Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. sausio 8 d., pirmadienis

Teisumo keliai. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. lapkričio mėn. 25 d.,

Sveiki visi,
Mega-bažnyčios darbuotojas trečiadienio vakaro pamaldose pasidalino, lyg ir nuostabiu liudijimu. Jis pasakojo kaip jo paauglys sūnus norėjo mašinos, ir ne bet kokios mašinos, o džipo. Naujo džipo. Jis pripažino, jog norėjo nupirkti tą džipą savo sūnui, kadangi šis greitai turėjo baigti vidurinę mokyklą ir jam reikėjo automobilio. Tačiau tam neturėjo pinigų, taigi jie meldėsi ir meldėsi.


Jis sakė, kad jie „nesiliovė melstis ir tikėti“, ir vieną dieną, kai jie vaikštinėjo po automobilių aikštelę, apžiūrinėdami džipus bei kalbėdamiesi su pardavėjais, galiausiai nusižiūrėjo vieną mašiną, bet kadangi neturėjo pinigų, pasuko namų link. Tačiau įvyko stebuklų stebuklas, pardavėjas pasakė automobilių pardavimų agentūros savininkui, o automobilių pardavimų agentūros savininkas, išgirdęs poreikį, nusprendė duoti jaunuoliui naujutėlaitį džipą. Koks liudijimas apie Dievo ištikimybę, jeigu nesiliauji melstis, pasakė jis visai bendruomenei. Šūksniai ir plojimai trečiadienio vakaro pamaldose buvo kurtinantys.

Tiesa
Tiesa yra tokia, kad tas žmogus buvo vieno bažnyčios departamento vadovas, o tos vietinės automobilių pardavimų agentūros savininkas priklausė šiai bendruomenei. Agentūros savininkas taip pat kalbėdavo kai kuriose bažnyčios rengiamose konferencijose, su kuriomis būdavo dažnai susijęs tėčio departamentas, taigi jie vienas kitą gerai pažinojo. Tikra yra tai, kad jis nesijautė kaltas, jog skambindavo po kelis kartus per dieną automobilių pardavėjui kokias 2 savaites, spausdamas jį duoti naują džipą jo sūnui... ir galiausiai po 2 savaičių bauginimų ir telefoninių skambučių pardavėjas davė mašiną. Visa tai vyko užkulisiuose, tik keli iš mūsų žinojo, ką jis daro... taigi mes buvome labai susikrimtę ir nusiminę dėl melo, kurį jis papasakojo tą trečiadienio vakarą.

Kova už teisumą jo širdyje vyko tarp išdidaus tėvo, norinčio duoti geriausią dalį savo sūnui, ir Viešpaties teisingumo augančio (bandančio augti) jame. Teisumas ieško subtilių priėjimo būdų prie mūsų širdies, ir Viešpats yra džentelmenas. Užtat galimybės padaryti teisingus sprendimus yra subtilios, beveik kaip iš vidaus kylantis pasiūlymas, mintys iš Dvasios, plūstančios į mūsų protą, tokios subtilios, kad dauguma žmonių yra kurti Jos balsui.

Galatams 4:19 Paulius sako: „Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus.“

Tokia yra užtarimo malda, kuria mes visi meldžiamės už mylimuosius, kad jie ateitų pas Kristų, bet kai tik jie ateina pas Viešpatį, toliau meldžiamės, lyg besilaukdami ir gimdydami, auginame juos Kristuje. Dievas nepažeidžia žmogaus laisvos valios, tačiau mūsų maldos padeda Dvasios pastangomis* auginti asmenis iš dvasinio žmogaus viduje į išorinius jų gyvenimus, stiprinant juos iš vidaus, kad jie galėtų priimti teisingus sprendimus. Taip Viešpats sutvarkė, kad leidžia mums atsidurti situacijose, skatinančiose mus priimti sprendimus iš teisingumo pozicijos arba susitapatinant su savo senais įpročiais. *Efeziečiams 1:17-18, 3: 14-20, Kolosiečiams 1:9

1 Petro 2:2 parašyta: „lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui.“

Augti išgelbėjimui. Žodis, apie kurį Jis kalba, tai ne mūsų skyrius ir eilutė, kuriuos turime šiandien, jie tada juk neturėjo atspausdinto Naujojo Testamento – tai vyko prieš daug amžių. Žodžio pienas buvo Gyvasis Žodis, Kristaus asmuo juose bei Jo pažinimas – vaikščioti su Juo, kaip mažam vaikeliui su savo tėvais, ranka rankon, arti širdies, būti priklausomiems nuo Jo, skatinti, vadovauti ir mokyti juos pagrindinių dalykų, kurių dėka jie galėtų augti Jame.

Štai pavyzdys: Šokoladinio pyrago ant savitarnos stalo proga
Barbara ir aš valgėme vieninteliame mūsų mieste esančiame restorane su sėdimomis vietomis, kurio valgiaraštyje buvo salotų baras. Ten yra didelis žalumynų, daržovių užpilų ir padažų pasirinkimas. Tolimame salotų baro pakraštyje yra padėtas dienos desertas, kuris įtraukiamas į valgiaraštį, jeigu nusiperki salotų barą. Tą dieną desertui buvo šokoladinis pyragas.

Aš užsisakiau ypatingą dienos pasiūlymą, o tai buvo rūkytos mėsos kotletas, kuris įėjo į salotų baro komplektą. Ne amerikiečiams aš išversiu, ką reiškia „rūkytos mėsos kotletas“– rūkyta mėsa lėtai kepama ant silpnos ugnies su daug medžio dūmų, ir pagardinama vieninteliu svarbiausiu ingredientu, ką mes vadiname barbekiu, arba sutrumpintai BBQ. Mėsos kotletas – tai malta jautiena, suformuota kaip kotletas ir iškepta – šis mėsos kotletas yra iškeptas rūkykloje, o tai unikalus ir labai gardus derinys. Rūkytas mėsos kotletas ir aš esame seni draugai. Seni draugai. Užsisakydamas ypatingąjį, kaip komplekto dalį, gavau priėjimą prie salotų baro, o kaip jau sakiau, salotų barui priklausė pyragas.

Barbara užsisakė kažką kitą iš valgiaraščio, ir jai nepriklausė salotų baras. Mano dieta sudaryta griežtai iš proteinų ir salotų, o kalbant apie pyragus, tai manęs jie visai nedomina. Kas liečia Barbarą, tai jos gyvybę palaiko angliavandeniai. Jai patinka pyragai, duona, ir panašūs dalykai. Mūsų pietums artėjant prie pabaigos, kalbėjomės apie tai, apie ką dabar rašau ir kaip Viešpats leidžia patekti į tokias situacijas, kai arba vaikščiojame teisume arba sužlugdome teisumo darbą mumyse.

Mums apie tai kalbantis, pasirodė, kad pyragas ant salotų baro yra tobulas pavyzdys. Aš nenorėjau pyrago, tačiau Barbara būtų jį suvalgiusi. Iš mano pusės būtų neteisu nueiti prie salotų baro, paimti pyrago riekelę ir nusinešus ant stalo atiduoti Barbarai.

Žinoma, nei vienas iš mūsų to nebūtų padaręs, nesvarbu, kaip labai ji norėtų to pyrago, nes tai būtų vagystė – tačiau mes diskutavome, kaip nepastebimai atsiranda teisumo augimo asmenyje progos, kadangi krikščionys neturi teisumo – noriu pasakyti – teisumo kaip gyvenimo būdo savo širdyje.

Aš galėjau paprašyti, kad padavėjas atneštų pyrago gabalėlį Barbarai, tačiau mes būtumėm užmokėję už jį, nes tai neįėjo į Barbaros valgiaraštį. Taip pasielgti būtų teisinga. JEIGU būtumėm nesąžiningi, aš galėčiau paimti pyrago gabalėlį, kurio nenoriu ir atiduoti Barbarai, bet tada pavesčiau Viešpatį ir vidinį teisumą. Užmokestis už teisų elgesį yra ramybė ir tai yra daug arčiau Viešpaties, kuomet Jis gali man patikėti daugiau Savęs.

Apie vieną iš charakterio savybių, kurią Viešpats bando auginti mumyse skaitome 2 Petro 1:3-4: „Duodamas visą kruopštumą, kad pridėtumėm prie savo tikėjimo moralinį tobulumą...“ – tai paminėta pirmiausiai, o dauguma tikinčiųjų būtų pietavę, pasivogę pyrago gabalą nuo salotų baro ir atidavę jį savo žmonai, galvodami, kad Dievas laimina jų maistą. Tačiau Jis būtų stebėjęs. Jis turėtų žinoti, kad tai daug mažiau, ką Jis žino, kad jiems galima patikėti... ir netrukus ateityje Jis būtų jiems suteikęs kitą progą nevogti...

Maistas pamąstymui. Iki kitos savaitės. Būkite palaiminti!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.