Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. sausio 16 d., antradienis

Teisumo keliai. 5 dalis. Tvarkantis su emocinėmis žaizdomis

John Fenn, 2017 m. gruodžio mėn. 2 d.,

Sveiki visi,
Jėzus niekada nesikeičia: Kaip Jis elgdavosi su žmonėmis evangelijose, taip Jis elgiasi su jumis ir manimi šiandien. Taigi, jeigu pažvelgsime į evangelijas, sužinosime, kaip Jis su mumis tvarkosi.

Nepriklausomai nuo to, mūsų vaikystė buvo sunki ar lengva, esame turtingi ar vargšai, moterys ar vyrai, Jo elgesys nesikeičia. Tiesa yra Tiesa, nesvarbu kur mes buvome ar kas esame, veikdamas iš vidaus į išorę, Jis visada mus kviečia suderinti savo emocijas ir mintis su Tiesa. Jis mums atveria progą priimti teisingus sprendimus, jausti teisingus jausmus ir bet kurioje situacijoje įžvelgti Jo Tiesą.

Taigi, kai kalbame apie emocinius sužeidimus, pirmiausiai turime paklausti, ar tie emociniai sužeidimai yra teisūs, ar neteisūs? Mat visi sužeidimai yra nevienodi. Kai kurie sužeidimai yra įvykių, kuriuos jie patys ir sukėlė, pasekmė. Tokie sužeidimai nėra pateisinami, juos tvarkyti reikėtų Viešpatyje, bet paliekant tai pačių žmonių širdims - kad jie patys prisiimtų atsakomybę už pasekmes. Jeigu jie nepripažintų Tiesos, tada tai padarys Jis. Tačiau kai kurios žaizdos yra pateisinamos - kai žmogus tampa kito žmogaus žodžio ar veiksmo auka. Jos turi būti gydomos Viešpaties, o tai dažniausiai reiškia - išgydymą per laiką. Pirmiausia apžvelkime nepateisintą sužeidimą.

Sužeidimas ir nusivylimas žmonėmis
Jono 6:26 Jėzus juo sekusiems žmonėms pasakė: „Jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos (kurią Jis padaugino) lig soties.“ Ai, kaip tai turėjo sužeisti. Kai Jis pasakė kelis sunkiai suprantamus palyginimus apie savo kūno valgymą ir savo kraujo gėrimą, dauguma jų pasitraukė – sumišę, sužeisti ir praradę iliuzijas. (Jono 6: 51-66)

Ar jų skausmas buvo pateisinamas? Jų išdavystės jausmai buvo tikri. Jų gilaus nusivylimo Jėzumi jausmai buvo tikri. Jų gyvenimo planai staiga buvo pertvarkyti ir jie sugrįžo namo išsilaižyti žaizdų. Jie sekė paskui šį žmogų, nes, kaip jie manė, jis būsiąs naujasis karalius. Tačiau Jis TAIP juos įskaudino. Ar jų skausmas buvo pateisinamas? Ne. Ar jų sužeidimo, nusivylimo, išdavystės jausmai buvo tikri? Taip. Jausmai tikri, tačiau nepateisinami. Taigi Jis laukė, kad jie priderins savo jausmus prie Tiesos – Jis toks pats ir šiandien, su mumis.

O kaip su Morkaus 1:30-38, kai Jėzus apsistojęs Petro uošvienės namuose gydė visus, net ir po saulės laidos. Anksti rytą, norėdamas pabūti vienas ir pasimelsti, Jis pasitraukė. Kai mokiniai Jį surado, Petras, tikėdamasis, kad Jis ir vėl gydys, kaip tai darė praeitą vakarą pasakė: „Visi tavęs ieško!”. Deja, Jėzus pasakė, kad Jis eina į kitus miestus. KOKIE nusivylę turėjo būti visi žmonės – koks skausmas – jiems reikėjo išgydymo, o Jėzus dėl savo užgaidos viską atšaukia ir išvyksta. Kaip gi, gal kažkuris dar nespėjo Juo pasinaudoti praeitą vakarą ir yra paliktas sergantis arba sužeistas? Jų skausmas ir nusivylimas buvo tikri. Tačiau ar jų skausmas buvo pateisinamas? Ne. Ar jų nusivylimo, skausmo, pykčio jausmai buvo tikri? Taip.

Štai kada augimo Kristuje idėja tampa kūnu
Atsiekite savo jausmus nuo įsižeidimo akimirkos ir paklauskite savęs, ar jūsų skausmas yra pateisinamas? Jeigu taip, tai Viešpats yra su jumis ir galite prašyti, kad Jis su tuo susitvarkytų. Jis padės jums susitvarkyti su patiriamais jausmais ir neteisingumo pojūčiais.

Jeigu aptiksite, kad jūsų jausmai nėra pateisinami, nes jie kilo dėl to, kad norėjote kažko neteisingo, tada ir Jo nėra su jumis (mat priešinimasis teisybei yra puikybė, o Dievas išdidiems priešinasi). Jeigu nepasitaisysite, liksite patys tvarkytis su savo jausmais, kol tai padarysite. Jeigu ir toliau priešinsitės (kaip išdidūs žmonės), atsidursite dvasinėje saloje, kaltinantis visus tuos, kurie jus žeidžia, nuvilia ir palieka (nors jūsų jausmų kilmė neteisinga, nes jūs pats juos iššaukiate) – kol tapsite pasirengę pripažinti savo pačių trūkumus. Savo širdies bjaurumo pripažinimas ir šios būsenos ištaisymas per Kristų, vadinama augimu Kristuje.

Evangelijose yra dešimtys pavyzdžių, kai Jėzus nuvylė ir skaudino žmones, palikdavo juos sudaužytomis viltimis ir supykusius. Tai, kad kituose Jis sužadindavo šiuos jausmus, iš dalies ir nuvedė Jį ant kryžiaus. Jis supykindavo žmones bei sukeldavo juose emocijas, su kuriomis jie nenorėdavo tvarkytis. Jis nesikeičia!!! Jis vis dar taip veikia ir šiandien mumyse!

Jis vis dar provokuos mus, iš vidaus į išorę, pasirinkti teisingus sprendimus ir emocijas, arba klaidingus sprendimus ir emocijas. Jis mus skatina pripažinti Tiesą. TAI – apsisprendimo, padidėjusio sąmoningumo ir emocijų vieta. Tai susiję su mūsų situacija ir Tiesa. Vos tik suteikęs mums suvokimą apie tiesą, Jis nutyla ir stebi mūsų širdžių, proto ir emocijų veiklą, ką mes darysime.


Sužeidimas – gyvenimo faktas; žaizdos pasilikimas - pasirinkimas
Jausmai yra tikri, tačiau gyvenimas paliekant žaizdą – pasirinkimas. Nuolatinis savęs suvokimas sužalotu ar įsižeidusiu yra pasirinkimas. Taip, jūsų atmetimo, išdavystės, sužeidimo, pykčio jausmai iš tiesų yra jaučiami, tačiau įsižeidimas - pasirenkamas. Jeigu gavę atmetimo nuodų, jūs iš karto perjungtumėte savo emocijas ir mintis į meilę tam, kuris jus žeidžia ir kaltina, tuomet į sužeidimo nuodus būtų galima pažvelgti atsiribojus. Tai leistų apspręsti, ar sužeidimas, kurį jaučiate, yra teisingas ar ne.

Jėzus buvo nusivylęs, kad jo artimiausi draugai nepajėgė budėti ir melstis su Juo sode. Tai buvo pateisinamas skausmas (Morkaus 14:37), tačiau tas skausmas Jo nei kiek nepristabdė atlikti tai kas teisu (eiti ant kryžiaus). Didžiulis skirtumas. Kai įsižeidę žmonės ima pateisinti savo abejingumą gyvenimui, kai liaujasi švęsti, kai vėl ir vėl pasakoja apie savo žaizdas, pateisindami savo įsižeidimą, kaltina kitus, keliauja iš vienos bažnyčios į kitą, iš vieno susirinkimo į kitą, nuo vieno žmogaus prie kito, nesugeba apsistoti ir užmegzti tikrų, ilgalaikių santykių, tampa lyg dvasinės salos, kurioms jas supantys žmonės, tiesiog yra virtę jų įsižeidimo penu.

Mes negalime leisti, kad sužeidimai mus sustabdytų daryti tai kas teisu. Pasirinkimas daryti tai ką sako Žodis, nors tai prieštarauja visiems jūsų jutimams ir bet kokiems sužeidimams, yra augimo Kristuje dalis. Tuomet jūs neieškote savęs, neprovokuojate arba neatsakote į provokaciją, mylite nemalonius. Jūs atsakingas už savo jausmus. Nesiteisinkite hormonais, nuovargiu, liga, dideliu stresu – tiesiog būkite atsakingu už savo jausmus. Išmokite kontroliuoti jausmus. Mums vadovauja logika, mąstymas, Šventoji Dvasia, ir tik retais atvejais vien žmogiškos emocijos – jos tokios nepastovios. Mes turime būti atsakingi už savo jausmus, tai taip paprasta. Pasirinkite elgtis teisiai, nesvarbu ką jaučiate. Visada.

Vedamam Jėzaus visada reikia rinktis – Jis kaskart užduoda mums klausimus, kad atskleistų, kas yra mūsų širdyje
Jis paklausė dvylikos, kas jų manymu Jis yra - ar turi kas nors apreiškimą iš Tėvo, kas yra Jėzus. Šiandien Jis vis dar klausia žmonių: „Ką sakote, kas Aš esu?“

Neturėdamas kuo pamaitinti didžiulės minios, Jis atsigręžė į Pilypą ir paklausė, kaip jie pamaitinsią tiek daug žmonių. Jis stebėjo, ar Pilypas, arba kas kitas, mąstys „plačiai“ - remdamasis tikėjimu. Ar jie tikėsis kažko nepaprasto iš Viešpaties, mat jau buvo matę Jį darant daugybę stebuklų. Jis vis dar klausia mūsų, ką darysime susidūrę su neįmanomais dalykais; ar mes mąstysime „plačiai“, tikėdamiesi, kad Jis padarys kažką nepaprasta, ar kaip Pilypas, pasitrauksime į natūralią tikrovę ir ieškosime vien tik natūralių sprendimų?

Mato 17:25, 21:28, 22:42 Jėzus savo klausytojų klausia: „Ką jūs manote?“, Jis vis dar klausia ir mūsų: „Ką jūs manote?“ apie savo gyvenimiškas situacijas. Ar mes atsakysime iš teisingumo pozicijos, ar iš gilaus, bet neteisaus poreikio visuomet būti teisiu?

Morkaus 3:4 (tai yra užrašyta Mato bei Luko Evangelijose) Jėzus klausia: „Ar reikia daryti gera (per Šabą)?“ Jis vis dar mūsų prašo nustatyti, ar mūsų poreikis yra teisus ir tinkamas, o gal turėtumėm daryti kažką kitą. Kitą savaitę užbaigsiu šias serijas, kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą