Sveiki,
Praeitą
savaitę aš rašiau, kad Efeziečiams 3:14-17 sako, jog mes turime būti įsišakniję
ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje, ir jeigu mes esame, mes galėsime suprasti
Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą.
Morkaus
4:17 Jėšua pasakė, kad tie, kurie nėra įsišakniję ir įsitvirtinę negali
išstovėti prieš aplinkybių spaudimą ir žmonių nuomonę, bet „suklumpa“ tuomet,
kai tie suspaudimai ateina. Šiame palyginime Jėšua apibūdina žmonių širdis,
kurios sudarytos iš mažų akmenų, graikiškai „petrodes“, palyginime pavaizduotas
plonas žemės sluoksnis ant viršūnių daugybės mažų akmenėlių.
Jie
užauga leisdami kitiems matyti, tik tą ploną žemės sluoksnį, bijodami, kad kiti
pamatys tuos mažus akmenėlius po paviršiumi, nuo kurių jie nežino kaip
išsilaisvinti. Kiekvienas mažas akmenėlis – tai emocinė problema, arba minčių
tvirtovė, kuri susidarė, kai asmuo patyrė kažką, kas sugriovė besąlygišką meilę
širdyje, ir neleido Žodžio sėklai įsišaknyti.
Aš
dalinausi, kad Jono 8:44 Jėšua pasakė, jog šėtonas stovi vienas, ir kai jis
kalba melą, jis daro tai iš savęs – jis neturi su kuo susitarti. Dvasinėje
srityje jis stovi išorėje ir žiūri į vidų. Jis kalba žmonėms dalykus, stebėdamas,
ar jie sutiks su juo, ir jeigu jie sutinka, tai jam atveria duris įeiti į jų
gyvenimus. Kai asmuo tiki melu, susitaria su melu, tuomet melas jam tampa
tiesa. Tai nukreipia asmenį į emocinius ir psichikos susirgimus.
Suklupimas gyvenime
Įsišaknijimas
besąlygiškoje meilėje sugriaus bet kokią galimybę susidaryti mažam akmenukui
vaiko širdelėje, kai tik jis bandys ten užsimegzti. Pavyzdžiui, berniukas metė
akmenį ir išdaužė kaimyno langą, jaučiasi siaubingai, ir ateina šėtono siųsta mintis,
kad jis yra blogas.
Tėvai
atsako į tą melą besąlygiška meile, patvirtindami, kad vaikas nėra blogas, kad
jis visada yra mylimas, bet jis kažką padarė blogai ir turi patirti pasekmes.
Bet koks bandymas susitarti su šėtono melu buvo sugriautas besąlygiška meile,
taigi, bet koks mažas „akmenukas“ berniuko širdelėje niekada neturės progos
susidaryti, nes kiekvieno pataisymo atveju, jis bus įtvirtintas besąlygiškoje
meilėje.
Morkaus
4:17 graikiškas žodis išverstas: „jie suklumpa“ arba „įsižeidžia“, tai
„skandalizo“, kas reiškia „padėti spąstus, arba suklupimo akmenį kelyje“. Tai NĖRA
graikiškas žodis „spąstai“ (pagis), bet spąstų paspendimas tiesiogiai
kelyje, kad jie įstrigtų ir būtų pagauti.
Jėšua
pasakė, kad tuomet, kai sunkumai (aplinkybių spaudimas) arba persekiojimai
(kitų nuomonės) pakyla dėl Žodžio, jie įsižeidžia (jie sutinka suklupimo akmenį
savo kelyje). Morkaus 4:17
Aišku,
kad suklupimo akmenis jų kelyje išdėsto šėtonas, bet tai reiškia, kad ir žmogės
turi suvokti, jog jiems trūksta šaknų besąlygiškoje meilėje, todėl jie krenta,
arba negali augti Viešpatyje, ir kaip žmonės kai kuriose srityse. Jie pasislepia
po solidžia išore, kad žmonės matytų tą ploną žemės sluoksnį, bet slepia
daugybę mažų akmenukų savo širdyse, kurie neleidžia emocijų šaknims augti į
gylį.
Pažiūrėkime kaip tai
veikia
Grįžkime
prie to berniuko, kurio atvejį šioje serijoje aš naudoju kaip pavyzdį. Kai
atėjo spaudimas dėl jo tėvų skyrybų, šėtonas turėjo progą kalbėti melą, kad tai
buvo jo kaltė, ir kai berniukas sutiko su tuo melu, tai tapo jam tiesa. Kai jis
patikėjo, kad tai buvo jo kaltė, ta „tiesa“, jog jis tapo priežastimi mamos ir
tėčio skyrybų, jam buvo tokia skausminga ir destruktyvi, kad jis susikūrė
iškreiptą fantazijų pasaulį ir atstūmė realybę, kad apsaugotų save nuo bet kokių
kaltinimų savo gyvenime.
Emocinės
traumos pasekmė reiškia, kad „F“ (angliškai „Fault“ – klaida) mokykliniame
sąsiuvinyje reiškia, jog mokytojas suklydo. Tai buvo tik nesusipratimas – toks
bus paaiškinimas, nes tiesa reikštų, jog jis buvo neteisus, ir vėl sustiprintų
skyrybų skausmą. Taigi, jis sako melą, kad apsisaugotų nuo emocinio skausmo.
Tuo
metu jis jau buvo suaugęs, melo sakymo pasekmės buvo sunkesnės. Kai jis pavogė
beveik 4000$ iš restorano, pasiteisinimas: „tai buvo tik nesusipratimas“,
nebuvo priimtas ir jis atliko bausmę kalėjime – vis dar prisiekinėdamas, kad
yra nekaltas, ir kad tai kažkieno kito kaltė. Tas melas gali būti kildinamas iš
tikėjimo, jog tai buvo jo kaltė, kai jo tėvai išsiskyrė.
Pripažinti
tiesą, kad esi dėl kažko kaltas, ir vėl (nesąmoningai) sukeltų siaubą dėl
esminės „tiesos“, kad jis buvo kaltas dėl tėvų skyrybų ir vėl, tai tiesiog per
daug skausminga. Mažiau skauda praleisti 4 metus kalėjime prisiekinėjant, kad
jis buvo neteisingai apkaltintas, negu priimti tiesą – štai kokia tiesa apie
skausmą, kai nėra įsišaknijimo ir įsitvirtinimo besąlygiškoje meilėje.
Kitas pavyzdys
Pažiūrėkime
jaunos merginos pavyzdį, kuri buvo seksualiai išprievartauta. Šis smurtas prieš
ją visiškai sunaikino bet kokį įsišaknijimą besąlygiškoje meilėje, kokį ji tik
turėjo. Ji ištekėjo, nes tai normalu, bet ji nepatyrė, kad vyro meilė ją
patenkintų, nes ji niekada neišsilaisvino iš skausmo ir baimės, kuris buvo nuo
tada, kai ji buvo išprievartauta.
Ji
ištekėjo už labai nejautraus ir kartais beširdžio vyro, ir nors tam tikra
prasme jinai jį mylėjo, bet vyrai ją visada žeidė, o moterys – ne. Ji pradėjo
tikėti melu, kad tam, jog būtų pasitenkinus, jai reikia patirti kitos moters
meilę, ir tai vedė į skyrybas, didelę sumaištį ir sutrikimus.
Arba
Ta
pati mergina gali tikėti kitu melu, kad dėl to, jog buvo seksualiai vyro
išprievartauta, jos dovana ir vienintelis talentas gyvenime – seksas. Augdama ji
gali turėti lytinius santykius su daugeliu kitų vaikinų ir vyrų, ieškodama tų
vienintelių santykių, kurie ją gali patenkinti besąlygiškai, neteisingai mąstydama,
jog turėdama „seksą“ su kiekvienu, vieną kartą atras tą „vienintelį“.
Arba
Berniukas
arba mergaitė užauga namuose, kur tėtis muša mamą. Tai nėra besąlygiška meile,
bet vaikas auga galvodamas, kad stumdymas ir mušimas yra sutuoktinio meilės
išraiška. Todėl, kai jie turi santykius, jie nesąmoningai išprovokuoja kito
asmens pyktį, bandydami sukelti jame agresyvumą, nes giliai savyje, jie
nepažįsta kitokių būdų išreikšti meilei.
Arba
Vaikas
užaugo namuose, kuriuose visi labai užsiėmę. Kai tėvai kūrė karjerą, vaikai
buvo nukreipiami lankyti įvairius sporto užsiėmimus bei visus renginius bažnyčioje
ir mokykloje, o „šeimos laikas“ prie pietų stalo vakarais buvo kažkas, kas
matoma tik senuose filmuose ir TV programose.
Vaikas
auga nepatirdamas besąlygiškos meilės, nors tėvai gali jausti tą meilę savo
vaikams, bet vaikas yra iš tiesų auklėjamas, kad meilė yra išreiškiama pagal
tai, kokie jo pasiekimai sporte, mokykloje, arba bažnyčios veikloje, kurioje
jis dalyvauja.
Vaikas
patiria atlikimu paremtą meilę, jausdamas spaudimą gerai pasirodyti, kaip
ištreniruotas ruonis kiekvieno muzikinio takto metu, sportinėse varžybose arba
surinkimo veikloje. Tas vaikas gali augti nedrąsus ir galvoti, kad meilė priklauso
nuo atlikimo – ir jų santuokos būna paremtos tuo, ką sutuoktinis gali dėl jų
padaryti.
Arba tas vaikas
gali suvokti, kad jis iš tiesų nėra besąlygiškai mylimas nepaisant, ką sako
mama ar tėtis, nes jis pakankamai išmintingas, kad suprastų, jog tėtis ir mama
iš tiesų labiau myli savo darbą. Kiek daug pamokslininkų, vadybininkų ir valdytojų,
tvarkydami savo reikalus telefonu bendrų pietų metu, iš tiesų moko vaiką
suprasti, kad darbas/kongregacija/kiti yra svarbesni negu jis ir šeima?
Visi šitie pavyzdžiai
Visi
šitie ir dar daugybė scenarijų parodo, kokia emocinė ir protinė žala padaroma,
kai asmuo nėra įsitvirtinęs ir įsišaknijęs besąlygiškoje meilėje. Mes, žmonės, esame
sukurti gyventi su Dievu, pažinti dalykus dvasiškai virš proto žinių. Bet kai asmuo
nėra įsišaknijęs ir įsitvirtinęs besąlygiškoje meilėje, šėtonas pasiruošęs
padėti suklupimo akmenį tiesiai jo kelyje – paprastas mažas melas veda į
didesnį melą ir dar į didesnį...
Kitą savaitę – kaip
liautis tikėti melu, kaip valdo baimė, kuomet nėra besąlygiškos meilės širdyje,
ir ką daryti, kad pradėtų sveikti jūsų emocijos. Iki tada. Laiminu jus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.