpats mumyse, matuoja ir kritikuoja mūsų mintis ir motyvus (Hebrajams 4:12-13). Kiekvienas iš mūsų esame Jam atskaitingi kaip Asmeniui.

 

Pastebėta, kad mes vertiname kitus pagal jų veiksmus, tačiau vertiname save pagal savo ketinimus. Vaikščiokite mylėdami . Susilaikykite nuo nuomonės apie dalykus, kurie nėra jūsų reikalas. Tai lengva, kai įprasi susigaudyti, supranti, kad jie atsiskaito  Viešpačiui, o ne mums... Tai tikrai pašalina spaudimą ir stresą... tai jų istorija.

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą