Sveiki,
Praeitą
savaitę aš išvardinau pagrindinius Valdymo (viešpatavimo) teologijos, dar
vadinamos Karalystė Dabar, teiginius. Šią savaitę, žiūrėdamas į Žodį, noriu
parodyti kai kuriuos pagrindinius neatitikimus.
Pirmasis
pastebėjimas – Valdymo (viešpatavimo) teologija (VT) arba kitaip dar vadinama
Karalystė Dabar (KD) tiki, kad Adomui nusidėjus, Dievas prarado kontrolę žemei.
Dabar, per Kristų, užimdami 7 įtakos sferas, vadinamas 7 kalvomis, mes esame
pašaukti perimti valdymą žemei. Toms 7 sferoms vadovaus „apaštalai“ ir jiems
pavaldūs - „nugalėtojai“. Jie turės valdyti tas sritis, o Viešpaties sugrįžimo
metu perduos Jam žemę. Tos 7 kalvos: vyriausybė, švietimas, verslas,
žiniasklaida, menai/pramogos, surinkimas (bažnyčia) ir šeima.
Nors
po Valdymo teologijos skėčiu yra tam tikrų skirtumų, aš supratau, kad daugelis,
save tapatinančių su VT ar KD teologija, nežino kuo jie tiki. Daugelis tiesiog
apsigaubę naujojo amžiaus pranašystėmis apie savo, tautos ir pasaulio
klestėjimą, ir tai viskas ką jie žino.
Yra keletas variantų,
bet yra keli pagrindiniai įsitikinimai:
1)
Jiems suspaudimų laikotarpis nėra Antikristo
valdymo laikas – kai jis valdys ir persekios Izraelį bei tikinčiuosius Jėzumi.
Jiems tas laikas yra Dievo teismų laikas žemėje, kurie bus vykdomi per Dievo
žmones. Todėl daugelis tiki, kad Antikristas nėra asmuo, bet sistema, jie
remiasi 1 Jono 4:3, mat ten yra paminėta Jėzų neigianti Antikristo dvasia, jau
esanti pasaulyje. Todėl Antikristas nėra asmuo, bet tik be dieviškas
vyriausybės, verslo, švietimo, žiniasklaidos, menų/pramogų, surinkimo (bažnyčios)
ir šeimos valdymas.
2)
Pastaruosius 2000 metų bažnyčia patyrė
nesėkmę. Atėjęs Jėzus atlikto darbą ant kryžiaus ir paliko surinkimą (bažnyčią)
valdyti žemę per anksčiau išvardintas 7 kalvas. Bet tik dabar mes pagaliau
teisingai supratome evangeliją. Jėzus mums liepė būti liudininkais,
demonstruojančiais karalystę pasauliui, o tai reiškia valdančiais 7 pasaulio
sistemas, kad atneštume Jo karalystės išsipildymą kaip mūsų liudijimo dalį.
Tam
jie dažnai naudoja 1 Korintiečiams 15:25-26: „Nes Jis
turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis...“ Taigi čia
jie sako, kad mes esame Kristaus kūnas ir netgi Jo pėdos valdo Jo priešus,
todėl mes, esantys Jo kūnas, privalome perimti žemės valdymą.
Kad
tai įvyktų, mes privalome turėti tinkamą bažnyčios vyresnybę, kurią sudaro nugalėtojai,
paklūstantys 7 kalvose esantiems apaštališkiesiems lyderiams. Kai Dievo vyresnybė
pasiunčiama, padedama maldos karių, griauna tvirtoves, kad paruoštų kelią
judėti krikščionims į poziciją užimti 7 sritis.
3)
Nebus jokio paėmimo. Tai turėtų būti suprantama
tik kaip paėmimo džiaugsmas, jaučiams Jėzaus sugrįžimo metu.
4)
Surinkimas (bažnyčia) yra Izraelis. Dauguma
sutinka, kad surinkimas yra dvasinis Izraelis, tačiau Valdymo (viešpatavimo)
teologija panaikina Izraelio tautos svarbą. Pritaikydama Senojo ir Naujojo
Testamentų eilutes teigia, kad tai yra Kristaus kūnas.
5)
Akcentuojamos mūsų, tvirtoves griaunančios maldos
ir komandinis darbas su angelais, bei mirusiais Kristuje, kurie dabar yra danguje
tam, kad atneštų dangų į žemę. Pradiniuose etapuose, šį mąstymą
identifikuodavau konferencijose, kai jie kalbėdavo, kad jeigu tik būtų
pakankamai besimeldžiančių, šaukiančių ir garsiai rėkiančių žmonių, Dievas
išgirstų ir atsiųstų prabudimą. Tokiu būdu, kai kurie bandė padaryti Dievą mūsų
priešu, Tuo, kurį reikia įtikinti, kad Jis atsiųstų prabudimą, ir kuriam gali padaryti
įtaką daugybė, to paties dalyko besimeldžiančių žmonių.
Ar Biblija
pranašauja, kad krikščionys valdys 7 kalvas?
Mato
24:37, Jėzus pasakė, kad Jo grįžimo metu, žemėje bus kaip Nojaus dienomis. Galite
prisiminti, kad Nojus nedominavo žemėje tokiu mastu, bet aplink jį dominavo
bedieviški žmonės. Faktas – tvano metu išliko tik jo šeima.
Svarbu Izraelis, ne
JAV
Per
visą Bibliją aiškiai matyti, kad tikslas yra Izraelis ir ne jokia kita tauta,
tame tarpe ir ne JAV. Pranašaudamas apie šventyklos sugriovimą įvykusį 70
metais, Luko 21:24, Jėzus pasakė, kad Jeruzalė bus trypiama pagonių, kol
baigsis pagonių laikai. Izraelis šį miestą ėmė valdyti 1967, tai pažymėjo
pagonių laikų pabaigos pradžią. Galėtų būti ginčijamasi, nes Izraelis tiesiogiai
nekontroliuoja rytų Jeruzalės. Tuomet Jėzaus pranašystė išsipildė tik iš
dalies. Bet kokiu atveju, kalba eina apie Izraelį tiesiogine žodžio prasme.
Romiečiams
11:25-26, Paulius pasakė: „Aš nenoriu, broliai,
palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, - kad jūs per aukštai apie save
nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių (ne žydų) visuma, o tada bus
išgelbėtas visas Izraelis.“ Taigi Dievas laukia, kad būtų išgelbėtas maksimalus
skaičius pagonių, kiek tik įmanoma, tada baigsis susitelkimas į pagonis ir Jo
dėmesys persikels į Izraelį. Tai nėra dvasinis Izraelis, nes minėtasis sakinys
neturėtų prasmės. Svarbus – tikrasis Izraelis.
Du
asmenys kalbėję Jėzui ant Atsimainymo kalno apie ateinančią Jo mirtį* buvo Mozė
ir Elijas – atstovaujantys įstatymą ir pranašus. Kai Jėzus buvo prikeltas, pakeliui
į Emausą,* Jis kitiems dviem kalbėjo iš Mozės ir Pranašų. *Lk 9:30-31 ir 24:27,
44-45.
Du
liudininkai iš Apreiškimo 11:4-6, yra Mozė (įstatymas) ir Elijas (pranašai). Jie
turės valdžią: 1) nuleisti marą į žemę ir paversti vandenį krauju; 2) sustabdyti
lietų, kad nelytų. (Tai paaiškina Judo laiško 9 eilutę, kurioje sakoma, kad archangelas
Mykolas, atsakingas už Izraelį*, saugojo Mozės kūną po to, kai pats Viešpats jį
palaidojo**, užuot leidęs jam supūti). *Dan 12:1; **Įst 34:5-7
Zacharijo
12:10-11 ir 13:6 pranašaujama, kad kai Mesijas sugrįš į Izraelio tautą (ne į
dvasinį Izraelį), jie klausinės, kaip Jis gavo šituos randus Savo rankose, o
Jis atsakys: „Savo draugų namuose“. Ir jie sielvartaus, kaip sielvartauja dėl
vienintelio vaiko mirties ir pirmagimio mirties. Neįmanoma šių eilučių reikšmės
sudvasinti taip, kad jos būtų suprantamos esą čia yra kalbama apie „bažnyčią“.
Kalbant asmeniškai
Kasdien
vaikščioti Dvasioje* man yra iššūkis. Turiu vaikščioti meilėje, džiaugsme,
ramybėje, kantrybėje, gerume, romume, ištikimybėje, susivaldyme, prie savo
tikėjimo pridedamas* dorybę, pažinimą, kantrybę, maldingumą, brolišką ir
besąlyginę meilę, kad galėčiau vaikščioti Dvasioje tikėjimo pilnatvėje.* Gal 5:22-25,
**2 Pt 1:5-8
Keliu
kepurę prieš tuos, kurie įgudo vaikščioti šiuose dalykuose ir turi laiko
įsitraukti į kiekvieną naują „Dievo judėjimą“. Pažvelkime atgal į keturis
„Dievo judėjimų“ dešimtmečius: charizmatinis atsinaujinimas su asmeninėmis
pranašystėmis, Ganytojiškas judėjimas, Tikėjimo Žodžio, klestėjimo, apaštališkasis,
maldos karių bei mesijinis judėjimai, Naujojo Testamento tiesų pašalinimas,
atviro dangaus ir ėjimo į dangų savo valios jėga, ir tiek daug kitų... Žvelgdamas
į tai, aš žaviuosi, jog šie žmonės akivaizdžiai įgudo vaikščioti Dvasioje ir
gali, nepaisydami vaikščiojimo Dvasioje, sekti įvairius kraštutinius mokymus.
Aš vis dar esu visiškai užimtas, nes vaikščiojimas su Tėvu ir Viešpačiu kiekvieną
dieną, iš manęs reikalauja viso mano dėmesio. Aplodismentai tiems, kurie įvaldė
tai ir gali sau leisti prabangą – sekti kitais mokymais.
Į ką mes esame
pašaukti?
Mes
pašaukti būti šventais, visada besimokančiais iš Jėzaus (mokiniais), sekančiais
tik tais dalykais ir tais žmonėmis, kurie veda mus į gilesnį Jo pažinimą. Taip pat
mes pašaukti Jo (ne mūsų) tikslu, pašaukti į bendravimą su Jėzumi Kristumi,
pašaukti ne į kūnišką laisvę, bet į laisvę mylėti vienas kitą Kristuje,
pašaukti kovoti tikėjimo kovą įsikibę amžinojo gyvenimo, pašaukti būti šventais
ir pašaukti iš tamsos į šviesą. (Cituoju Rom 1:7, 8:28; 1 Kor 1:9; Gal 5:13; 1 Tim
6:12; 2 Tim1:9; 1 Pt 2:9)
Argi
mums neužtenka užimtumo tik mokytis vaikščioti su Dievu visą dieną? Gal
pastebėjote, kaip tie „Dievo judėjimai“ ir „keisti mokymai“, greitai pakyla ir
taip pat greitai nugęsta? Ar pastebėjote, kaip blėsta ypatingos malonės
mokymas, pakeitęs kruvinojo mėnulio mokymą ir kaip žmonės vėl susigrąžina
balansą. Valdymo teologija kyla užimdama jo vietą. Kaip ir mes savo
nesubrendusiems vaikams, taip ir Viešpats leidžia kažkiek ne brandos Jo kūne.
Tačiau galiausiai, kiekvienas geras tėvas grąžina savo vaikus į teisingą kelią.
Nekreipdami dėmesio į nieką kas nukreiptų jus nuo pirminio tikslo, susitelkite
į vaikščiojimą su Viešpačiu.
Kitą
savaitę, kita „Atsitiktinių minčių“ dalis. Iki tada, būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.