Ar mes einame tiesiai į dangų? 1(3)

John Fenn .Weekly Thoughts. Do We Go Directly to Heaven? 1(3) 24/07/20

Sveiki,

 Ši tema sukelia didelę painiavą tarp kirkščionių, ir manęs dažnai klausia apie tai, kas nutinka  krikščioniui po mirties. Paulius korintiečiams sakė: „Būti ne kūne  reiškia būti su Viešpačiu“, tačiau daugelis klauso kitų balsų, kurie juos supainioja.

Pagrindinis supratimas: Dvasios yra amžinos

" 9 Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo( ang. taisydavo, disciplinavo koregavo), ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume? Hebrajams 12: 9 teigiama, kad Tėvas yra dvasinių būtybių Kūrėjas. Mūsų kūno tėvai koregavo mus  kūne, o dvasių Tėvas koreguoja  mus mūsų  dvasioje.

Dvasių tėvas reiškia, kad jis yra angeliškų ir žmogiškų dvasių kūrėjas. Kadangi mūsų Kūrėjas yra amžina Dvasia, tai  ir tos dvasios, kurias Jis kuria yra amžinos. Mums gali kilti klausimas, kodėl Liuciferis ir jo angelai sukilimo metu nebuvo tiesiog „sunaikinti“; Iš dalies taip yra todėl,  kiek mums pasakyta šventraštyje, dvasios yra amžinos.

Liuciferis nenorėjo būti danguje, todėl buvo paruošta vieta *. Jis nebuvo „sunaikintos“, dvasių tėvas maloningai paruošė jam kitą vietą, kuri davė jam tai, ko jis norėjo (ji skirta ir žmonėms, kurie nori to paties); jo paties karalystėje nėra Dievo . * Apreiškimas 12: 8, Mato 25: 41

Judaizmas visada suprato, kad žmonės yra amžini

Žiūrėjau interviu su Izraelio politiniu lyderiu, jis kalbėjo apie skirtumą tarp judaizmo ir kitų religijų. Jis paaiškino, kad judaizmas yra gyvenimo religija, nes žydai pripažįsta, kad esame sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, todėl kiekvienas žmogus turi tai, ką jis vadino „dieviškąja šviesa“, „dieviškuoju gyvenimu“. Tą šviesą, tą gyvenimą reikia gerbti nuo apvaisinimo iki mirties, ir net mirus kūnui su juo elgiamasi garbingai.

"Rabinai nepradeda  idėja apie  tą dalį savęs, kuris dingsta mirties metu. Vietoje to jie  teigia, kad nepaisant kūno žūties, svarbiausias kūne esantis asmuo vis tiek mėgaujasi egzistavimu, esančiu už kapo ribos, todėl jam reikia nuolatinės pagarbos ir tinkamo palaidojimo.  Laidojimo ritualas iš pradžių yra suplanuotas kaip k“vod ha- sutikimas, ir mirusiųjų  pagerbimas .“ Iš laidojimo apeigų  žydų ir krikščionių religijoje.

Luko 16: 19-31: Ką Jėzus pasakė

Jėzus mane mokė apie tai per pirmąjį „mokymo“ aplankymą, 1986 m. Spalio 1 d. Tai yra dviejų vyrų, gyvenusių ir mirusių, istorija. Vienas buvo blogas turtingas žmogus, kuris ignoravo elgetą, kasdien gulintį prie jo durų. Kitas buvo elgeta, kurio vardas buvo Lozorius.

Abu vyrai mirė, o jų kūnai buvo palaidoti. Turtingo žmogaus dvasia ir siela tuoj pat nuvyko į laikymo vietą, vadinamą pragaru, o Lozorius nuvyko į laikymo vietą, vadinamą Rojumi, dar vadinamą Abraomo prieglobsčiu ir Nelaisve . Toje vietoje teisieji mirusieji kurį laiką buvo laikomi „nelaisvėje“ iki galutinės aukos už nuodėmę, ir tada  jie gali būti perkelti į Dievo artumą.

Jėzus sakė, kad šie 2 vyrai ir toliau gyveno po to, kai jų kūnai mirė ir buvo palaidoti. Jie nenustojo egzistavę ir „nemiegojo“. Visiškai atsibudę ir gerai suvokdami savo buvimo vietą jie prisiminė vienas kitą ir savo gyvenimą žemėje, kalbėjo vienas su kitu ir išsaugojo visus savo pojūčius. Jėzus pasakė man , kad mūsų fizinių jutimų šaknys yra mūsų dvasioje. Jų žemiški  kūnai buvo mirę ir palaidoti, tačiau jie gyveno dvasioje / dvasios sferoje.

Kolosiečiams 1:13 mums pasakyta dėkoti Tėvui, kuris mus išvedė iš tamsos karalystės ir „perkėlė mus į Savo brangaus Sūnaus karalystę“. Mes jau esame dangaus piliečiai, todėl mirdami automatiškai einame į savo „gimtąjį miestą“ arba „gimtąją šalį“.

Ką sakė Barbaros senelė

Barbaros menonitė  močiutė buvo sulaukusi 90 metų ir tuo metu gyveno slaugos namuose, kur ji maždaug prieš metus persikėlė iš šeimos ūkio. Vieną dieną mes kalbėjomes apie Viešpatį ir ji pastebėjo: „Aš vis dar jaučiuosi kaip 17 metų mergaitė, kuri galėtų bėgioti po sodą fermoje“. Tada ji  tyliai pasakė, žvilgtelėjus į savo invalido vežimėlį: „Bet aplink mane pasikeitė mano kūnas“.

Tai, kad jos dvasia nepasikeitė per 90 metų, reiškia, kad jos dvasia nepasikeis po 100, 150 ar 500 metų. Jei jos žemės kūnas būtų galėjęs toliau gyventi, Barbaros močiutei šiandien būtų daugiau nei 135 metai - bet tai, ką ji pasakė būdama 90-mete, pasakytų būdama 35, 50 ar 150 - viduje ji vis tiek jaustųsi, kaip ta 17 metų mergaitė bėgiojanti fermoje. Mes esame amžini, bet mūsų kūnas keičiasi aplink mus. Mums nereikia šio žemės kūno, kad galėtume gyventi. Mes jau amžinybėje.

Taigi mintis, kad mirsime, o TADA niekur  neisime, yra visiškai klaidinga.

Viešpats ir  mirtis

Pasvarstykime apie Viešpatį ir Jo patirtį su mirtimi. Ar tą dieną Viešpats, miręs ant kryžiaus, tiesiog užmigo ar nustojo egzistavęs? Ne. Vagis, kuris atgailavo šalia Jo, taip pat:

"Tikrai sakau tau, šią dieną tu būsi su manimi Rojuje". Abu mirė ir tiesiog tęsė egzistavimą  Dvasios srityje. Mums sakoma, kad Jėzus nusileido į žemutines žemės dalis, o po prisikėlimo  nuvedė belaisvius  į dangų, todėl Rojus dabar yra dangaus dalis.

Dabar teisieji eina tiesiai į rojų danguje, kaip Paulius pasakė II korintiečiams 12: 2, 4: „... buvo paimtas į  trečiąjį dangų ... pateko į rojų ...“ (judaizme oras yra pirmasis dangus, kosmosas yra antrasis dangus, o kur gyvena Dievas, yra trečias dangus.

Tik prašau neleisk niekam žingsnis po žingsnio vesti tave į  dangų , nes Kristus jau yra tavo dvasioje, tu negali prie jo daugiau priartėti, nei jau esi Jame. Religinės formulės tik bando pagerinti tavyje esantį Kristų, tai yra beprasmiška, ir beveik  šventvagystė, kai teigia, kad tai daryti krikščioniška. Kristus tavyje yra šlovės viltis. Ilsėkis tame.)

Dabar prisiminkime , kaip apaštalas Jonas buvo paimtas į dangų Apreiškimo 6: 9-10  matė ten  daugybę tikinčiųjų, mirusių už savo tikėjimą. Visi šie kankiniai  iškeliavo tiesiai į dangų mirę ne savalaike mirtimi ir prisimindami savo gyvenimus, klausė Tėvo, kiek laiko jiems dar laukti, kol  bus atkeršyta. Mes esame tokie  patys žmonės šiame gyvenime arba mirus šiam žemės kūnui, mes tiesiog einame į savo pilietybės karalystę.

Iš tiesų Paulius buvo teisus sakydamas II Korintiečiams 5: 8: „palikti kūną reiškia būti su Viešpačiu“.

Bet kodėl žodis  „miegas“ naudojamas apibūdinti mirtį? Mes apie tai pratęsime kitą savaitę, iki tol laiminu,

John  Fenn