John Fenn,
2017 m. gruodžio mėn. 2 d.,
Sveiki visi,
Jėzus niekada
nesikeičia: Kaip Jis elgdavosi su žmonėmis evangelijose, taip Jis elgiasi su
jumis ir manimi šiandien. Taigi, jeigu pažvelgsime į evangelijas, sužinosime,
kaip Jis su mumis tvarkosi.
Nepriklausomai
nuo to, mūsų vaikystė buvo sunki ar lengva, esame turtingi ar vargšai, moterys
ar vyrai, Jo elgesys nesikeičia. Tiesa yra Tiesa, nesvarbu kur mes buvome ar
kas esame, veikdamas iš vidaus į išorę, Jis visada mus kviečia suderinti savo
emocijas ir mintis su Tiesa. Jis mums atveria progą priimti teisingus
sprendimus, jausti teisingus jausmus ir bet kurioje situacijoje įžvelgti Jo
Tiesą.
Taigi, kai
kalbame apie emocinius sužeidimus, pirmiausiai turime paklausti, ar tie
emociniai sužeidimai yra teisūs, ar neteisūs? Mat visi sužeidimai yra
nevienodi. Kai kurie sužeidimai yra įvykių, kuriuos jie patys ir sukėlė,
pasekmė. Tokie sužeidimai nėra pateisinami, juos tvarkyti reikėtų Viešpatyje,
bet paliekant tai pačių žmonių širdims - kad jie patys prisiimtų atsakomybę už
pasekmes. Jeigu jie nepripažintų Tiesos, tada tai padarys Jis. Tačiau kai
kurios žaizdos yra pateisinamos - kai žmogus tampa kito žmogaus žodžio ar
veiksmo auka. Jos turi būti gydomos Viešpaties, o tai dažniausiai reiškia -
išgydymą per laiką. Pirmiausia apžvelkime nepateisintą sužeidimą.
Sužeidimas ir nusivylimas žmonėmis
Jono 6:26
Jėzus juo sekusiems žmonėms pasakė: „Jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte
ženklų, bet kad prisivalgėte duonos (kurią Jis padaugino) lig soties.“ Ai, kaip
tai turėjo sužeisti. Kai Jis pasakė kelis sunkiai suprantamus palyginimus apie
savo kūno valgymą ir savo kraujo gėrimą, dauguma jų pasitraukė – sumišę,
sužeisti ir praradę iliuzijas. (Jono 6: 51-66)
Ar jų
skausmas buvo pateisinamas? Jų išdavystės jausmai buvo tikri. Jų gilaus
nusivylimo Jėzumi jausmai buvo tikri. Jų gyvenimo planai staiga buvo
pertvarkyti ir jie sugrįžo namo išsilaižyti žaizdų. Jie sekė paskui šį žmogų,
nes, kaip jie manė, jis būsiąs naujasis karalius. Tačiau Jis TAIP juos
įskaudino. Ar jų skausmas buvo pateisinamas? Ne. Ar jų sužeidimo, nusivylimo,
išdavystės jausmai buvo tikri? Taip. Jausmai tikri, tačiau nepateisinami. Taigi
Jis laukė, kad jie priderins savo jausmus prie Tiesos – Jis toks pats ir šiandien,
su mumis.
O kaip su
Morkaus 1:30-38, kai Jėzus apsistojęs Petro uošvienės namuose gydė visus, net
ir po saulės laidos. Anksti rytą, norėdamas pabūti vienas ir pasimelsti, Jis
pasitraukė. Kai mokiniai Jį surado, Petras, tikėdamasis, kad Jis ir vėl gydys,
kaip tai darė praeitą vakarą pasakė: „Visi tavęs ieško!”. Deja, Jėzus pasakė,
kad Jis eina į kitus miestus. KOKIE nusivylę turėjo būti visi žmonės – koks
skausmas – jiems reikėjo išgydymo, o Jėzus dėl savo užgaidos viską atšaukia ir
išvyksta. Kaip gi, gal kažkuris dar nespėjo Juo pasinaudoti praeitą vakarą ir
yra paliktas sergantis arba sužeistas? Jų skausmas ir nusivylimas buvo tikri.
Tačiau ar jų skausmas buvo pateisinamas? Ne. Ar jų nusivylimo, skausmo, pykčio
jausmai buvo tikri? Taip.
Štai kada augimo Kristuje idėja tampa
kūnu
Atsiekite
savo jausmus nuo įsižeidimo akimirkos ir paklauskite savęs, ar jūsų skausmas
yra pateisinamas? Jeigu taip, tai Viešpats yra su jumis ir galite prašyti, kad
Jis su tuo susitvarkytų. Jis padės jums susitvarkyti su patiriamais jausmais ir
neteisingumo pojūčiais.
Jeigu
aptiksite, kad jūsų jausmai nėra pateisinami, nes jie kilo dėl to, kad norėjote
kažko neteisingo, tada ir Jo nėra su jumis (mat priešinimasis teisybei yra
puikybė, o Dievas išdidiems priešinasi). Jeigu nepasitaisysite, liksite patys
tvarkytis su savo jausmais, kol tai padarysite. Jeigu ir toliau priešinsitės
(kaip išdidūs žmonės), atsidursite dvasinėje saloje, kaltinantis visus tuos,
kurie jus žeidžia, nuvilia ir palieka (nors jūsų jausmų kilmė neteisinga, nes
jūs pats juos iššaukiate) – kol tapsite pasirengę pripažinti savo pačių
trūkumus. Savo širdies bjaurumo pripažinimas ir šios būsenos ištaisymas per
Kristų, vadinama augimu Kristuje.
Evangelijose
yra dešimtys pavyzdžių, kai Jėzus nuvylė ir skaudino žmones, palikdavo juos
sudaužytomis viltimis ir supykusius. Tai, kad kituose Jis sužadindavo šiuos
jausmus, iš dalies ir nuvedė Jį ant kryžiaus. Jis supykindavo žmones bei
sukeldavo juose emocijas, su kuriomis jie nenorėdavo tvarkytis. Jis
nesikeičia!!! Jis vis dar taip veikia ir šiandien mumyse!
Jis vis dar
provokuos mus, iš vidaus į išorę, pasirinkti teisingus sprendimus ir emocijas,
arba klaidingus sprendimus ir emocijas. Jis mus skatina pripažinti Tiesą. TAI –
apsisprendimo, padidėjusio sąmoningumo ir emocijų vieta. Tai susiję su mūsų
situacija ir Tiesa. Vos tik suteikęs mums suvokimą apie tiesą, Jis nutyla ir
stebi mūsų širdžių, proto ir emocijų veiklą, ką mes darysime.
Sužeidimas – gyvenimo faktas; žaizdos
pasilikimas - pasirinkimas
Jausmai yra
tikri, tačiau gyvenimas paliekant žaizdą – pasirinkimas. Nuolatinis savęs
suvokimas sužalotu ar įsižeidusiu yra pasirinkimas. Taip, jūsų atmetimo,
išdavystės, sužeidimo, pykčio jausmai iš tiesų yra jaučiami, tačiau įsižeidimas
- pasirenkamas. Jeigu gavę atmetimo nuodų, jūs iš karto perjungtumėte savo
emocijas ir mintis į meilę tam, kuris jus žeidžia ir kaltina, tuomet į
sužeidimo nuodus būtų galima pažvelgti atsiribojus. Tai leistų apspręsti, ar
sužeidimas, kurį jaučiate, yra teisingas ar ne.
Jėzus buvo
nusivylęs, kad jo artimiausi draugai nepajėgė budėti ir melstis su Juo sode.
Tai buvo pateisinamas skausmas (Morkaus 14:37), tačiau tas skausmas Jo nei kiek
nepristabdė atlikti tai kas teisu (eiti ant kryžiaus). Didžiulis skirtumas. Kai
įsižeidę žmonės ima pateisinti savo abejingumą gyvenimui, kai liaujasi švęsti,
kai vėl ir vėl pasakoja apie savo žaizdas, pateisindami savo įsižeidimą,
kaltina kitus, keliauja iš vienos bažnyčios į kitą, iš vieno susirinkimo į
kitą, nuo vieno žmogaus prie kito, nesugeba apsistoti ir užmegzti tikrų,
ilgalaikių santykių, tampa lyg dvasinės salos, kurioms jas supantys žmonės,
tiesiog yra virtę jų įsižeidimo penu.
Mes negalime
leisti, kad sužeidimai mus sustabdytų daryti tai kas teisu. Pasirinkimas daryti
tai ką sako Žodis, nors tai prieštarauja visiems jūsų jutimams ir bet kokiems
sužeidimams, yra augimo Kristuje dalis. Tuomet jūs neieškote savęs,
neprovokuojate arba neatsakote į provokaciją, mylite nemalonius. Jūs atsakingas
už savo jausmus. Nesiteisinkite hormonais, nuovargiu, liga, dideliu stresu –
tiesiog būkite atsakingu už savo jausmus. Išmokite kontroliuoti jausmus.
Mums vadovauja logika, mąstymas, Šventoji Dvasia, ir tik retais atvejais vien
žmogiškos emocijos – jos tokios nepastovios. Mes turime būti atsakingi už savo
jausmus, tai taip paprasta. Pasirinkite elgtis teisiai, nesvarbu ką jaučiate.
Visada.
Vedamam Jėzaus visada reikia rinktis –
Jis kaskart užduoda mums klausimus, kad atskleistų, kas yra mūsų širdyje
Jis paklausė
dvylikos, kas jų manymu Jis yra - ar turi kas nors apreiškimą iš Tėvo, kas yra
Jėzus. Šiandien Jis vis dar klausia žmonių: „Ką sakote, kas Aš esu?“
Neturėdamas
kuo pamaitinti didžiulės minios, Jis atsigręžė į Pilypą ir paklausė, kaip jie
pamaitinsią tiek daug žmonių. Jis stebėjo, ar Pilypas, arba kas kitas, mąstys
„plačiai“ - remdamasis tikėjimu. Ar jie tikėsis kažko nepaprasto iš Viešpaties,
mat jau buvo matę Jį darant daugybę stebuklų. Jis vis dar klausia mūsų, ką
darysime susidūrę su neįmanomais dalykais; ar mes mąstysime „plačiai“,
tikėdamiesi, kad Jis padarys kažką nepaprasta, ar kaip Pilypas, pasitrauksime į
natūralią tikrovę ir ieškosime vien tik natūralių sprendimų?
Mato 17:25,
21:28, 22:42 Jėzus savo klausytojų klausia: „Ką jūs manote?“, Jis vis dar
klausia ir mūsų: „Ką jūs manote?“ apie savo gyvenimiškas situacijas. Ar mes
atsakysime iš teisingumo pozicijos, ar iš gilaus, bet neteisaus poreikio
visuomet būti teisiu?
Morkaus 3:4 (tai yra užrašyta Mato bei
Luko Evangelijose) Jėzus klausia: „Ar reikia daryti gera (per Šabą)?“ Jis vis
dar mūsų prašo nustatyti, ar mūsų poreikis yra teisus ir tinkamas, o gal
turėtumėm daryti kažką kitą. Kitą savaitę užbaigsiu šias serijas, kol kas tiek.
Būkite palaiminti.
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.