Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. rugsėjo 6 d., trečiadienis

Savo emocijų suvaldymas. 5 dalis

John Fenn, 2017 m. rugsėjo mėn. 2 d.,

Sveiki visi,
Ką mes darome su draugais ir šeimos nariais, kurių sprendimų priėmimo įgūdžiai panašūs į voverę, bandančią perbėgti per gatvę? (Dėl tam tikrų priežasčių jie įtraukia ir mus, kaip pakeleivius, į jų pasivažinėjimus emociniais kalneliais.)


Kokiu momentu, jeigu pabandome, būname tuo žmogumi, kuris prasiveržia, ir tampa kalbančiu į jų gyvenimą?

Sužadindami savo emocijas, silpniname savo apsaugas. Patarlių 25:28 sakoma, kad žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio (apsauginės) sienos sugriautos. Gyvenimas ir sprendimų priėmimas besiremiant vien tik emocijomis, atveria duris asmens žlugimui. Tokie žmonės yra nepastovūs ir jiems liudijant apie savo gyvenimą, aiškiai matyti, kad jų sprendimai neturi logikos, ar tiesiog neturi prasmės.

Jokūbo 1:5-8 mus įspėja, kad jeigu mes ieškome Viešpaties išminties, turime tai daryti įsipareigodami – dviveidis žmogus yra nepastovus, kaip jūros bangos - „toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties.“ Kitaip tariant, jeigu jūsų emocijos yra kaip linksmieji kalneliai, kai eina kalba apie Dievo valios ieškojimą, jūs prasilenksite su Juo. Neatpažinsite Jo vedimo – negausite iš Jo išminties, kurios sakote, kad norite gauti. Tarnavimas Viešpačiui pareikalauja visos širdies, viso proto, viso kūno.

Gyvenimo pagal emocijas problema
Kadangi dauguma bažnyčių prilygina emocijas patepimui, nieko stebėtino, kad žmonės dažnai prilygina Dievo vedimą savo gyvenime su tuo, kaip jie tuo momentu jaučiasi. Jeigu kas nors jums sakytų: „Vakar naktį patyriau ramybę, tačiau šį rytą nesu tuo tikras“ – tai reiškia, jog greičiausiai jie patyrė Dievo ramybę ir vedimą vakar naktį, tačiau įsivėlė paryčių bei ryto abejonės, o dar svarbiau, baimė, ir jie leido Dievo ramybei pasitraukti į antrą planą – tačiau tai buvo jų sprendimas, ne Jo! Minčių ir jausmų savikontrolės trūkumas į jų gyvenimą įnešė sumaištį.

Tai ypač ryšku vienišų žmonių arba velkančių jungą santuokoje atveju, kurie neturi nei sutuoktinio, nei artimo draugo, kuris kalbėtų į jų gyvenimą, žmogaus, kuris suapvalintų aštrius kampus ir sumažintų jų emocinių kalnelių nelygumus. Socialinėje žiniasklaidoje pilna tokių žmonių, ir jūs net galite matyti, pagal tai, ką jie skelbia, jų susitelkimo į ką nors intensyvumą, kadangi žmogus bendraujantis su kitais, kalbančiais į jų gyvenimą, nebūtų skelbęsis apie tai, ką daro.

Tau nereikėtų taip jaustis! Emocijų suvaldymo idėja yra tokia svetima daugybei žmonių, iš dalies dėl to, kad niekas jiems nepasakė: „tau nereikėtų taip jaustis“, ir iš dalies dėl to, kad pasaulio kultūroje gyventi pagal emocijas yra taip priimtina. Yra toks posakis, kuris dažnai naudojamas vaikams: „Nuobodulys – tai pasirinkimas“. Nuobodulys yra emocija, apimanti dėl susitelkimo ir veiklos trūkumo. Nuobodulys yra pasirinkimas, jeigu žmogus taip „jaučiasi“, jis gali pakilti ir susirasti į ką galėtų susitelkti.

Būkime pakankamai brandūs, kad palikę skirtumus, mylėtumėm vienas kitą.
Jausmai atsiras, jeigu elgsimės teisingai, tačiau nereikia laukti šilto ir švelnaus jausmo prieš darant kažką teisingai. Paprasčiausiai darykime. Paskui teisingas mintis ir teisingus sprendimus seka teisingos emocijos. Savo širdyje puoselėjate mintį, kad Jėzus myli jų apgailėtinas asmenybes, galbūt ir jūs mylite dėl tos vienintelės priežasties – tačiau Jis mirė už juos, taigi yra tam tikras kiekis pagarbos ir garbės, ir gerų palinkėjimų, einančių greta Jėzaus meilės jiems – kai tik jūs atsistojate į Jėzaus meilės liniją ir mylite juos iš savo dvasios į jų dvasią, apčiuopdami juose esančią malonę, visa kita lieka nuošalėje. Jie galėtų šiandien paimti į rankas telefoną ir jūsų santykiai atsistotų į senas vėžes, kur juos kažkada palikote, prieš jiems pablogėjant – tačiau jie yra įstrigę savo nuošliaužose ir todėl gyvena praeitimi, praeitį laikydami karštomis naujienomis, kai tuo tarpu jūs judėjote į priekį ir augote Kristuje.

Kaip tvarkytis su tokiu draugu?
2 Timotiejaus 2:23-26: „Kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie sukelia kovas. Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus, romiai aiškinti prieštaraujantiems, – rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą ir atsipeikėtų nuo pinklių velnio, kuris pavergęs juos savo valiai.“

Mano klausimas buvo toksai: Ką turime daryti su žmonėmis, gyvenančiais pagal savo emocijas?

Pastebėkite 4 punktus, kuriuos pabraukiau aukščiau: „...aiškinti prieštaraujantiems“, „atgailauti, kad pažintų tiesą“,  „atsipeikėtų“ ir „... (nuo) pinklių velnio, kuris pavergęs juos savo valiai.“

Mūsų reikalas yra instruktuoti. Laikotarpis. Tiesti tiltą iki jų, parodant jiems teisingo mąstymo kelią
Galatams 6:1-5 sako, taip pat, kaip ir mes: „pataisykite tokį romumo dvasioje, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėt sugundyti“ – kitaip tariant, suprasdami, kad visi nusidedame, tik jie nusideda kitokiu būdu nei mes. Paulius tęsia toliau, sakydamas Galatams 6:2, kad jeigu jie išgirsta mus, mes nešiojame vieni kitų naštas.

Tačiau jis sako, kad jeigu jie neišgirsta mūsų ir atmeta mūsų patarimą, galvodami apie save geriau nei turėtų, jie turės nešti savo pačių naštas ir vaikščioti su jomis, jų sprendimams atskleidžiant, ar jie buvo teisūs ar klydo (3-5 eil.). Jis tęsia sakydamas, kad Dievas nesileidžia išjuokiamas, Jis duos kiekvienam iš mūsų tai, ko nusipelnėme arba ką pasėjome, nes tai teisinga.

2 Timotiejaus 2:23-26 Paulius ragina Timotiejų instruktuoti prieštaraujančius (jie yra akli, nes kovoja prieš save pačius, kai yra sugaunami emocijų reikaluose), tačiau negalime sau leisti būti įtraukti į jų kovas. Išlikite emociškai atsiribojusiais, netgi jeigu išgyvenate dėl jų, netgi jeigu matote, kur jie yra kreipiami, netgi jeigu iš visos širdies norite juos išgelbėti – kai tik juos instruktuosite, jie turės priimti teisingus sprendimus, ir suvaldyti savo emocijas.

Kaip sakoma, pirmoji taisyklė, norint išlipti iš duobės, yra liautis ją kasus. Kadangi jie yra įpratę priimti sprendimus pagal emocijas, tokie žmonės nemato, kad jie vis gilina savo duobę. Negalime tikėtis dvasinio įsikišimo, kad kas nors būtų iškeltas iš duobės dugno ir per vieną akimirką jau stovėtų viršuje, arba jo duobė būtų užpilta. Dievas mums duoda tai, ko nusipelnome, o ištaisyti tai, ką padarėme, gali pareikalauti daug metų, tačiau tai teisinga.

Pastebėkite dar kartą, ką Paulius apie juos pasakė 2 Timotiejui laiške: „atgailauti, kad pažintų tiesą“. Taip pat ir emocijų valdomas žmogus turi nurimti, imti mąstyti, ir pripažinti savo klaidą. Tai taip paprasta. Joks tikras progresas emocinės sveikatos link negali įvykti, kol jie neturės aiškaus užtikrintumo, apreiškimo, epifanijos apie savo gyvenimą.

O pats blogiausias dalykas apie žmogų, gyvenantį ir priimantį sprendimus pagal emocijas, yra tas, kad „jis turi atsipeikėti nuo pinklių velnio, kuris pavergęs jį savo valiai.“ Niekas to negali padaryti už jį, tai turi padaryti jis pats.

Pabaigsime tai kitą savaitę, kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą