Correctly Understanding Malachi 3
Sveiki
Atsiprašome už trumpą įspėjimą, bet norėjau, kad
atkreiptumėte dėmesį į Zoom susitikimus, suplanuotus 16 ir 19 d., kuriuose bus
aptarta, kaip Ukrainos invazija patenka į pranašišką Ezechielio 38 karo laiko
juostą – prisijunkite prie mūsų!
Ponia atėjo į mano kabinetą labai susijaudinusi; iš dalies išsigandusi, iš dalies
Kai šiek tiek nusiramino, sužinojau, kad ji gauna minimalų atlyginimą ir vos išgyvena. Ji turėjo gauti sąskaitas ir bijojo, kaip reikės už jas sumokėti. Ji suprato, kad jei būtų paėmusi dešimtinę ir būtų išleidusi ją sąskaitoms apmokėti, jai užtektų pragyventi. Taip, ji patirdavo savo gyvenime malonę, kurios kiti aplinkiniai neturėjo, bet ji sunkiai kovojo.
Norėdami tinkamai suprasti visiems žinomą Malachijo 3, pirmiausia turite suprasti, kad teisumas yra daugiau nei „teisingas stovėjimas prieš Dievą“. Jis taip pat yra teisinga horizontali pozicija: Mes mylime savo artimą, kaip save patį, todėl, kad gyvybės upė iš Tėvo teka į mūsų dvasią. Galime atsekti šią tėkmę: Apreiškimo 22:1 sakoma, kad iš sosto teka gyvybės upė. Jėzus pasakė Jono 7:38-39, kad iš tikinčiųjų į kitus tekės gyvojo vandens upes. Srovė, tai- upė nuo Tėvo, kuris mus „laisto“, bet kai ji išteka iš mūsų, ta upė teka palaistyti daugybę žmonių ir taip pat mūsų gyvenimo poreikius.
Kai atiduodame save, savo talentus, laiką, išteklius
kitiems, leidžiame savo „upei“ ir mumyse esančiai Šventajai Dvasiai tekėti
į artimo gyvenimą. Kalbant apie
davimo gyvenimą, Luko 6:38 Jėzus pasakė, kad jei mes duodame, tai mums
sugrįžta, geras saikas, prispaustas, supurtytas, su kaupu.
Jei moku už maistą, tie pinigai dingsta visam laikui, nes
tai yra išlaidos. Bet Jėzus pasakė, kad kai duodate vienas kitam, tai įeina į
jūsų ateitį ir jums bus grąžintas geras saikas, sukratytas ir su kaupu. „Kas duoda stokojantiems, skolina
Viešpačiui, ir Jis jam atlygins“. Patarlės 19:17
Ta dovana įeina į mūsų ateitį...
...ir kada nors vėl sugrįš pas mus. Tai reiškia, kad
dovanojimas yra investicija, o ne išlaidos. Jei duosiu Dievui ir Dievo žmonėms,
tie pinigai ir dar daugiau man grįš ateityje. Jėzus tai pasakė, o ne aš.
Antrajame laiške Korintiečiams 9:6-15 Paulius pasakė kitaip, sakydamas, kad reikia duoti ne todėl, kad esame verčiami, o todėl, kad to norime. Tik duok, jis pasakė, tiek, kiek gali duoti linksmai . Ankstesniame skyriuje jis sakė, kad neduokite iš savo poreikio, o tai, ką turite rankoje. „Duodama iš to, ką turi, o ne iš to, ko neturi, nes nenoriu, kad tenkinti kažkieno poreikius tau būtų našta“. 8:12-13
9 skyriuje jis sako, kad Dievas parūpins sėklą sėti ir
duonos mūsų maistui – mums nereikia valgyti savo sėklą, bet tuo pačiu ir
nebandyti pasėti savo maisto. Dievas duos tau, ką duoti, ir duos, ką valgyti –
nevalgyk savo sėklos, bet neduok maisto. Apaštalas Paulius sakė: „Ir Dievas
gali suteikti jums visokių malonių, kad jums, visko užtektų, būtumėte pertekę
visko, kas gera“. Eil.8
Dabar, kai tai suprantame, pereikime prie to kas gąsdina „Šį rytą visi pasinerkime į Malachijo 3...“
3:10: "Atneškite visas dešimtines į mano sandėlį
(šventyklą), kad mano namuose būtų maisto. Išbandyk mane, ar aš neatidarysiu
dangaus langų ir neišliesiu tau palaiminimų, kurių tu neturėsi kur sutalpinti.
Biblijos aiškinimo dėsnis yra toks, kad Senąjį Testamentą suprantame Naujojo Testamento akimis. Priežastis aiški. Kryžius veikia kaip milžiniškas filtras. Viskas, kas pateko iš ST per Jėzaus ant kryžiaus padarytą filtrą, yra mokoma NT puslapiuose ir yra skirta mums šiandien. Jei jis nepraėjo per filtrą, tai Naujajame Testamente apie tai nerašoma, todėl mes imame viską, kas išfiltruota, kaip pavyzdį, iš ko pasimokyti, ir tinkamą mums šiandien. 1 Korintiečiams 10:6, 11 Paulius pasakė 2 kartus: „Tai (kas atsitiko Izraeliui) mums buvo parašyta kaip pavyzdys...“
Morkaus 4:13 Jėzus pasakė, kad jei nesupranti palyginimo
apie Sėjėją, nesuprasi nė vieno Jo palyginimo – tai labai svarbu. Tame
palyginime žemė reiškia žmogaus širdį, sėkla yra Dievo Žodis (Kristus asmuo
tavo širdyje, o ne spausdinta Biblija),
velnias bando paimti arba trukdyti Žodžiui (Jėzaus) darbui. mūsų
širdyse. Tai yra pagrindiniai dalykai.
Taigi Malachijo 3 skyriuje per filtrą suprantame, kad
žemė yra žmogaus širdis, vanduo yra Šventoji Dvasia (Jn 7, 37, iš mūsų Dvasia
ištekės gyvojo vandens upės). Sėkla arba derlius yra Viešpats ir viskas, ką mes
darome gyvenime – mūsų darbai, šeima, turtas, santykiai ir tt Tai yra augalai,
kurie išauga iš mūsų širdies/dirvos, kai laistomi vandens/Šventosios Dvasios.
Kai gyvenome Kolorado valstijoje, matėme kaip veikia drėkinimo sistema. Darbininkas atidarydavo užtvankos šliuzus (tai yra hebrajiškas žodis, Malachijo 3 skyriuje išverstas „langai“) kad vanduo tekėtų į lauką ir nutekėtų kitame lauke. Vanduo turi sudrėkinti žemę, kur pasodinta sėkla, tada derlius augs. Tada vandens visada buvo daugiau, nei buvo galima sulaikyti, todėl perteklius nutekėjo iš vieno lauko į kitą ir taip tekėdavo iš ūkio į ūkį.
Taigi suprantame, kad duodami neturėtume tikėtis iš karto
padidinti atlyginimą. Ne, Malachijo 3:10 taip nesakoma. Jame sakoma, kad kai
mes duodame Dievui, Jis išlieja savo
Dvasią laistyti mūsų lauką (širdį), o Dvasios vanduo tada skatina mūsų derlių –
šeimą, darbą, santykius – ir tie dalykai auga ir suteikia mums gausą, net tai,
ką turime iš Dvasios, yra už suvaržymo ir teka į kitas širdis bei jų pasėlius,
ir taip toliau, ir taip toliau... (išsamiau apie tai pateikiu Biblijos
pavyzdžius mūsų svetainės serijoje „Balanced Biblical Prosperity“)
Ir štai kaip suprasti Malachijo 3:10 NT akimis. Anksčiau
mokiau apie skirtingas ST įstatymo dešimtines ir apie tai, kaip 4 iš 6
dešimtinės rūšių atitekdavo žmonėms, kurie davė dešimtinę. Ir mes matome NT
atitikmenį Apaštalų darbuose ir tai, ką rašė Paulius. Jūs ir aš esame
karališkoji kunigystė – mes esame kunigų karalystė – todėl duodame vieni
kitiems. Tiesiog darykite taip, kaip Paulius pasakė 1 Korintiečiams 16:2 –
tegul kiekvienas atideda ką nors pagal tai, kaip Dievas juos palaimino tą
savaitę. Kai tu duodi, tai niekada nepalieka tavo gyvenimo, o įeina į tavo
ateitį ir grįš pas tave, geras saikas, su kaupu , supurtytas, perbėgęs...
Dievas išlieja savo Dvasią, kad palaistytų mūsų širdis, o
iš mūsų širdies auga mūsų gyvenimo derlius... ir Jis duoda daugiau nei
pakankamai Savo Dvasios, kad palaistytų mūsų širdį/lauką, aprūpindamas
pakankamai, kad tekėtų į mūsų artimo širdis. ..
Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.