Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. rugpjūčio 6 d., šeštadienis

Valdymo teologija. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. liepos mėn. 30 d.,

Sveiki,
Praeitą savaitę aš išvardinau pagrindinius Valdymo (viešpatavimo) teologijos, dar vadinamos Karalystė Dabar, teiginius. Šią savaitę, žiūrėdamas į Žodį, noriu parodyti kai kuriuos pagrindinius neatitikimus.

Pirmasis pastebėjimas – Valdymo (viešpatavimo) teologija (VT) arba kitaip dar vadinama Karalystė Dabar (KD) tiki, kad Adomui nusidėjus, Dievas prarado kontrolę žemei. Dabar, per Kristų, užimdami 7 įtakos sferas, vadinamas 7 kalvomis, mes esame pašaukti perimti valdymą žemei. Toms 7 sferoms vadovaus „apaštalai“ ir jiems pavaldūs - „nugalėtojai“. Jie turės valdyti tas sritis, o Viešpaties sugrįžimo metu perduos Jam žemę. Tos 7 kalvos: vyriausybė, švietimas, verslas, žiniasklaida, menai/pramogos, surinkimas (bažnyčia) ir šeima.

Nors po Valdymo teologijos skėčiu yra tam tikrų skirtumų, aš supratau, kad daugelis, save tapatinančių su VT ar KD teologija, nežino kuo jie tiki. Daugelis tiesiog apsigaubę naujojo amžiaus pranašystėmis apie savo, tautos ir pasaulio klestėjimą, ir tai viskas ką jie žino.


Yra keletas variantų, bet yra keli pagrindiniai įsitikinimai:
1)    Jiems suspaudimų laikotarpis nėra Antikristo valdymo laikas – kai jis valdys ir persekios Izraelį bei tikinčiuosius Jėzumi. Jiems tas laikas yra Dievo teismų laikas žemėje, kurie bus vykdomi per Dievo žmones. Todėl daugelis tiki, kad Antikristas nėra asmuo, bet sistema, jie remiasi 1 Jono 4:3, mat ten yra paminėta Jėzų neigianti Antikristo dvasia, jau esanti pasaulyje. Todėl Antikristas nėra asmuo, bet tik be dieviškas vyriausybės, verslo, švietimo, žiniasklaidos, menų/pramogų, surinkimo (bažnyčios) ir šeimos valdymas.

2)    Pastaruosius 2000 metų bažnyčia patyrė nesėkmę. Atėjęs Jėzus atlikto darbą ant kryžiaus ir paliko surinkimą (bažnyčią) valdyti žemę per anksčiau išvardintas 7 kalvas. Bet tik dabar mes pagaliau teisingai supratome evangeliją. Jėzus mums liepė būti liudininkais, demonstruojančiais karalystę pasauliui, o tai reiškia valdančiais 7 pasaulio sistemas, kad atneštume Jo karalystės išsipildymą kaip mūsų liudijimo dalį.

Tam jie dažnai naudoja 1 Korintiečiams 15:25-26: „Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis...“ Taigi čia jie sako, kad mes esame Kristaus kūnas ir netgi Jo pėdos valdo Jo priešus, todėl mes, esantys Jo kūnas, privalome perimti žemės valdymą.

Kad tai įvyktų, mes privalome turėti tinkamą bažnyčios vyresnybę, kurią sudaro nugalėtojai, paklūstantys 7 kalvose esantiems apaštališkiesiems lyderiams. Kai Dievo vyresnybė pasiunčiama, padedama maldos karių, griauna tvirtoves, kad paruoštų kelią judėti krikščionims į poziciją užimti 7 sritis.

3)    Nebus jokio paėmimo. Tai turėtų būti suprantama tik kaip paėmimo džiaugsmas, jaučiams Jėzaus sugrįžimo metu.

4)    Surinkimas (bažnyčia) yra Izraelis. Dauguma sutinka, kad surinkimas yra dvasinis Izraelis, tačiau Valdymo (viešpatavimo) teologija panaikina Izraelio tautos svarbą. Pritaikydama Senojo ir Naujojo Testamentų eilutes teigia, kad tai yra Kristaus kūnas.

5)    Akcentuojamos mūsų, tvirtoves griaunančios maldos ir komandinis darbas su angelais, bei mirusiais Kristuje, kurie dabar yra danguje tam, kad atneštų dangų į žemę. Pradiniuose etapuose, šį mąstymą identifikuodavau konferencijose, kai jie kalbėdavo, kad jeigu tik būtų pakankamai besimeldžiančių, šaukiančių ir garsiai rėkiančių žmonių, Dievas išgirstų ir atsiųstų prabudimą. Tokiu būdu, kai kurie bandė padaryti Dievą mūsų priešu, Tuo, kurį reikia įtikinti, kad Jis atsiųstų prabudimą, ir kuriam gali padaryti įtaką daugybė, to paties dalyko besimeldžiančių žmonių.

Ar Biblija pranašauja, kad krikščionys valdys 7 kalvas?
Mato 24:37, Jėzus pasakė, kad Jo grįžimo metu, žemėje bus kaip Nojaus dienomis. Galite prisiminti, kad Nojus nedominavo žemėje tokiu mastu, bet aplink jį dominavo bedieviški žmonės. Faktas – tvano metu išliko tik jo šeima.

Svarbu Izraelis, ne JAV
Per visą Bibliją aiškiai matyti, kad tikslas yra Izraelis ir ne jokia kita tauta, tame tarpe ir ne JAV. Pranašaudamas apie šventyklos sugriovimą įvykusį 70 metais, Luko 21:24, Jėzus pasakė, kad Jeruzalė bus trypiama pagonių, kol baigsis pagonių laikai. Izraelis šį miestą ėmė valdyti 1967, tai pažymėjo pagonių laikų pabaigos pradžią. Galėtų būti ginčijamasi, nes Izraelis tiesiogiai nekontroliuoja rytų Jeruzalės. Tuomet Jėzaus pranašystė išsipildė tik iš dalies. Bet kokiu atveju, kalba eina apie Izraelį tiesiogine žodžio prasme.

Romiečiams 11:25-26, Paulius pasakė: „Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, - kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių (ne žydų) visuma, o tada bus išgelbėtas visas Izraelis.“ Taigi Dievas laukia, kad būtų išgelbėtas maksimalus skaičius pagonių, kiek tik įmanoma, tada baigsis susitelkimas į pagonis ir Jo dėmesys persikels į Izraelį. Tai nėra dvasinis Izraelis, nes minėtasis sakinys neturėtų prasmės. Svarbus – tikrasis Izraelis.

Du asmenys kalbėję Jėzui ant Atsimainymo kalno apie ateinančią Jo mirtį* buvo Mozė ir Elijas – atstovaujantys įstatymą ir pranašus. Kai Jėzus buvo prikeltas, pakeliui į Emausą,* Jis kitiems dviem kalbėjo iš Mozės ir Pranašų. *Lk 9:30-31 ir 24:27, 44-45.

Du liudininkai iš Apreiškimo 11:4-6, yra Mozė (įstatymas) ir Elijas (pranašai). Jie turės valdžią: 1) nuleisti marą į žemę ir paversti vandenį krauju; 2) sustabdyti lietų, kad nelytų. (Tai paaiškina Judo laiško 9 eilutę, kurioje sakoma, kad archangelas Mykolas, atsakingas už Izraelį*, saugojo Mozės kūną po to, kai pats Viešpats jį palaidojo**, užuot leidęs jam supūti). *Dan 12:1; **Įst 34:5-7

Zacharijo 12:10-11 ir 13:6 pranašaujama, kad kai Mesijas sugrįš į Izraelio tautą (ne į dvasinį Izraelį), jie klausinės, kaip Jis gavo šituos randus Savo rankose, o Jis atsakys: „Savo draugų namuose“. Ir jie sielvartaus, kaip sielvartauja dėl vienintelio vaiko mirties ir pirmagimio mirties. Neįmanoma šių eilučių reikšmės sudvasinti taip, kad jos būtų suprantamos esą čia yra kalbama apie „bažnyčią“.

Kalbant asmeniškai
Kasdien vaikščioti Dvasioje* man yra iššūkis. Turiu vaikščioti meilėje, džiaugsme, ramybėje, kantrybėje, gerume, romume, ištikimybėje, susivaldyme, prie savo tikėjimo pridedamas* dorybę, pažinimą, kantrybę, maldingumą, brolišką ir besąlyginę meilę, kad galėčiau vaikščioti Dvasioje tikėjimo pilnatvėje.* Gal 5:22-25, **2 Pt 1:5-8

Keliu kepurę prieš tuos, kurie įgudo vaikščioti šiuose dalykuose ir turi laiko įsitraukti į kiekvieną naują „Dievo judėjimą“. Pažvelkime atgal į keturis „Dievo judėjimų“ dešimtmečius: charizmatinis atsinaujinimas su asmeninėmis pranašystėmis, Ganytojiškas judėjimas, Tikėjimo Žodžio, klestėjimo, apaštališkasis, maldos karių bei mesijinis judėjimai, Naujojo Testamento tiesų pašalinimas, atviro dangaus ir ėjimo į dangų savo valios jėga, ir tiek daug kitų... Žvelgdamas į tai, aš žaviuosi, jog šie žmonės akivaizdžiai įgudo vaikščioti Dvasioje ir gali, nepaisydami vaikščiojimo Dvasioje, sekti įvairius kraštutinius mokymus. Aš vis dar esu visiškai užimtas, nes vaikščiojimas su Tėvu ir Viešpačiu kiekvieną dieną, iš manęs reikalauja viso mano dėmesio. Aplodismentai tiems, kurie įvaldė tai ir gali sau leisti prabangą – sekti kitais mokymais.

Į ką mes esame pašaukti?
Mes pašaukti būti šventais, visada besimokančiais iš Jėzaus (mokiniais), sekančiais tik tais dalykais ir tais žmonėmis, kurie veda mus į gilesnį Jo pažinimą. Taip pat mes pašaukti Jo (ne mūsų) tikslu, pašaukti į bendravimą su Jėzumi Kristumi, pašaukti ne į kūnišką laisvę, bet į laisvę mylėti vienas kitą Kristuje, pašaukti kovoti tikėjimo kovą įsikibę amžinojo gyvenimo, pašaukti būti šventais ir pašaukti iš tamsos į šviesą. (Cituoju Rom 1:7, 8:28; 1 Kor 1:9; Gal 5:13; 1 Tim 6:12; 2 Tim1:9; 1 Pt 2:9)

Argi mums neužtenka užimtumo tik mokytis vaikščioti su Dievu visą dieną? Gal pastebėjote, kaip tie „Dievo judėjimai“ ir „keisti mokymai“, greitai pakyla ir taip pat greitai nugęsta? Ar pastebėjote, kaip blėsta ypatingos malonės mokymas, pakeitęs kruvinojo mėnulio mokymą ir kaip žmonės vėl susigrąžina balansą. Valdymo teologija kyla užimdama jo vietą. Kaip ir mes savo nesubrendusiems vaikams, taip ir Viešpats leidžia kažkiek ne brandos Jo kūne. Tačiau galiausiai, kiekvienas geras tėvas grąžina savo vaikus į teisingą kelią. Nekreipdami dėmesio į nieką kas nukreiptų jus nuo pirminio tikslo, susitelkite į vaikščiojimą su Viešpačiu.

Kitą savaitę, kita „Atsitiktinių minčių“ dalis. Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą