Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. sausio 19 d., antradienis

Pranašystės Dvasia. 3 dalis, Naudoti sveiką protą

John Fenn, 2016 m. sausio mėn. 2 d.,

Sveiki,
Kai aš įeinu į parduotuvę, paprastai turiu sąrašą ir einu nuo pirmo punkto iki antro, nuo jo iki trečio punkto ir viską galiu apeiti per dvi – tris minutes. Barbara taip pat turi sąrašą, bet dėl kai kurių priežasčių jos sąrašas ją veda tokiu keliu, kuris primena girto jūreivio kelionę, prasidedančią 2 valandą nakties, kuomet jis išeina iš baro ir bando prisiminti kur paliko savo lėktuvnešį.

Tai nėra nei geras, nei blogas apsipirkimo būdas, taigi kiekvienas mūsų išeina su tuo ko ir atėjo. Bet... aš prieš pakliūdamas į bėdą geriau stabtelsiu ir apsvarstysiu savo požiūrį.

Kai Viešpats duoda mums pažadą – tai įvyks, bet kaip mes jaučiamės emociškai nuo pažado iki to laiko kuomet ateina atsakymas? Ar mes esame ištvermingi? O gal blaškomės tarp visų savo emocijų ir minčių kankindamiesi iki to laiko kuomet Tėvas suteiks atsakymą?

Šiandien rašau apie tai, kaip stovėti dėl pažado Žodžio šviesoje ir pasilikti stabiliam.

Kiek tu tiki tuo, ką tau pasakė Dievas?
Ar jūs kada nors svarstėte, kaip Petras, kai tik prieš kelias valandas buvo pasmerktas egzekucijai, galėjo taip giliai miegoti kalėjime*, jog angelas tikrai turėjo smogti jam į šoną, kad jį pažadintų?

Ar jūs kada nors svarstėte, kodėl Paulius tik ką nupurtęs gyvatę nuo savo rankos*, nepatyręs jokios žalos ir be jokio susirūpinimo toliau tęsė savo veiklą? *Apd 12:7, 28:3-6

Tikėjimas gautu Žodžiu ir Žodis
Jono 21:18-19 Jėzus pasako Petrui, kad kuomet jis pasens bus nukryžiuotas ir mirs. Kai Apaštalų darbų 12:7, Petras buvo kalėjime ir kietai miegojo laukdamas egzekucijos, tebuvo praėję ne daugiau kaip 12 metų po to, kai Jėzus Petrui pasakė kaip ir kada jis mirs. Apaštalų darbų 12 skyriuje, jį planuota nukirsdinti kardu, bet dar jis nebuvo senas - taigi galėjo ramiai miegoti žinodamas, kad jis kažkaip išeis iš tos situacijos.

Apaštalų darbų 27:24, kol Paulius buvo audros blaškomame laive, jam pasirodė angelas ir pasakė: „Nebijok Pauliau, tu turi būti pristatytas Cezariui.“ Taigi, kai po laivo sudužimo Maltoje nuodinga gyvatė įkando Pauliui į ranką, jis nusviedė ją į ugnį ir tęsė veiklą toliau, nes žinojo, kad turės būti pristatytas Cezariui.


Petras, užuot klausinėjęs kodėl jis kalėjime ir arti mirties, kai Jėzus jam buvo sakęs kažką visai kito, Paulius, užuot pasidavęs baimei, kai nuodinga gyvatė įkando į ranką, ir priešingai angelo žodžiams, jis galėjo numirti, šie vyrai pasirinko tikėti tuo, kas jiems buvo pažadėta ir toliau darė tai, ką turėjo daryti.

Jie naudojo sveiką nuovoką
Jie turėjo kryptį iš Viešpaties – tiesiai jiems pasakytus žodžius, ir jie naudojo savo protą mąstydami ir svarstydami.

Tikėjimo žmonės, kai tik jie gauna pranašystę, eilutę ar kitą pažadą iš Viešpaties, dažnai atsisako sveikai bei logiškai mąstyti, ir dėl to net būna sužeidžiami ar miršta. Jie turi žodį, bet kai dalykai pradeda vykti atvirkščiai, jie ima bėgioti ratais, kaip Barbaros apsipirkimo atveju, tik užuot pirkę, jie patiria baimę ir ieškodami užtikrintumo klajoja šen bei ten, visur dairydamiesi ar Dievas vis dar kontroliuoja padėtį.

Bet Petras ir Paulius buvo stabilūs, jie apsvarstė pažadus ir pagal tai drausmino savo mintis bei emocijas. Jie mąstė apie tai kas jiems buvo pasakyta ir tai jiems teikė ramią vidinę stiprybę.

Vienas žmogus gavo asmeninę pranašystę, kad praturtės nekilnojamu turtu. Jis nedvejodamas ir nestudijuodamas, ir nenaudodamas sveikos nuovokos bei smegenų, kuriuos jam davė Dievas, pradėjo pirkti bei nuomoti namus. Jis blogai tvarkėsi, nes tuo klausimu nesiekė jokių profesionalių žinių ir subankrutavo. Jo žmona jį paliko ir kurį laiką jis buvo benamis. Jis kaltino Dievą pasakiusį jam vystyti nekilnojamo turto verslą.

Dievas nesakė jam vystyti nekilnojamo turto verslo, o ir pranašystės tikrumas buvo labai abejotinas, nes iki to momento, to vyro širdyje nebuvo nei vieno žodžio ir nebuvo jokių kitų patvirtinimų. Naudodamas pranašystę, jis atmetė sveiką nuovoką, manydamas, kad Dievas būsiąs jo verslo partneris.

Tikrai ne. Jis yra Dievas. Jis nėra verslo partneris. Kristus gyvena tavyje ir todėl Jis yra su tavimi tavo darbe. Bet tai Jis pasamdė tave, ne tu Jį – tai tavo darbas, tavo verslas. Mes padarome savo kelią klestinčiu, Jis ves mus keliu, kuriame mes naudosime blaivų mąstymą ir sveiką nuovoką.

Išgydymas
Vienam kylančiam evangelistui buvo diagnozuotas vėžys. Tačiau po maldos jis pareiškė gavęs iš Viešpaties, kad jis išgydytas arba bus išgydytas. Taigi jis atsisakė bet kokio gydymo, nes „Dievas gi pasakė“.

Kai kurie skatino jį eiti gydytis sakydami, jog tas išgydymo pažadas nereiškia, kad jam nereikia daryti to, ką reikia daryti natūraliai. Bet jaunasis evangelistas atsisakė medicininės pagalbos ar dietos, ir vis tik po to daug kas liko sugluminti, kodėl gi jis mirė, jei Dievas sakė, kad jis išgydytas. Jis turėjo pradėti gydytis.

Kai tu pamatei skelbimą laikraštyje, galbūt Dievas tau apreiškė, kad tu turėsi x darbą, bet tu vis tiek ėjai į prisistatymo pokalbį – darei tai kas yra natūraliai teisinga ir leidai tam įvykti. Nebandei priversti tai įvykti ir nemąstei, kad jeigu Dievas pasakė, tai reiškia, kad tai magiškai atsiras.

Vedamas asmeninės paranašystės?
1 Timotiejui 1:18-19 Paulius jam sako: „Šį įsakymą perduodu tau, sūnau Timotiejau, pagal ankstesnes pranašystes apie tave, kad, jomis remdamasis, kovotum gerą kovą, turėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę. Jos atsižadėjus, kai kurių tikėjimo laivas sudužo...“


Atkreipkite dėmesį, kad Pauliaus instrukcijos apie tai kaip reikia elgtis su pranašyste sujungia dvasinius dalykus su sveika nuovoka. Kai Paulius pasakė: „kovok gerą kovą“, jis sakė tai daryti laikantis tikėjimo ir geros sąžinės.

Tikėjimas yra dvasinis, gera sąžinė yra natūrali. Duodamas mums pažadą Dievas reikalauja abiejų. Tai reiškia, kad norint išlaikyti švarią sąžinę reikia elgtis teisingai ir sąžiningai. Asmeniškai gautas Dievo žodis niekada nevers tavęs meluoti, pataikauti, vogti ar padėti į šalį tai, kas yra moralu.

2 Petro 1:4 sakoma: „Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais.“

Pažadus mes vertiname atsakytų maldų požiūriu. Ši eilutė sako, kad pažadus Dievas duoda su tikslu ugdyti mumyse dieviškąją prigimtį. Ir kai laikotės to pažado, kuo greičiau imsite bendradarbiauti su Juo, kad augtumėte kaip asmuo ir žmogus Kristuje, tuo geriau jūsų emocijoms ir dvasiai. Supraskite, kad pažadas duotas tam, kad jūs augtumėte Jame - charakterio statymui ir, kad augtų Dvasios vaisius.

Tikėjimas išlaikant švarią sąžine yra tiesioginis kelias, kad sulauktume Dievo žodžio išsipildymo. Priešingu atveju asmuo gali gyventi baimėje ir labai nutolti nuo galimybės augti, nes augimas ateina disciplinuojant mintis bei emocijas, net jeigu būtų sunku darant teisingus dalykus.

Daugelis pasitraukia nuo sunkumų galvodami, kad tai velnias, arba jie tiesiog nenori per tai eiti. Aš patyriau, kad sunkus sprendimas ir tai kas sunkiausia kūnui yra dalis „dieviškos prigimties“, kurią Jis nori mumyse užauginti. Kai augimą Jame vertinate labiau už visą kitą, Jį pažįstate geriau ir tampate nepajudinami, kaip Petras ir Paulius.

Apmąstykite Jo pažadus, ne tam, kad suprastumėte kaip tai gali įvykti ir tada mėgindami pritaikyti savo gyvenimą, kad padėtumėte Jam tai įvykdyti, bet mąstydami apie tuos dalykus širdyje ir darydami tai, kas teisinga, pasirinkdami augti dieviška prigimtimi ir leisdami Jam tai įvykdyti.

Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą