Psichikos ligos ir paskutiniai laikai. 4 dalis

John Fenn, 2014 m. birželio mėn. 7 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Kaip pasveikti nuo emocinio sutrikimo ir ligos? Kaip liautis tikėti melu?

Elijas ar Mesijas?

Mato 16:13 žmonės sakė, kad Jėšua buvo įsikūnijęs Elijas (arba kitas pranašas).

Tai buvo melas, bet žmonės tikėjo ir sakė kitiems, kad Jėšua buvo Elijas, todėl Viešpats paklausė mokinių, ką sako žmonės. Taigi aišku, kad jie girdėjo šituos melus kalbant. Bet kai Jis paklausė, kuo jie tiki, Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus“.

Jėšua pasakė, kad Petras žinojo, kas Jis, nes gavo apreiškimą iš Tėvo, ir kad ant tos apreiškimo uolos Jis pastatys Savo surinkimą. Visi tikintieji yra gavę tokį apreiškimą iš Tėvo, kad Jėšua yra Mesijas, ir mūsų pasirinkimas buvo liautis tikėti tuo, kuo anksčiau apie Jį tikėjome, kad Jis geras žmogus, pranašas, istorinė asmenybė, mitas, ir tikėti gyvu apreiškimu širdyje: Tu esi Kristus, Mesijas, Dievo Sūnus.

Ką daro apreiškimas

Kai Petras gavo apreiškimą iš Tėvo, kad Jėšua yra Kristus, tai apšvietė kaip dangiška šviesa kitų sakytą melą apie tai, kas Jis yra. Todėl Petras turėjo daryti pasirinkimą – tikėti kitų melu apie Jėšua, arba priimti apreiškimą ir tikėti Tėvo duota Tiesa.

Nuo šiol Petras savo širdyje turėjo būti apsisprendęs visada laikytis šitos tiesos. Todėl apreiškimas atėjęs iš Tėvo yra pamatas, kuris turi būti padėtas, kad asmuo galėtų suvokti melą, kai jį sutiks. Gavęs apreiškimą, žmogus turi rinktis. Bet jis turi norėti išspręsti problemą ir pabaigti visą protinę gimnastiką bei kovas prieš apreiškimą. Jis turi norėti liautis kovoti prieš Tiesą, kurią suteikė apreiškimas.

Hebrajams 6:4 sako, kad mes turėjome būti „apšviesti“ prieš paragaudami Jėzaus „dangiškos dovanos“. Jėšua sakė visiems, kas išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, teateina pas Jį. Jis sakė, kai žmogus mato Sūnų, tada patiki Juo. Tas Sūnaus „matymas“ yra apreiškimas iš Tėvo. (Hebrajams 6:4, Jono 6:40, 45)

Tikinčiajam apreiškimas iš Tėvo yra gyvenimo būdas. Paulius tarp kitų dalykų dėl to meldėsi Eefziečiams 1:15-18 ir 3:14-20 bei Kolosiečiams 1:9. Savo kelyje mes gauname apreiškimus apie biblinius santykius, Šventąją Dvasią ir kalbas, apie tai, kad Dievas gydo šiandien, ir daug kitų karalystės apreiškimų.

Sunkioji dalis

Ateina kiti apreiškimai pastatyti ant pamatinio apreiškimo. Apreiškimai apie gyvenimo problemas leidžia pažiūrėti į mūsų gyvenimo istoriją iš Tėvo perspektyvos, išgelbėjimo ir meilės požiūriu. Laikas nuo laiko mes gauname apreiškimus, kai dar kartą apmąstome sprendimus, kuriuos padarėme praeityje. Mes suvokiame, kad jie buvo kvaili, ir galbūt mes turime už tai atleisti patys sau. Bet mums taip pat yra parodoma, kas buvo gera ir išmintinga.

Mes dažnai nesuvokiame, kad Tėvas rodo mums šitą praeities sprendimų panoramą, bet mes žinome, jog tai Jis, nes pasilieka prisiminimai, tik dingsta skausmas ir mes galime spręsti tarsi stovėdami šalia. Tada Jis eina giliau, rodo tai, ką mes galvojame apie save, ir tai, kas mes esame bei koks mūsų tikslas šioje planetoje.

Sprendimai, sprendimai

Sprendimas tikėti, palikti melą, priimti apreiškimą, gali būti pats sunkiausias dalykas, kurį asmuo yra daręs. Panaudokime pavyzdį išprievartautos mergaitės, kuri auga tikėdama melu, jog tai buvo jos pačios kaltė, kad ji kažkaip buvo per daug patraukli ar flirtavo su savo dėde/ tėčiu/ kaimynu, taigi ji pasidalino kalte dėl savo išprievartavimo.

Kad jinai pamatytų Tėvo apreiškimo šviesoje reiškia, jog dešimties metų mergaitė nėra atsakinga už grobuoniško vyro veiksmus, tai reiškia palikti tikėjimo sistemą, kuri yra patogi ir pažįstama. Ji patyrė visą vandenyną širdies skausmo, nes tikėjo melu, kuris vertė ją gyvenime daryti siaubingus sprendimus, bet mažų mažiausiai tai buvo pažįstama, su numatomais pavyzdžiais sėkmės ir nepasisekimų atveju. Tai buvo gyvenimo ciklas kuris turėjo iškreiptą saugumo jausmą.

Skausmas?

Leisti pasitraukti savęs smerkimui, tai būtų nežinoma žemė. Ji niekada taip negalvojo, ir jai buvo patogu save kaltinti, ne tik už tvirkinimą, bet gyvenimo kelyje ji patikėjo kitu su tuo susijusiu melu, kai ji kaltino save dėl kiekvienos nesėkmingos pabaigos tuomet, kai nebuvo laukiamo rezultato.

Pavyzdžiui, ji tikėjo, kad tai buvo jos kaltė, jog draugas mirė automobilio avarijos metu, kai jie buvo paaugliai, iškreipta logika ieškodama būdų, kaip melą paversti tiesa. JEI ji būtų pakvietusi savo draugą tą naktį pas save (nors ji tada apie tai net nepagalvojo) tada galbūt jos draugas nebūtų sėdęs į mašiną, ir tą vakarą nebūtų ėjęs prisigerti. Ir JEI ji būtų pakvietusi jį 10 vakaro pažiūrėti vėlyvo filmo, TADA avarija nebūtų įvykusi, taigi ji surado būdą, kaip apkaltinti save, kad jos draugas mirė.

Liautis tikėti melu yra kaip ėjimas į nežinomą teritoriją. Jeigu asmuo praleido visą savo gyvenimą kaltindamas save dėl kiekvienos blogos pabaigos, arba nelaimingo atsitikimo savo gyvenime ir tų, kurie yra aplink juos. Tai atrodo kaip sunkus darbas, ir kad labai skauda atmesti melą, nors iš tiesų, tai – irgi melas. Įsitikinimas Tėvo meile, atleidimu, malone atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa, bet paleidimas visko ir priėmimas viso to gerumo, išsklaido nežinomybės baimę.

Priimti apreiškimą iš Tėvo yra pamatas

Apreiškimas iš Tėvo ateina kai mąstoma apie Jį, Jo Žodį, Jo kelius, ką Jis padarė mūsų gyvenime praeityje. Pažinti Tėvą yra raktas.

Aš raginu žmones skaityti Pauliaus laiškus, ir kur jūs matote žodį „Dievas“ pakeisti jį į žodį „Tėvas“, nes būtent apie tai rašo Paulius. Gerai pradėti skaityti Efeziečiams 1-3 skyrius. Mąstykite apie šitas tiesas, kurios sako pvz.: Tėvas palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais danguje (Ef 1:3); Ef 2:6 pasakyta, kad Tėvas pasodino mus dangaus srityse šalia savęs Kristuje.

Ką tai reiškia? Kokia privilegija mums suteikta, kad dvasiškai mes esame Tėvo vaikai, šviesos vaikai, tie, kurie anksčiau buvome tamsos vaikais? Galvok apie šituos dalykus, ir greitai tu pamatysi, kad tavo mintys nuklydo į vaikystę, ten, kur tavo tėvai sakė tau, kad esi niekam tikęs, kad esi kvailas ir bukas ir nieko negali padaryti teisingai. Bet Tėvas myli tave, tiki tavimi, mėgsta tave.

Ir staiga tu suvoki, kad visa, ką jie sakė, buvo melas, arba jei tiesa, tai jau ne dabar, nes tu jau esi palaimintas visais dvasiniais palaiminimais, nes pakeitei šeimą ir kraujo liniją. Dabar tu esi karališkas vaikas, ir kai tik pasakai: „Tėve“, tu esi prie Jo sosto ir dangus tau atviras 24/7, kadangi Jis davė tau Dvasios garantą, nes Dievo Dvasia gyvena tavyje. Tu suvoki, kad nesi bukas ir kvailas, ir pagaliau, kad turi Kristaus protą.

Ir vieną dieną Tėvas nukreips tavo prisiminimus apie mokyklinę lentą, kur tu ir kitas mokinys lenktyniavo spręsdami matematikos uždavinį prieš klasę. Tada tu nekentei to spaudimo ir jauteisi kvailai, nes kitas vaikas pradėjo juoktis dėl tavo klaidų, kurias jis galėjo matyti, kai rašei ant lentos.

Ir staiga tu suvoki, kad tu nesi kvailas, tu tik nesugebėdavai to padaryti dėl spaudimo, ir viskas gerai... ir lėtai kaip atrišant didelį kamuolį nuo virvelės po vieną mazgą, Tėvas dienų, savaičių, metų laikotarpiu veda tave tolyn prisiminimų linija, suteikdamas tau apreiškimą, ir savo požiūriu rodydamas vieną melą po kito, koks jis yra. Ir vieną dieną tu suvoki, kad kažkas tavyje pasikeitė, pakyla džiaugsmas, kai tu patiri laisvę, tavo veidą lengviau nušviečia šypsena, ir argi saulė nešviečia skaisčiau šiandien...

Petras turėjo priimti nežinomybę, tikėti ir sakyti garsiai tai, ko niekada nesakydavo anksčiau: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“. Ar tu priimsi apreiškimą taip, kaip jis priėmė, nors tas apreiškimas atrodytų keistas, nes tai nauja teritorija ir tau nepažįstama?

Kitą savaitę, pavyzdys iš Biblijos žmogaus, kuris tai praėjo, ir kito žmogaus, kuris – ne...iki tada. Laiminu

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu