Kodėl 10 Įsakymų? 2/3 Legalizmo padariniai

John Fenn,   Why the 10 Commandments? #2 of 3; Effects of Legalism

July 10, 2020 

Praėjusią savaitę išsiaiškinome, kodėl Dievas davė Mozės įstatymą - nes pasaulyje buvo nuodėmė, tačiau iki tol niekas tiksliai nežinojo, kas yra nuodėmė. Kol Dievas nedavė tų absoliutų Mozei, nebuvo absoliučių standartų ir žinių apie tai, kas teisinga, ir kas neteisinga.

Dievas įsakė nežiūrėti į kito vyro žmonos ar dukters nuogumą. Dievas pasakė, kad jei tu esi atsakingas už ką nors, tai yra nuodėmė kaltinti ką nors kitą už savo elgesį. Dievas pasakė, kad neteisinga geisti savo artimo blizgančiojo vežimo, o reikia džiaugtis dėl jo ir būti laimingu  su savo 10 metų senumo modeliu.

Taisyklių laikymasis nenutiesė ir nenutiesia kelio į dangų

Turtingas jaunasis valdytojas teigė, kad nuo pat jaunystės laikėsi visų įstatymų, tačiau pripažino, kad neturi amžinojo gyvenimo - jis buvo teisus prieš Dievą ir žmogų, bet neturėjo Dievo gyvenimo.

Laiško Hebrajams autorius tai pasakė 7:19: „Nes įstatymas nepadarė nieko tobulu. Kita vertus, suteikia daugiau vilties, kuria artėjame prie Dievo “. Jei užaugote religiniuose namuose ar religiniame surinkime (bažnyčioje), supratote, kad niekada negalite būti pakankamai tobulu savo tėvui ar pastoriui, arba (manėte) ir  Dievui. Įstatymas nieko nepadaro tobulu. Niekada negali padaryti to, ką reikia padaryti, kad mama būtų laiminga. Kad tėtis būtų laimingas. Kad Dievas būtų laimingas.

Abelis ir Kainas atnešė aukas Viešpačiui. Abelis pakluso teisumui ir pasiūlė nekalto gyvūno kraują kaip savo nuodėmės padengimą, tačiau Kainas Dievui pasiūlė savo darbo vaisius - daržoves. Dievas priėmė kraują, bet ne daržoves.

Kainas dėl šios priežasties yra melagingų religijų tėvas. Visos kitos religijos yra žmogaus pastangos ateiti pas Dievą savo paties sąlygomis, išskyrus krikščionybę, kurioje Dievas atėjo pas žmogų savo sąlygomis. Dievas sako: „Atsisakyk savo kelių ir minčių (ir priimk manąsias ), nes mano keliai ir mano mintys yra aukštesni už tavo ...“ (Izaijo 55)

Taigi, jei krikščionis nori paveikti Dievą, duoda pinigų bandydamas paveikti Dievą arba ilgas valandas dirba surinkime, manydamas, kad Dievas tampa  tuo labai patenkintas ir dėl to  gali išgydyti jo mylimą artimą žmogų  - visi tie dalykai yra tokie pat, kaip Kaino, kuris  siūlė Dievui daržoves. Įstatymas nieko nepadaro tobulu.

Aš pasninkauju, nes noriu nuraminti save prieš Dievą, kad tapčiau jautresniu. Aš duodu todėl, kad pirmiausia atiduodu Viešpačiui patį save su meile, o paskui duodu  žmogui iš tos meilės. Aš tarnauju žmonėms, nes myliu juos, nes Kristus taip pat mirė ir gyveno dėl jų, kaip ir aš. Aš darau viską skatinamas  iš vidaus, o ne iš išorės.

Ką sakė Paulius:

Praėjusią savaitę citavau Paulių, kai jis sakė, kad įstatymas, legalizmas, suteikia nuodėmės pažinimą. Jis taip pat pasakė:

„… Nuodėmės jėga yra įstatymas“. I Korintiečiams 15: 56

Legalizmas  iš tikrųjų atveria duris nuodėmei, sustiprindamas bet kokį polinkį į nuodėmę mūsų gyvenime. Pažvelk į Kainą. Jis piktinosi Abeliu, kai jo atnaša buvo nepriimta - jis supyko ant savo brolio, o ne ant Dievo. Bandymas ateiti pas Dievą pagal savo teisinę struktūrą sustiprino nuodėmę jame.

Jūs žinote, kaip laikomasi dietos. Kuo daugiau kartojote sau, kad šiandien nevalgysite deserto, tuo daugiau galvojate apie desertą visą tą dieną. Senų laikų tarnautojas savo dienomis pastebėjo, kad surinkimuose, kuriuose daug pamokslaujama  paaugliams, apie susilaikymą nuo ikivedybinio sekso, tose kongregacijose buvo daugiausiai nėščių paauglių. Kuo daugiau jie pamokslavo prieš alkoholį, tuo daugiau girtuoklių buvo tarp jų narių. Gyvenimas pagal išorės įstatymą iš tikrųjų sustiprina nuodėmę jūsų gyvenime, nes jūs visada stengiatės pasiekti  tuos neįmanomus standartus, bet žlungate ir tampate silpnais

Legalismas matuoja tik išorinius dalykus

I Timotiejui 1: 8-9 Paulius pasakė, kad įstatymas yra geras, jei tu teisingai jį naudoji, tačiau įstatymas nėra skirtas teisiam asmeniui. Akivaizdu, kad žinant absoliučius dalykus, žinant, kaip turėtume ir neturėtume elgtis, yra vertybė. Tai yra vertinga.

Mūsų tikėjimas iš tikrųjų patvirtina, kad Dievo standartų įstatymas dabar yra mumyse Kristuje. Romiečiams 3:31 Paulius teigė, kad mūsų tikėjimas iš tikrųjų įtvirtina arba patvirtina įstatymo vertę. Kai nemeluoju, o sakau tiesą, darau tai todėl, kad Kristus padarė mane sąžiningu žmogumi, o ne todėl, kad Dievas pasakė Mozei, kad meluoti yra nuodėmė. Tačiau nemeluodamas aš įtvirtinu ir patvirtinu įstatymą.

Bet jei jūs gyvenate griežtai laikydamiesi taisyklių ir išorinių reglamentų pastolių, ir manote, kad Dievas to nori, užuot vaikščioję   su Kristumi, jūs tik pakenksite sau, nuvilsite ir Dievą, ir žmogų.

Romiečiams 4:15 sakoma: „Įstatymas sukelia rūstybę“, ir tai tiesa. Tie, kurie yra labai legalistiški, yra pikčiausi ir nelaimingiausi žmonės aplink mus. Jie turi pavyzdį to kas teisinga , ir  to kas neteisinga  ir labai supyksta, jei mano, kad kažkas neatitinka tų standartų - rezultatas yra rūstybė, tai sprogmenys, virimas viduje, pyktis, kuris vieną dieną prasiveržia.

Raidė žudo

II Korintiečiams 3: 6, 7, 9 Paulius apžvelgia kelis dalykus, iš kurių pirmasis yra šis; „... raidė žudo, bet dvasia teikia gyvybę“.

Kiekvienas, kuris užaugo legalistiniuose namuose, laikydamasis griežtų taisyklių, kurių sulaužydamos sukeldavo jūsų mamos ar tėčio rūstybę, žino, kad įstatymo raidė žudo. Tai žudo vaiko ryšį su tėvu. Tai užmuša surinkimo nario ryšį su bendruomene ir (arba) pastoriumi. Jei jis priima tokį Dievo paveikslą, tai  gali nužudyti asmens vaikščiojimą su Dievu.

Eil.7 jis įstatymą vadina „tarnavimu mirčiai“, o eil.9 – pasmerkimo tarnavimas“. Religinis gyvenimas pagal įstatymą žudo, suteikia stiprybės nuodėmei, sukelia rūstybę, smerkia, sukelia mirtį, todėl nėra skirtas teisiam žmogui.

Tačiau kiek milijonų žmonių per šimtmečius manė, kad Dievas nori, kad jie darytų visokius neįmanomus dalykus, kad dėl to Jam patiktų?

Kaip Abraomas viską pakeitė

Abraomas užaugo Mesopotamijoje, žemėje su dievais ir deivėmis kiekvienam tikslui ir kiekvienai progai. Jei norite, kad būtų palaimintas jūsų Einkorno ar Emmerio kviečių pasėlis (senovines kviečių rūšys, kurias vis dar galite nusipirkti net ir šiandien, beveik nepakitę nuo Abraomo laikų), Mesopotamijos gyventojas paimtų sėklos pavyzdį į šventyklą, aukotų vaisingumo dievui ar deivei, užsiimtų seksu su šventyklos prostitute, kad sudarytų sandorį, ir tikėtų, kad tokiu būdu  nuramino tą dievą ar deivę, kad jis/ji palaimintų šių metų derlių. Tokia buvo religinė teisinė sistema.

Kai Abraomas pažino Dievą, ši religinė sistema tapo paseno. Dievas išėjo iš amžinybės, kad galėtų užmegzti ryšį su žmogumi. Dievas, kuris sudarė sandorą su Abraomu, negalėjo būti papirktas. Jis negalėjo būti verčiamas, manipuliuojamas ir kontroliuojamas. Abraomas užmezgė santykiais pagrįstą religiją su nematomu Dievu. Biblija tai vadina tikėjimu. Tikėjimas veikia kai vaikščioji su Dievu. Tikėjimas yra mūsų atsakas į malonę.

Abraomo atrastas tikėjimas nevedė į  Dievo įvaizdžio formavimą pagal savo paties paveikslą  ir tai, ko norėjai gyvenime, bet buvo apie tai, kad jis pats  buvo įspraustas į Dievo įvaizdį ir į tai, ko Dievas norėjo gyvenime. Apie malonės ir tikėjimo pusiausvyrą rašysiu  kitą savaitę, iki tol, laiminu,

John Fenn