Yra prikeltas ar buvo prikeltas?

John Fenn, 2016 m. rugpjūčio mėn. 6 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

šių metų balandį konferencijoje Olandijoje garbinimo metu daugelis iš mūsų buvo „Dvasioje”. Frazę „Dvasioje“ Apreiškimo 1:10 ir 4:2 apaštalas Jonas panaudojo apibūdinti būsenai, kai buvo atvertos jo akys regėti Dvasios sferą ir jis matė Viešpatį.

Keletas iš mūsų garbinimo metu buvo Dvasioje ir girdėjo bei matė angelus ir Viešpatį, vaikščiojantį ir kalbantį su žmonėmis. Tai vyksta taip: jeigu žmogus neišgirsta Jo žodžių tiesiogiai, tada jie tarytum patalpinami į jo dvasią, kad vėliau Viešpats galėtų tuos žodžius iškelti, arba padaroma taip, kad Jo žodžiai paveiktų žmogų iš vidaus. Taigi Jis pasisuko į mane ir pasakė: „Ar pastebėjai, kad sakoma „yra prikeltas“? Kodėl nepasigilinus į tai?“ Šis pasiūlymas man pasirodė keistas. Nustebau, kodėl, užuot pats paaiškinęs, Viešpats pasiūlė tai padaryti man.

Jeigu atvirai

Toje konferencijoje garbinimo metu vyko daug įvairių dalykų. Mano dienos ir vakarai buvo labai užimti ir aš nebegvildenau tos minties toliau. Tiesą sakant, ją visai pamiršau. Nesmagu tai pripažinti, bet tai tiesa.

Mūsų gyvenimas – tarytum linija: jis prasideda taške A sulyg gimimu ir baigiasi taške Z mirtimi. Kai praeiname tašką C, nebeįmanoma jo perkelti į tašką D, E ar M. Tai, kas praėjo, tegalime prisiminti. Neturime gyvenime galimybės nešiotis savo mėgstamos akimirkos su savimi, įžengti į ją, kada tik norime. O, jei tik tai būtų įmanoma...

Tačiau yra vienas įvykis žmonijos istorijoje, kurį Tėvas sustabdė laike. Apie šitą įvykį sakoma „yra prikeltas“, o ne „buvo prikeltas“.

Po 2 mėnesių vieną birželio dieną atgailavau dėl tam tikrų dalykų, kuriuos pamačiau savo širdyje

Kalbėjau Viešpačiui, ne Tėvui, - juk Jėzui labai gerai pažįstami žmogiški silpnumai, kadangi Jis yra ir žmogus. Tėvas visada buvo „Dvasioje“, kaip sako Jokūbas (1:13), Jis negali būti gundomas, bandomas ir nepatiria blogio. Jis pats taip pat nieko negundo ir nebando blogiu. Kalbėdamas toliau Jokūbas perspėja neapsigauti, nes nuo šviesybių Tėvo ateina tik gera ir tobula dovana, o Jame - Jo gerume, Jo charakteryje ir prigimtyje - nėra jokio pasikeitimo ar permainų.

Tėvas nežino, ką reiškia būti bandomam, pavargusiam, alkanam, Jis nėra patyręs nuodėmės. Tačiau Jėzus buvo velnio gundomas, bandomas ir tiriamas. Taigi apie tuos dalykus, kuriuos mačiau savo širdyje ir nuo kurių reikėjo apsivalyti, aš kalbėjau Jėzui. Tą rytą pats sau nelabai patikau ir buvau nuliūdęs.

Taigi tokiame kontekste Jis ir įsiterpė. Aš gulėjau kniūbsčias (nemačiau Jo, Jis tik kalbėjo man), o Jis tarė: „Ar pastebėjai, kad sakoma „yra prikeltas“? Kodėl nepasigilinus į tai?“ Kai tai išgirdau, akimirksniu prisiminiau Jį man sakant lygiai tą patį prieš du mėnesius.

Šįkart išties atgailavau, kad buvau pamiršęs ir ignoravau Jo prašymą balandį. Aš tik labai nusistebau, kad kaip tik tada, kai sakiau Jam, jog tikrai nekenčiu to, ką mačiau esant savo širdy ir kad susitvarkysiu su tuo, Jis įsiterpė su šiuo nurodymu. Žinojau, kad tai turėjo būti susiję su manimi, nes tądien buvau negatyviai susitelkęs į save.

Yra prikeltas, o ne „buvo prikeltas“

Tuojau pat atsistojau ir pradėjau studijuoti Mato 28:6-7, Morkaus 16:6 ir Luko 24:6, 34. Karaliaus Jokūbo ir kai kuriuose kituose vertimuose parašyta, kad angelai prie tuščio kapo tą prisikėlimo rytą pasakė moterims: „Jis yra prikeltas“.

Romiečiams 8:34 šitą frazę pavartojo ir Paulius: „Kas pasmerks? Kristus mirė, bet yra prikeltas (angl. vert.) ir yra Dievo dešinėje bei užtaria mus.“

Taip pat ir 1 Korintiečiams 15:20: „Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusiųjų ir tapo pirmuoju vaisiumi iš užmigusiųjų“ (angl.vert).

Kodėl ne „Jis buvo prikeltas“ vartojant būtąjį laiką? Juk akivaizdu: jie buvo prie kapo, ir tikrai, jis buvo prikeltas ir daugiau Jo ten nebebuvo, tačiau tai daugiau nei vien poetiškas Karaliaus Jokūbo vertimo skambesys. Tai svarbi detalė: angliškai  „yra prikeltas“ - tai esamasis laikas. Ne būtasis, bet esamasis. Jėzus yra prikeltas, bet yra kažkas dar daugiau.

Šie angelo žodžiai nuo pat pradžių įtvirtina supratimą, galiojantį ir šioms dienoms - Jis yra prikeltas

Frazėje „yra prikeltas“ graikiškai „gnomic aorist“ pavartota veiksmažodžio forma, kuri išreiškia faktą apie įvykį nepažymėdama laiko, kada tai įvyko. Tai nėra tik esamasis laikas, bet nuolatos esantis, nesikeičiantis laike.

Kitaip tariant, pasakymas „yra prikeltas“ išreiškia būklę, egzistuojančią per amžius. Tai amžina būsena, kurioje gyvena Jėzus. Ta jėga, ta šlovė, ta gyvybė prisikėlimo jėgos ir šlovės momentu daro Jį amžinai esančiu.

Tai nėra kažkas, kas įvyko praeityje, konkrečiu kalendoriniu momentu istorijos kontekste. Kalbant dvasiškai, Jėzus „YRA prisikėlęs“. Dangus tai mato ne kaip praeities įvykį, bet nuolatos besitęsiantį ir amžiną. Šlovės Viešpats egzistuoja nuolatinėje prisikėlimo jėgos ir šlovės būsenoje, prasidėjusioje tą Prisikėlimo rytą.

Kai mūsų naująjį gyvenimą Kristuje Paulius siejo su Jėzaus prisikėlimu, tai buvo daugiau nei vien simbolika. Paulius tiegė faktą, kad Jėzus egzistuoja nuolatinėje prisikėlimo būsenoje. Kalbėdamas apie Kristaus vietą šalia Tėvo žodžius „yra prikeltas“ Paulius vartoja kaip mūsų prisikėlimo garantą: kadangi Jis „yra prikeltas“, tai ir mūsų atgimusios dvasios yra tokioje pačioje būsenoje,kaip ir Jo – „yra prikeltos“. Mes esame Jame ir Jis mumyse, mūsų amžinoje dvasioje nuolat gyvenantis tame „yra prikeltas“.

Dėl šios priežasties nei mirtis, nei nuodėmė mums neturi galios, nes Jėzus nuolatos gyvena mumyse toje būsenoje, apie kurią pasakyta: „Yra prikeltas“. Gimimo iš naujo akimirką savo dvasioje mes patekome į nuolatinę „yra prikeltas“ būseną. Ta pati jėga, ta pati šlovė gyvena mumyse, iš to dabar susidaro ir mūsų dvasia – nuolatos, amžinai, per amžius „yra prikelta“.

Dabar apriboti ir tik įgalinti savo gyvenime, vieną dieną būsime atpalaiduoti ir mūsų mirtingi kūnai bus pakeisti nemirtingais. Dabar „yra prikeltas“ gyvena mumyse, kad padėtų mums gyventi laisvėje nuo nuodėmės ir pasmerkimo. Mes esame toje pačioje prisikėlimo jėgoje, apie kurią teisingai paskelbė angelai – Jis yra prisikėlęs!

„Yra prikeltas” gyvena mūsų dvasioje, kad plauktų į mūsų protą, o šis mąstytų ir matytų gyvenimą dvasinėmis akimis, o po to į išorę – į mūsų kūnus, kuriuos mes kreipiame judėti į Dievo dalykus, o ne į mūsų žemesniąją prigimtį ir tai, kas jai sava. Dvasia į kūną plaukia iš nepavaldžios laikui realybės - mes jau įžengę į amžinybę, nuolatos gyvenantys „yra prikeltas“ būsenoje!

Štai kodėl...

Nuo balandžio, kai Viešpats man pasakė: „Ar pastebėjai, kad sakoma „yra prikeltas“? Kodėl neįsigilinus į tai?“ Jis laukė du mėnesius – iki birželio, mano liūdesio, atgailos ir pasipiktinimo savimi ryto. Jis paruošė man mokymą, Savo gerumu ir malone ištraukė mane iš to ir vėl sugrąžino į prisikėlimo, nugalinčio nuodėmę ir žmogaus prigimties apribojimus, jėgą. Paragindamas mane pastudijuoti „yra prikeltas“ prasmę, Jis matė, kad prabėgus dviems mėnesiams tai taps raktu, padėsiančiu nukreipti akis nuo savęs ir nuodėmės į Jo prisikėlimo gyvenimą.

Neužmiršau tos pamokos ir dabar dalinuosi su jumis. Aš vis dar tyrinėju tą „yra prikeltas“ gelmę. Dabar šią frazę suprantu aiškiau. Studijuoju, kaip ir kodėl, priklausomai nuo to, ką norėta perteikti, Naujojo Testamento autoriai naudojo „buvo prikeltas„ ir „yra prikeltas“ frazes.

Stengiuosi gyventi toje prisikėlimo jėgoje. Kai nusidedu ar matau savyje kažką, kas man nepatinka, žinau, kad turiu su tuo tvarkytis. Kas tai bebūtų – mintis ar veiksmas – aš neslystu į pasmerkimą ar pasibjaurėjimą savimi, bet iškeliu sau faktą, kad Jis yra prikeltas, o su Juo ir aš gyvenu tame Gyvenime.

Tikiuosi, šis pasidalinimas mano gyvenimo ir širdies dalele buvo jums palaiminimas. Tegul Tėvas atveria mūsų supratimo akis, duodamas mums išminties ir supratimo Dvasią Jame, kad galėtume gyventi toje „yra prisikėlęs“ realybėje.

Kitos su šiomis susijusios atsitiktinės mintys - kitą savaitę. Iki kito karto, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu